Sausio 30 d. Trakuose vyko Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) organizuota konferencija, kurioje buvo aptartos naujo nederlingų žemių žemėlapio sudarymo ir paramos nederlingų žemių ūkininkams užtikrinimo aktualijos.
Konferencijoje dalyvavo Žemės ūkio ministerijos atstovai, nederlingų žemių ūkininkai iš visos Lietuvos, savivaldybių atstovai, tarp jų – Prienų r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Zablackienė, laikinai einanti Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas A. Tamošiūnienė, Prienų ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas R. Aleksandravičius, kiti atstovai, Stakliškių seniūnijos ūkininkai.
Konferencijoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas naujajam nederlingų žemių žemėlapio projektui. Pagal ES reikalavimus, nuo šių metų didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymo kriterijai turi būti paremti vieninga metodika, privaloma visoms ES šalims narėms, o kompensacinės išmokos už ūkininkavimą nenašiose žemėse turėtų būti skaičiuojamos jau pagal naujai perbraižytą žemėlapį.
Kaip buvo pažymėta, iš naujo Didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių, Lietuvoje vadinamų nenašių žemių, žemėlapio „iškrito“ apie 500 tūkst. ha žemės. O naujai įtrauktų bus per 140 tūkst. ha. Tiems, kurie nepateko į naująjį žemėlapį, žadama skirti dvejų metų pereinamojo laikotarpio paramą – po 25 eurus už hektarą.
Konferencijoje paramos skyrimo už mažiau palankias ūkininkauti vietoves 2018 – 2020 m. klausimu pasisakė žemės ūkio ministras B. Markauskas, Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai J. Baublys, A. Gaidžiūnas, V. Kamblevičius.
Konferencijos metu paaiškėjo (daug kam tai buvo staigmena), kad perbraižytas nederlingų žemių žemėlapis jau sausio 17 d. atsidūrė Briuselyje, kur bus pristatytas Europos Komisijai. Seimo nariai, Ūkininkų asociacijų atstovai piktinosi tuo, jog Žemės ūkio ministerija nederino žemėlapio su socialiniais partneriais ir ūkininkais.
LNŽNA pirmininkė D. Karalevičienė pabrėžė, kad asociacija ne vienerius metus kovojo, kad būtų sudarytas teisingas, visų lūkesčius atitinkantis žemėlapis, todėl tai nėra naujiena. Naujasis žemėlapis, anot jos, nors ir ne visiškai objektyvus, bet teisingesnis už senąjį. Kaip svarbiausią asociacijos užduotį šiame etape asociacijos vadovė įvardijo siekį pakelti žemės našumo kartelę nuo dabar įtvirtintų 34,49 iki 36 balų.
Konferencijoje buvo įvairių nuomonių ir emocijų – nuo audringesnių pasisakymų iki prašymų neskaldyti, nekiršinti Lietuvos ūkininkų bei palinkėjimų ieškoti bendrų, teisingų sprendimų, o ne priešpriešos. Išklausius visų pasisakymų, LNŽNA pirmininkė D. Karalevičienė pristatė rezoliuciją, kuri bus pateikta ministrui pirmininkui ir Seimo Kaimo reikalų komitetui. Rezoliucijoje reikalaujama užtikrinti lėšas nederlingų žemių kompensacinėms išmokoms ir nemažinti jų iki 2020 m. Nederlingų žemių ūkininkams netaikyti išmokų diferencijavimo. Į žemėlapį įtraukti visas vietoves, kuriose esama specifinių kliūčių ir tęsiamas ūkininkavimas. Vietovėms, kurios nebuvo įtrauktos į žemėlapį, kompensuoti išmokas už šį laikotarpį. Įvesti trijų nederlingų žemių kategorijas, nemokėti pereinamojo laikotarpio išmokų, kai žemės našumo balas viršija 90 proc. Lietuvos vidurkio. Sudaryti žemėlapį pagal seniūnijas ir pristatyti jį asociacijai. Pakeisti žemės mokesčio įstatymą ir nustatyti jį pagal žemės našumo balą, o ne pagal rinkos kainą. Apie svarstomus projektus raštu informuoti asociaciją bei nekurti melioracijos priežiūros ir remonto fondo.
Konferencijoje taip pat diskutuota apie ūkininkų lūkesčius planuojant ateities kaimo viziją nederlingose žemėse, aptarta Melioracijos įrenginių remontams ir priežiūros fondo kūrimo situacija.
Parengus medžiagą spaudai, Savivaldybę pasiekė informacija, kad naujajame nederlingų žemių žemėlapio projekte, kuris buvo išvežtas į Briuselį, Stakliškių seniūnija, kaip buvo, taip ir liko didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių teritorijoje.
Prienų r. savivaldybės informacija
Apie mažiau palankių ūkininkauti vietovių reformą šalyje – ir trečiadienio „Gyvenime“.
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“