Likus metams iki savivaldybių tarybų rinkimų, kalbiname Birštono Liberalų sąjūdžio skyriaus pirmininką Remigijų Zolubą.
– Artėja savivaldybių rinkimai, ar Liberalų sąjūdis ketina juose dalyvauti?
– Jau pradėjome ruoštis būsimiems rinkimams: sudarinėjame programą, ruošiame siūlymus miestui ir formuojame komandą. Mielai kviečiu visus miestiečius į talką!
– Ar jau nusprendėte, kas galėtų būti partijos kandidatas į Birštono merus?
– Liberalų sąjūdžio vadovybė dar svarsto, kaip atrinkti geriausius kandidatus į savivaldybių merus. Tačiau esame apsitarę, kad partija Birštone turi kelti savo kandidatą ir sudaryti galimybę rinkėjams pasirinkti žmogų, kuris atstovautų svarbiausias liberalias vertybes – skaidrumą, demokratiškumą, atvirumą ir laisvę veikti.
– O Jūs pats, ar ketinate kandidatuoti į merus?
– Būtų nesuprantama, jeigu aš, kaip skyriaus pirmininkas, nusišalinčiau nuo rinkimų. Juk politinės organizacijos tikslas ir yra sėkmingi rinkimai. Taigi esu apsisprendęs kelti savo kandidatūrą, tačiau pirmiausia tam turės pritarti partijos nariai.
– Kokias matote pagrindines Birštono problemas, kurias, laimėję rinkimus, spręstumėte pirmiausiai?
– Pirmoji problema yra per mažos algos savivaldybėje. Turime gražų kurortą, puikias sanatorijas, bet birštoniečiai iš to gauna nepakankamai naudos. Man atrodo, kad žmonių atlyginimai galėtų būti didesni. Pavyzdžiu galėtų tapti savivaldybės valdoma „Versmė“. Miesto politikai atlyginimams skiria nepakankamai dėmesio. Žmonių gerovė yra ir miesto, ir pačių politikų laimėjimas.
Antras rūpestis yra emocinė atskirtis. Ji susiformavo per daugelį metų. Mano nuomone, miestiečiai (o ypač jaunimas) nesijaučia šeimininkai savo mieste. Vyrauja nuomonė, kad reikia tik vykdyti tai, ką valdžia nuspręs, arba laukti, kol valdžia kažką padarys. Žmonių nuomonė niekam nereikalinga. Čia reiktų visų miesto politikų ir bendruomenės susitelkimo, kad taptume vieningi visuose darbuose. Bloga žmogaus savijauta, nesaugumas, netikėjimas ateitimi ir negalėjimas jos keisti labiausiai skatina emigraciją. Vien per 2017 metus mieste sumažėjo apie 100 gyventojų. Kitą kadenciją gyventojų mažėjimas turi būti sustabdytas. Tikiuosi, kad atvykstančių naujų gyventojų bus daugiau nei emigruojančių.
– Kaip vertinate merės, administracijos ir tarybos darbą?
– Vertinu teigiamai ir manau, kad yra nuveikta tikrai daug gerų darbų miestui ir miestiečiams. Administracijoje dirba daug aukšto lygio specialistų ir jų susiklausymas bei vietinių problemų žinojimas padeda dirbti racionaliai bei efektyviai. Klaidų pasitaiko, bet klaidų nebūna tik tuomet, kai nedirbi. Aišku, visada galima dirbti dar geriau. Valdžiai kartais pritrūksta inovatyvių idėjų, naujų iššūkių. Šiek tiek jaučiamas valdžios nuovargis ir noras pailsėti. Manau, negalima atsipalaiduoti, nes veiklos yra daug, o Europoje kaip tik stebime augančią konkurenciją tarp kurortų.
Taip pat gerai vertinu savivaldybės tarybos opozicijos veiklą. Jaunatviški, energingi žmonės, kurie savo idėjomis ir veiksmais sudaro rimtą konkurenciją senbuviams. O, kaip žinia, iš konkurencijos gimsta kokybė. Daugiau nuomonių padeda išvengti sąstingio, todėl reikia tik surasti efektyvius būdus, kaip suvienyti skirtingus požiūrius miesto labui.
– Birštonas po ketverių naujosios kadencijos metų. Kokią matote jo ateitį?
– Matome, kaip viskas brangsta Lietuvoje: prekės, paslaugos, transportas, maistas, taigi labai svarbu didinti žmonių pajamas. Ne išimtis ir Birštonas. Verslui labai svarbu išlaikyti konkurencingas sanatorijų ir poilsio namų paslaugų kainas, tačiau taip pat ir didinti atlyginimus darbuotojams. Todėl miesto politikų pagrindinis uždavinys, kaip kurortą padaryti prestižiniu, kaip pritraukti daugiau klientų, kurie čia galėtų išleisti daugiau pinigų. Nėra jokių galimybių Birštonui kainomis prilygti Ukrainos Bukoveliui ar Gruzijos Batumiui, turime lygiuotis į Vokietijos Baden Badeną ir Šveicarijos Davosą. Jau esu miesto valdžiai siūlęs bandyti tapti svarbiausiu Lietuvos konferencijų centru. Tai duotų daug pridėtinės vertės verslui, darbuotojams ir visam miestui.
– Esate kalbėjęs apie Birštono – Prienų dvimiestį, ar tai būtų gyvybingas projektas?
– Birštonas, nors ir būdamas mažas miestas gyventojų skaičiumi, turi didelį potencialą ir gali tapti ne tik svarbiausiu darbdaviu prieniškiams, bet net ir garvežiu visam aplinkiniam regionui. Turime būti ambicingesni ir patys sau susikurti ateitį, nes Vidaus reikalų ministerija Birštoną mato tik kaip nesavarankišką Kauno sanatoriją, kurios savivalda būtų apribota iki seniūnijos lygio. Birštono bendra kooperacija su Prienais įrodytų, kad patys sugebame tvarkytis efektyviai ir jokie nurodymai iš Vilniaus ar Kauno mums nereikalingi.
– Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Audronė Girėnaitė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“