Pavasarėjant, vieną kovo šeštadienį Birštono kurhauzas buvo pražydęs mėlynos ir geltonos spalvos žiedais. Tai – ženklas, kad čia vyko Lietuvos soroptimisčių klubų sąjungos konferencija, nes būtent šias dvi spalvas savo simboliais yra pasirinkusios beveik prieš šimtą metų Kalifornijoje gimusios organizacijos narės. Lietuvoje pirmasis soroptimisčių klubas buvo įkurtas tik 1992 metais, bet šiandien sąjunga vienija jau per 150 aktyvių, iniciatyvių įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų moterų, puoselėjančių soroptimisčių veiklos tradicijas.
Įžiebus simbolines žvakeles. Antroji iš kairės – Lietuvos soroptimisčių klubų sąjungos prezidentė Laima Jonkuvienė.
Ir konferencija Birštone prasidėjo tradiciškai įžiebiant simbolines žvakes už soroptimisčių organizaciją, Europos bei Lietuvos klubų sąjungas ir svetingai moteris priėmusį Birštoną. Ketvirtąją žvakę uždegti buvo paprašyta konferencijoje dalyvavusios Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės. Pasveikinusi konferencijos delegates ir pasidžiaugusi tuo, kad soroptimistės šį kartą rinkosi Birštone, N.Dirginčienė taip pat pasidalino ir įžvalgomis apie moterį – lyderę, papasakojo apie savo darbinę veiklą, nuolatinį žinių siekimą, sutiktus ir įveiktus iššūkius bei siekiamybes, tarp kurių viena iš svarbiausių – viską daryti tik gerai, taip, kad važiuoti į Birštoną būtų prestižas.
Doc. Violetos Barvydienės paskaita sulaukė didelio susidomėjimo,
Konferencijos dalyvės, vėliau išklausiusios dar ir „Tulpės“ sanatorijos direktorės Liucijos Patinskienės pasisakymą tema „Moteris, vanduo ir lyderystė“, džiaugėsi naujai atradusios Birštoną. Kai kurioms iš jų tai buvo apskritai pirma pažintis su mūsų kurortu, beje, turinčiu bendrų sąsajų su soroptimisčių puoselėjamomis vertybėmis ieškant darnos su savimi ir aplinka. Apie tai jos aktyviai diskutavo ir su socialinių mokslų daktare, ISM Lyderystės studijų programų vadove, I Grow Identiteto instituto viena įkūrėjų Violeta Barvydiene. Docentės paskaita tema „Kodėl svarbus identiteto klausimas asmenybės ugdymui“ konferencijos dalyves privertė pasinerti į sąmonės ir pasąmonės santykio paieškas.
Pasak Liucijos Patinskienės, moteris, gyvybė ir vanduo – labai glaudžiai susiję.
Pasibaigus konferencijai, klubų delegatės aptarė organizacinius klausimus, susipažino su Kauno klubo narių vykdytu projektu „Antklodė Europai“, kurį pristatė klubo pirmininkė Rūta Adomonienė.
„Antklodė Europai“ – tai tinklas bendrystei. Europa – tai vienas didelis įvairių raštų, siūlų ir technikų nėrinys, kitaip tariant, pasak R. Adomonienės, viena didelė įvairių žmonių šeima. Skirtingų žmonių, bet turinčių vieną tikslą – nunerti apglebiančią, sušildančią, kviečiančią kurti ir pažinti antklodę Europai.
Nyderlanduose, Leeuwarden mieste gimusio projekto dalyviai kviečia ne tiek siekti rekordo, kiek kurti bendrumą. Didžiausią pasaulyje antklodę sudarys net 10 tūkst. antklodžių iš viso pasaulio, kurioje tilps dar daugiau pokalbių, nuotykių, istorijų ir pažinčių. Užfiksavus rekordą, antklodės iš Leeuwardeno keliaus į labdaros organizacijas ir bus perduotos tiems,kuriems jų labiausiai reikia.
Pasigėrėjusios sesių iš Kauno kruopščiu darbu konferencijos dalyvės dar turėjo progos pasidžiaugti ir šiltu bei spalvingu Birštono vaikų vokalinės studijos „Crazy“ auklėtinių ir jų vadovės Lijanos Stakauskaitės pasirodymu. Matyt, tikrai prisidėjusiu prie to, kad sąjungos narės dar šiemet žada vėl sugrįžti į Birštoną, kuriame, sakė, pajutusios ir tikrumo, meilės, pagarbos jausmą. Tai – kas soroptimistėms labai svarbu. O galbūt soroptimisčių idėjos bei siekiai ras atgarsį ir tarp aktyvių kurorto moterų?
Ramutė Šimukauskaitė
Kauno klubo narės su savo nunerta „Antklode Europai“.
TARPTAUTINĖ soroptimisčių organizacija (TSO) yra laisvanoriška profesionalių moterų organizacija, kurios veikla skirta pagerinti moterų bei mergaičių gyvenimo kokybę visame pasaulyje. TSO vienija daugiau nei 90 000 soroptimisčių 125 šalyse. Moterys lyderės įgyvendina projektus ir aktyviai kovoja už žmogaus teises bei moterų lygią padėtį visuomenėje. TSO įkurta 1921m. Kalifornijoje, JAV.
Žodis „soroptimistė“ kilo iš lotynų kalbos žodžių „soror“ ir „optima“, („soror“- sesuo, „optima“ – geriausia) ir verčiama „geriausioji sesuo“ arba „visa, kas geriausia – moterims“.
Apie Soroptimistinį judėjimą Lietuvoje
1992 m. Kaune buvo įkurtas pirmas soroptimisčių klubas Lietuvoje.
1996 m. pradėjo kurtis klubai Vilniuje, po to – Šilutėje, Raseiniuose, Panevėžyje ir Alytuje. Klubai jungia beveik 150 narių, apsijungusių į Lietuvos soroptimisčių klubų sąjungą / SKS/.
Tai – ne politinė ir ne pelno siekianti organizacija. SKS yra pasaulinė profesijos ar verslo moterų organizacija, telkianti visuomenės dėmesį, ginanti ir tiesiogiai inicijuojanti moterims ir mergaitėms skirtus projektus, taip kurianti moterims ir vaikams palankesnį pasaulį. Lietuvos soroptimisčių klubų sąjunga priklauso SI Europos federacijai.
Sąjungos misija yra moterų tinklo partnerystės pagalba veikti ir sudaryti galimybę keisti merginų ir moterų gyvenimą ginant jų lygias teises, siekiant saugios ir sveikos aplinkos, padedant siekti išsilavinimo, suteikiant lyderystės ir veiklos įgūdžių tolesniam gyvenimui, realizuoti moterų ir mergaičių rūpybos, gamtosaugos, kultūrinius – socialinius projektus ir programas, kurios svarbios ir tarptautiniu ir lokaliu požiūriu. Lokaliniai SKS projektai vykdomi remiantis Soroptimist International (www.soroptimist.org) numatomomis gairėmis ir rekomenduojamomis programomis bei lokaliniais poreikiais.
Apie mūsų darbus ir projektus daugiau informacijos galima rasti tinklalapyje: www.soroptimist.lt
Lietuvos Soroptimisčių klubų sąjunga pasirengusi bendradarbiauti su mūsų idėjas palaikančiomis kitomis NSO organizacijomis, įmonėmis, pavieniais asmenimis, vykdomosios valdžios institucijomis, pasirenkant savo veiklai temas, sprendžiant skaudžius ir visuomenei rūpimus klausimus.
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“