Maloni viešnagė „Rasos sodyboje“

Praėjusiais metais „Gyvenimo“ laikraščio redakcija kvietė savo skaitytojus dalyvauti konkurse „Keliauk. Pažink. Dalinkis“ ir laikraštyje pasidalinti su kitais patirtais kelionių įspūdžiais. Pernai Birštono „Bočiai“ aplankė daug įdomių vietovių, todėl turėjome apie ką papasakoti, kuo pasidžiaugti.

Už aistrą keliauti „Gyvenimo“ laikraščio šventėje buvome pastebėti, o verslininkė Rasa Juocevičienė mus pakvietė apsilankyti kaimo turizmo sodyboje „RASOS SODYBA“, esančioje Mačiūnų kaime, vos 400 m nuo Prienų. Daug keliaujantiems Birštono „Bočiams“ sodybos šeimininkė pasiūlė pasisvečiuoti kaimiškoje aplinkoje, kurią juosia Prienų šilas, pasigėrėti nuostabia panorama ir paskanauti bulvių plokštainio – kugelio, iškepto malkomis kūrenamoje krosnyje.
Ilgai atidėliojome, ir balandžio 4 -ąją gausus mūsų, trisdešimties, būrys, klegėdamas sulipo į autobusą „Neoplan“, tiek daug vežiojusį mus po šalį, suteikusį galimybę aplankyti, pamatyti, pasigėrėti Lietuva. Už tai esame dėkingi Birštono savivaldybės tarybai, savo laiku priėmusiai sprendimą įsigyti autobusą bendruomenės reikmėms.
…Trumpa šį kartą buvo mūsų kelionė, tačiau labai svetinga. Jau prie kiemo vartų mus pasitiko sodybos šeimininkė Rasa Juocevičienė. Pasijutome labai laukiami. Pasigrožėję gražiai sutvarkyta aplinka, apžiūrėję pirtį, tvenkinį, estradą vasaros linksmybėms, išbandę sūpuokles, buvome pakviesti į tikrą kaimo seklyčią su didele balta kaimiška krosnimi, tikrų rąstų sienojais, kvepiančiais mišku, prie stalų, padengtų baltomis staltiesėmis…
Įsitaisę seklyčioje, prisiminėme Mačiūnų kaimo praeitį. Rašytiniais šaltiniais, 1923 m. kaime gyveno 377 gyventojai, ir tai buvo pats didžiausias šio kaimo žmonių skaičius, atskirais dešimtmečiais jis mažėjo, o pastaruoju metu nesiekia nė šimto gyventojų. Tokia demografinė raida būdinga ne tik kaimams, bet ir kaimiškiesiems rajonams. Prisiminėme ir žymius šio krašto žmones. Viena jų – lietuvių poetė Marija Katiliūtė – Lacrima. Kaip pažymėjo sodybos šeimininkė, poetės gimtoji sodyba yra šalia, vos už 100 m. Našlaitės dalią patyrusi Marija Katiliūtė 1963 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros specialybę Vilniaus universitete, dirbo žurnaluose „Kultūros barai“ ir „Katalikų pasaulis“. Jos poezijoje vyrauja religinė meditacija su tautiniu atspalviu. Daugelis eilėraščių virtę bažnytinėmis giesmėmis.
Sovietinės okupacijos metais jos sonetų ir eilėraščių rinkiniai buvo išleisti užsienyje – Australijoje, JAV, Kanadoje, Brazilijoje nenurodant autorystės. Ji buvo reiklus, atkaklus ir kruopštus žmogus. Lacrimos religinis pasišventimas atspindėtas posmuose: „Čia taip ramu prie Tavo kojų, Viešpatie…/ Aš ateinu suvargęs – neatstumk manęs!/ Leisk mano karčią širdgėlą išlieti TAU, /leisk man sušilt prie dieviškos ugnies!“
Apie poetės nelengvą našlaitės dalią ir jos talento pripažinimą papasakojo Leonas Barutis, pateikdamas poetės autobiografinių minčių.
Marija Katiliūtė – Lacrima mirė 2016 m. liepos 6 d., eidama 86 metus. Šviesų jos atminimą, būdami visai šalia jos vaikystės namų, pagerbėme tylos minute. Sodybos šeimininkė padėkojo už netikėtą pažintinę medžiagą, susietą su viešnage sodyboje.
Apie patirtus kelionių įspūdžius ir padėką šeimininkei Rasai bei aktyviausiems kelionių dalyviams ir propaguotojams išsakė Aldona Milda Valatkienė. Julija Barutienė padėkojo kelionių foto korespondentams Genovaitei Valatkienei bei Arnoldui Ribinskui ir „Gyvenimo“ redakcijai už parodytą dėmesį „Bočių“ bendrijai. Garuojantis kugelis viliojo ir kvietė vaišintis. Prisivalgėme sočiai su pakartojimais. Tada nusiteikėme dainoms, kurioms vadovavo Toliama Ragienė. Taip dainingai ir smagiai atidarėme naują sezoną „Rasos sodyboje“. Vėl pavasaris budina sielas naujoms kelionėms ir pažinimui… Balandžio 21 dieną esame pakviesti į Kaišiadoris susitikti su Vilniaus, Elektrėnų, Kaišiadorių „Bočiais“. Skambės jungtinės dainos, skirtos Motinoms.
Balandis – talkų metas. Darbuosimės Gudakalnio ir Panemunio kapinaitėse, aplankysime mūsų krašto žymius žmones Nemajūnų kapinėse. Ir vėl dainuosime „Ak, kaip greitai bėga metai“. Nuostabus GYVENIMAS, jeigu jam suteiki spalvų. Esame dėkingi RASAI JUOCEVIČIENEI už mūsų kasdienybės paįvairinimą, už dėmesį pagyvenusiems žmonėms.

Julija Barutienė
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė