Rugsėjo mėnesio darbai

Sode. Rugsėjis – slyvų, kriaušių, obuolių ir retų sodo augalų vaisių skynimo ir sandėliavimo mėnuo. Visus vaisius nuskinkite iki šalnų. Iš smulkių, menkos kokybės vaisių spauskime sultis, išsivirkime, džemų, pasigaminkime obuolinių sūrių, prisidžiovinkime žiemai. Šiuo metu džiaugiamės ir gausiu remontantinių aviečių derliumi.
Vaisėdžio pakenktus vaisius ir pradėjusius pūti surenkame ir sunaikiname. Nepalikite ant medžių ligotų vaisių, juos nuskinkite. Ligos sukėlėjai ant vaisių toliau vystosi, sudaro sporas, kuriomis plinta liga. Ligotų vaisių nemaišykite su sveikaisiais. Taip pat verta vaismedžių kamienus aprišti gofruoto popieriaus juostomis, kurias prieš žiemą nuėmus, sunaikinama nemažai kenkėjų. Apravime pomedžius, išbarstome kalio ir fosforo trąšos ir žemę supurename sodo šakėmis, o jaunuose sodeliuose, kur vaismedžių šaknys dar plačiau neišsikerojusios, sukasame kastuvu arba suariame plūgeliu. Rugsėjį dar ruošiame kompostus iš nupjautos žolės, įvairių atliekų, mėšlo, žemės. Iki mėnesio vidurio dar galima pasisodinti braškių, pasidauginti auginiais juodųjų ir raudonųjų serbentų. Auginiams tinka gerai subrendę, stiprūs pirmamečiai ūgliai.
Paskutinę rugsėjo dekadą profilaktiškai nupurškiami vaismedžiai nuo ligų ir kenkėjų. Rūgščias dirvas, kai auga rūgštynės, asiūkliai, reikėtų pakalkinti. Rūgštingumą ypač reikia tikrinti naujai veisiamuose soduose. Nereikia kalkinti to plotelio, kur augs braškės. Joms skirta žemė tręšiama perpuvusiu mėšlu ir mineralinėmis trąšomis. Patręškite ir anksčiau pasodintas braškes, supurenkite lysves.
Darže. Rugsėjo pradžioje rauname iš sėklų išaugintus svogūnus. Svogūnus pakeliame šakėmis, kad džiūtų šaknys ir ropelės greičiau subręstų, paskui nuimame esant sausam orui. Po to dar savaitę ropeles džioviname ant lysvių, o, jeigu oras drėgnas, nakčiai sunešame po stogu. Kai laiškai sudžiūna, juos nupjauname, paliekant apie 3 cm kaklelį. Jei rugpjūtį nenuėmėte žieminių ir vasarinių česnakų, tuomet skubėkite iškasti. Česnakai geriau išsilaikys per žiemą, jeigu jų derlių nuimsime laiku, kai ropelės sunokusios, bet nesuvėluokime, nes, suvėlinus sutrūkinėja šoniniai lukštai ir skiltelės išbyra. Apdžiovinus ir nuvalius svogūnus ir česnakus, laikykite šiltoje, 18 – 20 laipsnių patalpoje. Kai pomidorų vaisiai parausta, nedelsiant juos nuskiname, nes atvėsus orams, blogėja pomidorų skonis (juose mažiau susikaupia cukraus), pradeda plisti ligos. Prieš oro atšalimą visus pomidorus nuskinkite ir baikite juos sunokinti patalpoje. Pomidorų vaisius skiname kartu su vaiskočiais ir iš karto dedame į dėžes trimis sluoksniais vaiskočiais aukštyn. Orui atvėsus, nustoja augti ir agurkai, todėl nuskinkime ir mažesniuosius. Šalnų pakąsti agurkai bei pomidorai netinka nei laikymui, nei konservavimui ar rauginimui. Moliūgus taip pat nuskinkite nelaukdami šalnų. Laiku nuimkite žirnių, pupelių ir pupų derlių, kol nepradėjo aižytis ankštys. Jeigu ankštys dar nepakankamai prinokusios, tai jas baikime nokinti gerai vėdinamoje patalpoje. Šių augalų neraukime, o nupjaukime tik stiebus, palikdami šaknis, kad jos praturtintų dirvą humusu bei azotu.
Nuėmus salotas, špinatus, svogūnus, česnakus, žiedinius kopūstus, brokolius ir kitas daržoves, jų vietoje galime sėti tarpinius augalus, kurie stabdo piktžolių sudygimą bei jų vystymąsi ir tinkami užarti žaliajai trąšai. Ypač daug įtakos turi garstukų, bekvapių ramunių, daržinių žliūgių, galinsogų dygimui. Jei jų dar nepasėjome, pasėkime rugsėjo pirmomis dienomis, žaliosios masės derlius bus kiek menkesnis, bet jei orai bus gražūs, galime tikėtis ir visai neblogo jų derliaus. Minėtų augalų žalioji masė naudinga kaip trąša, taip pat turi ir fitoncidinių savybių.
Vėlyvuosius gūžinius, ropinius ir lapinius kopūstus dar kartą patręškite kompleksinėmis trąšomis su mažiau azoto. Lapiniai kopūstai iki šalčių užaugins gausią lapiją. Nuvytus bulvienojams, kaskime ir vėlyvąsias bulves. Po kasimo jas surūšiuokime. Rugsėjo pabaigoje galime kasti morkas, šakniagumbinius salierus, burokėlius, geltekles, ankstyvesnes baltagūžių kopūstų veisles. Nuėmę daržoves ir bulves, nuravėkime piktžoles ir žemę sukaskime arba suarkime. Ruoškite kompostą kitiems metams. Kad namuose turėtume šviežių prieskoninių augalų, išsikaskite iš daržo, pasisodinkite į vazonėlius.
Gėlyne. Dabar dar pats jurginų, kardelių, geltonijų, rudeninių astrų, saulainių, ratilių, vėlyvių, ankstyvųjų chrizantemų ir, žinoma, nesibaigiantis rožių, raganių, kampsio ir kt. augalų žydėjimas. Vidurdienį, nukritus rasai, rinkite vienamečių gėlių sėklas. Mėnesio pradžioje augančias ir jau baigusias vegetaciją daugiametes gėles patręškite kompleksinėmis trąšomis su didesniu kalio ir fosforo kiekiu (30 g/ kv.m) ar pelenais, kad geriau pasiruoštų žiemai. Rugsėjo pradžioje nugnybkite vijoklinių rožių viršūnėles, tada jų stiebai greičiau sumedės ir geriau žiemos.
Iki rugsėjo vidurio – pats tinkamiausias laikas padauginti ir persodinti pavasarį ir vasarą peržydėjusias daugiametes gėles: astilbes, auskarėlius, pentinius, alpinius astrus, kurpeles, pakalnutes, bruneras, aubretes, gvaizdes, heicheras, bergenijas, daugiamečius laibenius, plukes, raktažoles bei kt., nes jos augdamos vienoje vietoje 3 – 4 metus, pasensta, pasidaro ne tokios gražios. Iškasus augalus, prie senųjų jų stiebų matosi rausvi arba balti augimo pumpurai, kad jų nepažeistume, reikia labai atsargiai išskirstyti senus kerus. Kerai dalijami į tiek dalių, kad kiekvienas sodmuo turėtų po 2 – 3 augimo pumpurus ir tiek pat šaknų. Sodmenys sodinami į rūpestingai paruoštą ir kompostiniu pūdiniu (10 kg/kv. m) patręštą dirvą. Pasodinus, augalai gerai palaistomi ir apmulčiuojami durpėmis, jie spės prigyti ir pasiruošti žiemai.
Iki rugsėjo vidurio pats tinkamiausias laikas padauginti ir persodinti puikiuosius, vaistinius, siauralapius, rūšinius bei sumedėjusius bijūnus. Bijūnai geriausiai auga saulėtoje vietoje, o pavėsingoje vietoje nežydi arba silpnai žydi, vidutinio sunkumo priesmėlio arba priemolio gerai drenuotoje, nerūgščioje, giliai įdirbtoje, derlingoje dirvoje, kurioje neužsilaiko gausesnių kritulių ar sniego tirpsmo vanduo. Kadangi bijūnai vienoje vietoje gali augti iki 20 metų, todėl rūpestingai reikia paruošti duobę sodinimui. Duobės dugne įrenkite drenažą. Tinka rupus žvyras, skalda. Atstumai tarp duobių 50 -100 cm. Bijūnų sodmenys sodinami negiliai, virš pumpurų reikia užpilti tik 5 – 6 cm storio žemės sluoksnį. Per giliai pasodinti bijūnai menkai žydi arba visai nežydi, o per sekliai pasodintų augalų pumpurai žiemą kenčia nuo šalčių, o vegetacijos pradžioje – nuo sausros. Pasodinus palaistoma, kad žemė geriau priglustų prie šaknų ir užberiama sausa žeme arba mulčiuojama durpėmis. Sumedėję bijūnai dažnai dauginami sėklomis. Jos sėjamos tik ką surinktos arba per žiemą stratifikuojamos ir sėjamos anksti pavasarį.
Sodinkite ar persodinkite dekoratyvius spygliuočius, dabar tai daryti pats tinkamiausias laikas. Laikas sodinti dvimetes gėles. Pirmoji rugsėjo dekada – paskutinis terminas sodinti našlaites, saulutes, neužmirštuoles, katilėlius, piliarožes, šiupinius gvazdikus į nuolatinę vietą gėlyne ar į lysvę.
Narcizus, margutes, hiacintus, dekoratyvinius česnakus, smulkiasvogūnines gėles: snieguoles, krokus, sciles bei kt. sodiname rugsėjį, o tulpes spalio mėnesį.
Chrizantemos iš lauko keliauja į šiltnamį. Rugsėjo pradžioje perkelkite chrizantemas iš lauko į šiltnamį, nes, temperatūrai nukritus žemiau 10 laipsnių, žiedynai prastai formuojasi, išsivysto vienašoniai žiedynai. Iškasamos lauke nežiemojančios gėlės. Prieš šalnas nepamirškite iškasti kardelius, montbretes, galtonijas, kanas ir kitas lauke nežiemojančias gėles. Svogūnus ir gumbasvogūnius apdžiovinkite ir laikykite 5 laipsnių temperatūroje.
Rugsėjo pabaigoje, saulėtą dieną iškaskite jurginus. Rugsėjį, jei žemė sausa, paliekite daugiametes gėles ir krūmus, tada jie geriau žiemos. Į patalpas suneškite visus vasarą balkonuose ar namo terasose augusias gėles: pelargonijas, fuksijas, chlorofitus, gebenes, šlamučius, cimbžiedes, gumbines begonijas, Valero ir Naujosios Gvinėjos spriges, lantanas. Iš lauko lysvių iškaskite pailsėjusius per vasarą augalus ir pasodinkite į vazonus: kalijas, meilenius, amarilius, klivijas, ciklamenus. Gumbinių begonijų gumbus apdžiovinkite dėžutėje, susluoksniuokite su sausomis durpėmis ir žiemai padėkite 5 – 10 laipsnių šilumos patalpoje ar vėsiame rūsyje.
Bityne. Pasibaigus medunešiui, bitės ruošiasi žiemojimui. Nuimamos meduvės, paliekama tiek korių, kiek bičių šeima tirštai aptupia. Jei bičių šeimos lizdo centras nebuvo sudarytas iš šiais metais pasiūtų korių, tai reikia padaryti dabar. Geriausiai palikti šviesiai rudus korius, o šiais metais pasiūtus, kuriuose nebuvo perų, išimame, nes jie yra šalti ir žiemojimui netinka.
Gerai, jei lizde yra apie 10 kg medaus ir jauna bičių motinėlė. Jei šeimoje jos nėra, motinėlė duodama iš atsarginės šeimos. Jei šeima nedidelė, ji prijungiama prie kitos šeimos.
Rudenį svarbu priauginti daug jaunų bičių, kurios suspėtų apsiskraidyti. Nustatyta, kad stiprios šeimos 1 kg bičių žiemą sunaudoja maisto beveik perpus mažiau, palyginti su tokiu pat silpnos šeimos bičių skaičiumi.
Jeigu po medunešio aviliuose lieka nedidelės medaus atsargos, net ir jaunos motinėlės nustoja dėti kiaušinėlius. Gerai paskatinti bičių motinėlės dėjimą duodant vakarais po 200 g cukraus sirupo. Skatinamasis maitinimas naudingiausias iki rugsėjo 10 dienos. Vėlai išsiritusios bitės gali nespėti apsiskraidyti ir išsivalyti.
Iki rugsėjo 10 dienos bites geriausia pamaitinti ir pagydyti. Tyrimais nustatyta, kad bitės, gaunamą cukraus sirupą perdirbdamos į medų ir jį užakiuodamos, šiems darbams atlikti sunaudoja 20 proc. sirupo. Jį bitės supila į tuos tuščius korius, iš kurių išsirito perai. Sirupas bičių žiemos maistui tinka labiau negu medus, nes jame mažiau nesuvirškinamų medžiagų, tačiau juo geriausiai pakeisti apie trečdalį (apie 8 kg) maisto, nes bitės, perdirbdamos sirupą, „susidėvi“.
Kiekviename paliktame žiemojimui lizdo koryje turėtų būti ne mažiau kaip 2 kg maisto. Bičių negalima permaitinti: kai duodame per daug sirupo, jos užpila visus korius iki apačios, lizdas būna šaltas.