Anykščių kraštas, garsėjantis Puntuku, kuriame skulptorius Bronius Pundzius iškalė transatlantinių lakūnų Dariaus ir Girėno bareljefus bei jų Testamentą, nuo šiol turi dar vieną istorinę vietą, susietą su Lietuvos aviacija. Praėjusį šeštadienį Svėdasų seniūnijos Žaliosios kaime, žymaus sklandytuvų konstruktoriaus Balio Karvelio (1911-1996) tėviškėje atidengtas paminklinis akmuo.
Atminčiai J.Janušauskas, A.Blekaitis, R. Karvelytė, J. Stuknys, J. Paulauskas, V. Karvelis su sūnumi Gyčiu, P. Šnioka, Vl. Drupas, V. Gedminaitė.
– Nenutrūkstamai kaip sraunios upės vandenys bėga laikas ir išplauna iš mūsų atminties kažkada matytus veidus, vardus, datas, nereikšmingus įvykius. Bet laikas nepajėgus išplauti Balio Karvelio vardo iš atminties tų žmonių, kuriems teko laimė dirbti su juo, bendrauti su juo, mokytis iš jo. Tų žmonių nuolat mažėja, negailestingas laikas juos nusineša į nebūtį, kartu nusinešdamas ir jų atsiminimus ir laikas nepajėgus ištrinti Balio Karvelio vardo iš Lietuvos aviacijos istorijos puslapių. Jo vardas įrašytas šalia iškiliausių vardų, kūrusių Lietuvos aviaciją, šalia žmonių, kurie darbais ir žygiais šlovino Lietuvos aviaciją. Tai – istorija, kuri gulės knygų lentynose, archyvų saugyklose, muziejuose…
B.Karvelio sūnus Vidas ir dukra Ramunė.
O šis akmuo galbūt kada nors prabėgusiam pro šalį kaimo berniokui su meškere pažadins smalsumą, kas tai per akmuo, kas buvo tas žmogus, kurio vardas iškaltas akmenyje, kokia to žmogaus istorija? Ir galbūt šio žmogaus istorija, persipynusi su visos tautos istorija, istorija žmogaus, išlaikiusio praėjusio šimtmečio negandas, nepalūžusio, nevirtusio lagerio dulkėmis, sugrįžusio ir išsaugojusio kūrybos liepsnelę, to bernioko krūtinėje įžiebs viltį, kad ir iš čia, iš šių gražių Šventosios pakrančių ir nutolusių nuo Lietuvos didmiesčių galima pakilti didžiam gyvenimo skrydžiui. Gal ta viltis pavirs svajone, o svajonė virs viso gyvenimo tikslu? Taigi vardan atminties, vardan ateities ir vilties čia, Balio Karvelio tėviškėje, ir stovės šis atminimo ženklas, – pradėdamas iškilmes kalbėjo prieniškis Pranas Šnioka.
Jis kartu su buvusiais Prienų eksperimentinės sportinės aviacijos (ESAG) specialistais – trimis Jonais: Janušausku, Paulausku, Stukniu bei Algiu Blekaičiu ir Vytautu Mekšriūnu, kuriems teko laimė dirbti, bendrauti su žymiuoju konstruktoriumi, prieš pora metų ir sumanė įamžinti B. Karvelio atminimą. Įkūrę iniciatyvinę grupę ir pasitarę su Lietuvos aviacijos muziejaus (LAM) darbuotojais nutarė, kad tai padaryti reiktų švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį. B. Karvelio dukra Ramunė pasiūlė tėvelio atminimą įamžinti jo tėviškėje, Žaliojoje, kurioje ant Šventosios upės kranto dar išlikusios senelio statyto vandens malūno liekanos.
Akciją finansiškai parėmė „Sportinė aviacija ir Ko“,LAM, Alytaus aeroklubas, Kauno aviacijos veteranai, Sklandymo federacija ir kt. Paminklinio akmens autorius – Algimantas Puolys, metalinę saulutę suprojektavo Algimantas Sakalauskas, ją iškalė kalvis Raimondas Žievys. Paminklinio akmens atidengimas tapo gražia švente, į kurią iš įvairių Lietuvos kampelių suvažiavo būriai aviatorių, atvyko B. Karvelio dukra Ramunė, sūnus Vidas su šeima, giminaičių, vietinių gyventojų, gausus pulkas muzikantų, dainininkų. Skrydžiu iškilmių dalyvius sveikino Utenos aeroklubo aviatoriai.
Alytaus, Kauno ir Prienų aviatoriai po šventės aplankė Puntuką.
Akmenį atidengė B. Karvelio vaikai: Ramunė ir Vidas, skulptorius A.Puolys, dabartinė sodybos šeimininkė Irena Rimkutė – Noreikienė, pašventino Vyžuonų klebonas Eugenijus Staleronka. Laimindamas ir šventės dalyvius jis linkėjo, „kad visus mus įkvėptų žygdarbiams, meile Lietuvai ir garsinant šį kraštą“. Su iškiliojo aviatoriaus biografija supažindino LAM vedėjas Gytis Ramoška, pažymėjęs, kad jo indėlis Lietuvos aviacijai milžiniškas – septynios sklandytuvų konstrukcijos, tarp kurių – ir pirmasis šalyje plastikinis sklandytuvas BK-7 „Lietuva“. Prisiminimais dalinosi ESAG direktoriaus pavaduotojas V. Mekšriūnas. Jis sakė, kad jei ne B.Karvelis, vargu, ar Vytautas Pakarskas būtų kūręs ir sklandytuvų gamyklą. Leopoldas Paknys dėkingas B. Karveliui už savo mokslinę karjerą. „Sportinė aviacija ir Ko“ direktorius Vytautas Mačiulis įsitikinęs, kad be sklandytuvo BK-7 „Lietuva“ nebūtų ir dabartinių modernių LAK-ų, kurie skraidymo charakteristikomis yra tarp geriausių pasaulyje:
– Tikiuosi, kad pavyks atlaikyti konkurenciją ir tęsti lietuviškų sklandytuvų tradicijas,- sakė V. Mačiulis.
Šilčiausius žodžius apie B. Karvelį išsakė ir Lietuvos aviacijos veteranų prezidentas Jonas Mažintas, Anykščių kraštotyrininkas Raimondas Guobis.
Sūnus Vidas tėvelį prisiminė, kaip „visų galų meistrą“, jam buvo paklusęs ir medis.
– Jis buvo smalsus, atviras naujovėms, inovacijoms. Kai tik atsirasdavo nauja technologija, ką sužinodavo, pamatydavo, viską įsisavindavo. Jau būdamas brandaus amžiaus pradėjo dirbti su programiniais kalkuliatoriais, vėliau – kompiuteriu. Skaitė rusų, vokiečių kalbomis, iš anglų kalbos versdavome mes su sese. Ačiū visiems, o gamyklai linkiu naujovėmis, inovacijomis tęsti jo darbus. Tai būtų geriausias paminklas, – kalbėjo Vidas.
P.S. Tėvui mirus, B. Karvelis tėviškę pardavė, o pinigus išleido sklandytuvų gamybai. 1938 m. sodybą nupirko Juozapas Rimkus, Žaliojoje pastatęs paminklą Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui. Už tai rusams užėjus buvo ištremtas į Sibirą. Ten ir mirė. Sovietmečiu paminklą mėginta sunaikinti, bet nepavyko. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę jis restauruotas ir puošia kaimą. Sovietmečiu Rimšų sodyba buvo nacionalizuota ir įkurta progimnazija.
Dabar čia – Rimkų giminės vasarnamis. Šeimininkai pažadėjo, kad saugos B. Karvelio atminimą ir aviatorių „įdėtos lėšos, entuziazmas ir viltys neužžels žolėmis“.
Onutė Valkauskienė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“