Ką veikėme trumpiausią metų naktį?

Kasmet birželio 23 – 24 d. lietuviai švenčia trumpiausią naktį metuose – Jonines. Nuo senų laikų tikima, kad ši naktis yra stebuklinga. Pagal senąsias lietuvių tradicijas, šią naktį surinktos žolelės turi ypatingų gydymo galių, todėl nuo seno Joninių naktį moterys rinkdavo žoleles. Netekėjusios merginos šį vakarą apsivilkdavo baltais lino drabužiais ir dainuodamos eidavo į pievas pinti vainikų, iš kurių vėliau spėdavo ateitį. Manyta, kad šią naktį rasa – stebuklinga, todėl Joninių naktis švenčiama iki pirmųjų saulės spindulių. O kaip švenčiame Jonines šiais laikais? Jaunų žmonių klausėme, su kuo jiems asocijuojasi Joninės, kaip jie šventė trumpiausią naktį šiais metais?

Viktorija.

,,Ryškiausi Joninių prisiminimai užplūsta, kai prisimenu vaikystę. Nors buvau dar mažas vaikas, tačiau šios šventės atsiminimai įstrigę giliai atmintyje. Žinoma, kaip ir pridera, tuo metu trumpiausią metų naktį praleisdavom pas šeimos draugus, kurie švęsdavo Janinos varduves. Prieš dvyliktą valandą visi eidavom į mišką ieškoti paparčio žiedo. Aš, kaip tikras žvalgas, sėdėdavau tėčiui ant pečių ir dairydavausi augalo it kokio lobio. Pamenu, koks laimingas būdavau, kai pavykdavo jį rasti. Žinoma, tas žiedas būdavo netikras, padarytas dirbtinai, bet, būdamas mažas vaikas, dar to nesupratau, ir man tai nerūpėjo. Viskas atrodydavo taip paslaptinga, mistiška. Šiais metais trumpiausią metų naktį praleidau su draugais. Žinoma, didelis laužas – privalomas Joninių atributas – neabejotinai buvo. Prie laužo pynėme mažus vainikėlius, kuriuos vėliau paleidome plaukti į sodyboje esančią balą. Manau, kad per Jonines privaloma sulaukti aušros, todėl šią naktį nėjome miegoti iki pat paryčių, o nemiegoti visada lengva, kai tave supa geri žmonės. Šokome, iki nukrito rasa, ir žinoma, skambėjo tik lietuviška muzika, tačiau niekas nepranoks Joninių, kurias surengdavo tėvų draugai, todėl tuo pačiu noriu pasveikinti gerbiamą Janiną su varduvėmis ir padėkoti už niekada neišblėsiančius prisiminimus,“ – nostalgiškai pasakojo Martynas.
,,Be abejonės, pirmiausia Joninės asocijuojasi su Jono ir Janinos vardadieniais bei trumpiausia naktimi metuose. Nors neturiu savo aplinkoje nei Jonų, nei Janinų, tačiau

Indrė.

Jonines vis tiek švenčiu kasmet, nes tai lietuviška šventė, kurią švenčia visa Lietuva. Šiais metais Jonines praleidau kitaip – ramiai. Joninių naktį iki pat vidurnakčio praleidau Birštone, kur vyko ,,Baseinų naktys“. Čia keliose sanatorijose su pussesere išbandėme pirčių ir baseinų malonumus. Žinome, jog per Jonines svarbu sulaukti ryto, todėl po baseinų simboliškai užkūrėme laužą ir ramiai praleidome naktį. Buvo ne tik Joninės, bet ir mergaičių vakaras“, – su šypsena sakė Viktorija. Viktorijos pusseserė Karolina pridūrė, jog ,,baseinų naktis“ pasirinko, nes girdėjo apie senąjį lietuvių tikėjimą vandens galia Joninių naktį.

Šventė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje
,,Puikiai žinome, kad trumpiausią naktį metuose reikia švęsti gamtoje su draugais, linksminantis iki paryčių. Vis dėlto, lyg tyčia prapliumpantis lietus ir apniukęs tingulys keletą metų kuria naują tradiciją – švęsti namuose, šiltoje lovoje prie televizoriaus, valgant keptuvėje pašildytą šašlyką. Skamba smagiai, ar ne? Bet ne šiemet, kadangi šimtai studentų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos sugužėjo Joninių švęsti į Tartu. Šiame nedideliame Estijos mieste birželio 22-24 dienomis vyko XVIII Baltijos šalių studentų dainų ir šokių festivalis ,,Gaudeamus“. Tris dienas netilo muzika ir sukosi tautinių šokių atlikėjai. Studentų šokių kolektyvai ir chorai iš kaimyninių šalių stebino savo pasirodymais. O trumpiausią metų naktį vainikavo šokėjų pasirodymai, į kuriuos buvo įpintos šiuolaikiškos meninės instaliacijos, ugnies šou, nusidriekę Tartu stadione. Čia pat magiškos nakties kulminacija tapo dalyvių diskoteka, šimtai stadione šėlstančių studentų, šokio ritmu ligi pat paryčių ieškančių savojo paparčio žiedo. Tikiuosi, jog daugeliui jį rasti pavyko! Taigi, kasmetinė šventimo tradicija sugriauta. Štai tokios didelės ir neįprastos buvo Joninės šiemet“, – sakė Indrė.
Liaudyje gerai žinoma patarlė: ,,Kas kaip moka, tas taip šoka“, todėl visi Jonines šventė skirtingai. Vieni ilgai ir triukšmingai, kiti neatsisakydami bent kruopelytės senųjų lietuviškųjų tradicijų.
Rimantė Jančauskaitė