Paminėjome Gedulo ir vilties dieną

Birželio 14-oji – Vilties ir gedulo diena. Gedulas atėjo 1941 m. trečią valandą nakties, kuomet prasidėjo masiniai lietuvių areštai ir trėmimas ištisomis šeimomis į Sovietų Sąjungos gūdumą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkstančių žmonių, o iš viso per trėmimus – 132 tūkstančiai. 28 tūkstančiai išvežtųjų žuvo. Su gedulu minime tremtyje žuvusius, su viltimi kuriame ateitį, kurioje nei mes, nei kiti nekartos praeities klaidų. Švenčiame tai, kad vilties jau yra daugiau negu gedulo.


Balbieriškio pagrindinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centras, bendradarbiaudamas su Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, birželio 11 dieną su 5-10 klasių mokiniais organizavo Gedulo ir vilties dienos minėjimą bei įsijungė į pilietinę iniciatyvą „Raktai iš paliktų namų“. Mokiniai ir mokyklos bendruomenės nariai gamino tremties laikotarpio raktus, kurių ekspozicija papuoš Tolerancijos centro sieną. Šeštos klasės mokinės Austė ir Laura labai gražiai apibūdino rakto simbolį. ,,Raktas – tai kelias į Viltį, į Šviesą, į Tikėjimą. Daugelis iš tų žmonių neužrakino namų durų, bet niekada neprarado vilties sugrįžti. Raktas užrakino širdis nuo skausmo, negandų, netekčių ir išsaugojo širdyse didelę meilę gimtinei ir norą matyti ją laisvą ir laimingą.“ Prie iniciatyvos ,,Raktai iš paliktų namų“ geranoriškai prisijungė mokyklos bendruomenė: istorijos mokytoja Jolita pateikė istorinius faktus apie tą lemtingąją dieną, mokytojo Sauliaus vadovaujamos merginos renginį paįvairino tremtinių dainomis, mokyklos direktorius Stasys ir direktoriaus pavaduotoja Gražina visapusiškai palaiko iniciatyvas ir sudaro galimybes jas organizuoti, mokytojai Birutė su 6 klasės mokiniais piešė raktus, darbininkas Mykolas ir vairuotojas Jonas pagamino raktus iš kartono, socialinė pedagogė Asta įamžino renginio akimirkas ir apipavidalino stendą. Artėjant birželio 14 -ajai palinkėjimas mums visiems: palikime raktus nuo širdies kertelės, kurioje gerbiama praeitis, saugomi prisiminimai, kurioje gyvena Viltis…
Reda Valančienė
TUC koordinatorė mokytoja

Rubrikoje Seniūnijose. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *