Kovo mėnesio priminimai

Namams…
Ech… tas švenčių laukimas! Ir nors prieš Velykas svarbiausia ruoša laukia didžiąją savaitę, tikrai nesuklysite jau dabar pradėjusios švarinti ir puošti namus. Tuo labiau, kad ir visas kovas kupinas gražių progų ir švenčių. Žiūrėk, dar kokie netikėti svečiai gali užklysti, o ir patiems nėra jokios garantijos, kad paskutinėmis prieššventinėmis dienomis neužklups nenumatyti darbai ir rūpesčiai.
Pavasario ir Velykų atributas – švarūs, išblizginti langai. Tačiau užsibuvę žiemos šalčiai koreguoja mūsų planus. Tikrai nerizikuokime sveikata – pasivalykime juos tik iš vidaus, išsiskalbkime ar pasikeiskime užuolaidas.
Užverskime galvą saulėtą dieną į palubę – ar koks voratinklis nuo šviestuvų nenutysęs, ar kampe lizdą susisukęs.
Svarbu, kad namai kvepėtų gaiva ir švara, todėl pakampes iškuopti, kilimus ant sniego padaužyti tikrai verta iš anksto.
Susiraskime pavasariškas interjero puošmenas: pagalvėles, šventines staltieses, staltiesėles. Jeigu neturime linksmų spalvingų velykinių staltiesėlių, tikrai verta užsukti į padėvėtų daiktų parduotuvę – ten tikrai jų rasite įvairiausių, išsiuvinėtų zuikučiais, margučiais ar pavasarinių gėlių puokštelėmis. Išskalbtos, išlygintos jos vėl pasitarnaus šventinei nuotaikai sukurti.
Gal kartais kolekcionuojate margučius? Sudėti į aukštą stiklinę vazą jie bus gerai matomi ir saugiai padėti. Tiks ir medinukai, tik jiems jau galima ridentis ir pintame krepšelyje.
Iš anksto pasirūpinkime kiaušinių dažymo reikmenimis – dabar ir mugėse meistrai jų siūlo įvairiausių. Tegul visa šeimyna patogiai įsitaiso ir pasineria į kūrybinį margučių dažymo procesą. Marginimo raštų pavyzdžių rasime žurnaluose, knygose. Reikės ir tošelės kiaušinių ridenimui, ir stovelio gražiausiems iš jų sudėti. Dar viską galima spėti susimeistrauti. Pasiruošimas šventei ne mažiau jaudinantis ir žavus, kaip ir pati šventė, jei viską darai neskubėdamas ir išradingai.
Sodyboje, saulės atokaitoje kiemas jau bus pradžiūvęs, tad verta apsidairyti atidžiau – net jeigu rudenį apsišvarinote, per žiemą vėjai bus prinešę šiukšlių, lapų. Imkimės darbo.

Sveikatai…
Mūsų sveikatos korifėjui Vydūnui kovo 22 d. sukaktų 150 metų! Verta prisiminti jo laiko patikrintus patarimus knygoje „Sveikata, jaunumė, grožis“. Gal kur lentynoje guli ši vertinga knygelė, arba ją galima rasti Vydūno raštų antrame tome. Paskaitykite, būtinai. Kokių paprastų, bet gilių įžvalgų joje aptiksi.
Jeigu paklausėte vasario mėn. patarimo ir pradėjote daugiau vaikščioti ir judėti, tai šį kartą dar pridėkime vieną iš svarbesnių Vydūno mokymų – teisingą kvėpavimą. Labai gerai jį derinti su ėjimu.
Pirmiausia ir didžiausia klaida yra tai, kad, anot mokytojo, kvėpuojame nepilnai, tik paviršiumi. Paprasčiau sakant, neišvėdiname iki galo savo plaučių ir tuo labai labai kenkiame patys sau.
Pasimokykime pilno ir teisingo Vydūniško kvėpavimo. Lėtai skaičiuodami iki keturių įkvėpkime, užpildydami oru pirmiausia apatinę plaučių dalį, po to vidurinę ir galiausiai – plaučių viršūnę. Po to sulaikykime kvėpavimą pauzei vienas – du ir iškvėpkime vėl skaičiuodami iki keturių. Padarę pauzę vienas – du vėl pradedame naują įkvėpimą. Jis turi būti lygus, netrūkčiojantis ir kuo daugiau įkvėpsime oro, tuo geriau.
Pradžioje gali būti sunku, bet neįsitempkime, nesuraukime veido. Užteks kokių trijų kartų per dieną gryname ore po 4 – 5 įkvėpimus. Vėliau, kai įprasime, savaime lengvai kvėpuosis, ypač bevaikščiojant. Tik nepamirškite – kvėpuojame tik per nosį!
Vydūnas primena, kad kvėpavimas, ne vien mechaninis veiksmas – skanaukime orą – koks jis gaivus ir skanus! Iškvėpkime iki galo visą panaudotą orą ir vėl gurkšnis naujos gyvybės. Ypač ryte, pradedant naują dieną, o ir vakare, einant ilsėtis.

Sodininkui, daržininkui, gėlininkui…
Pavėlavusi su savo šalčių pramone žiema sujaukė tikriausiai ne vieno mūsų planuotus sodininko ar daržininko darbus. Nieko tokio, svarbu neskubėti, viską ramiai apmąstyti. Kovas dažnai būna permainingas – didesnius atšilimus keičia atšalimai, šilumą dieną – šaltukas naktį. Kenčia augalai, ypač jeigu gėlininkai pasiskubina nuimti dangas. Jeigu jos gerai praleidžia orą, kaip antai eglišakės, nuimti reikėtų tik visai atšilus orams. Tuomet gležnų ūglių ar išbrinkusių pumpurų jau nebepažeis stipresni šalčiai.
Kad aštri saulė nenudegintų, geriausia atidengti apsiniaukusią, dar geriau – lietingą dieną. Kraikinių durpių dangos purenamos ir nuimamos po truputį, dalį paliekant mulčiui.
Dar sėjame ilgos vegetacijos gėlių sėklas, o anksčiau pasėtas ir sudygusias jau pikiuojame. Daigų pikiavimas kruopštus ir atidus darbas. Paprastai pikiuojama išaugus pirmiesiems tikriesiems lapeliams. Ištįsę, laikyti tamsoje daigeliai pikiuojami iki sėklaskilčių, tuomet jie sustiprėja. Daigelius išimkime rūpestingai, su smaigeliu, prieš tai pakėlus žemę, kurioje augo, ir sodinami į iš anksto padarytą duobutę taip, kad neužsilenktų šaknys.
Per ilgas šakneles patrumpinkime, tuomet geriau vystosi šoninės bei šakniaplaukiai. Pikiuojama kas 2 – 4 cm šachmatine tvarka. Atstumas priklauso nuo daigų dydžio ir augimo intensyvumo. Išpikiuotus daigus palaistome ir, kol prigyja, laikome pavėsyje.
Pajutusios artėjantį pavasarį stiebiasi ir kambarinės gėlės – pelargonijos, fuksijos. Kad per daug neištįstų, pelargonijų ir fuksijų ūglius apkarpykime ir panaudokime dauginimui. Kas dvejus metus tai būtina padaryti. Jei pelargonijos visai numetė lapus, neišmeskite augalo – apkarpykite stiebus ir po mėnesio buvusių lapų pažastėlėse išaugs nauji lapeliai, kerelis gražiai išsišakos.
Kovo mėnesio nuotaiką praskaidrins žydinčios raktažolės, ciklamenai. Verta padaryti iš kelių vazonėlių kompoziciją derinant žiedų, lapų spalvą ir faktūrą. Į bendrą indą sustatytų vazonų tarpus užpildykime upės smėliu, skalda ar kitu užpildu, į dugną pilame rupesnio žvyro ar skaldos. Tokia kompozicija darys didesnį įspūdį negu pavienės gėlės, išdėliotos po visą kambarį.
Bet bundantis pavasaris labiau vilios dairytis po sodą, sodybą, pradėti darbus šiltnamyje. Jų apstu. Kovą svarbu apžiūrėti, ar šalčiai neiškilojo rudenį pasodintų dekoratyvinių krūmelių, daugiamečių ar svogūninių gėlių. Jei taip, apspauskime apie juos žemę, mulčiuokime durpėmis.
Patikrinkime, ar rožių, raganių, kitų augalų nesemia vanduo, padarykime griovelius jam nutekėti. Gėlių priedangose atverkime angas, kad vėdintųsi.
Kovą tinka formuoti dekoratyvinius medžius ir krūmus, atlikti sanitarinį genėjimą – pašalinti nudžiūvusias, sergančias ar mechaniškai pažeistas šakas, praretinti vaismedžių lajas. Šį mėnesį gerai prisikarpyti ūgliukų skiepyti ir dauginti sumedėjusiais auginiais. Paruoštus ūglius suvynioję į marlę ar laikraštį dedame į polietileninį maišelį ir laikome šaldytuve apie 0 – 3 laipsnių temperatūroje.
Jei antroje kovo pusėje orai jau palankūs, patariama iššukuoti, išgrėbstyti veją. Jei ji nukentėjo nuo žiemos šalčių, apsamanojo, įsėkime raudonųjų eraičinų, žemės paviršių po sėjos lengvai prispauskime.
Bet argi suvardinsi visus pavasario darbus ir rūpesčius? Svarbiausia, pajausti ir džiaugtis atbundančia gamta, kuo daugiau būti joje, grožėtis. Išėję pasivaikščioti į pušyną, pasirinkime pušų ūglių, pumpurų savo sveikatai, nepamirškime parsinešti ir beržo šakelių, kad pamerktos suspėtų sužaliuoti iki Velykų.
Tik nepamirškime seno patarimo – koks bebūtų oras, iki apryliaus nuo savęs nevalia nuimti nė siūlo, tai yra neskubėkime išsirengti, nesušalkime, būkime sveiki.