Apaštališkasis nuncijus lankėsi Punios šile, domėjosi jo vertybėmis ir problemomis

Žydrūnas Preikša

Milžiniškais tempais didėjant žmonių skaičiui Žemėje ir žmonėms vis labiau užvaldant pasaulį, daugeliui organizmų rūšių iškyla realus išnykimo pavojus. Kiekvienam iš mūsų reikia pavalgyti, apsirengti, patenkinti kitus gyvenimo poreikius, kas veda į didesnį vartojimą.

Su Apaštališkuoju nuncijumi Pedro Lopez Quintana Punios šile.

Jei prieš 7000 metų visoje Žemėje gyveno tik 6 mln. žmonių, tai dabar jų skaičius grėsmingai artėja prie 8 mlrd. ribos. Lietuvoje mums tai sunku suprasti, turint neigiamus demografinius rodiklius. Pavyzdžiui, pietinės Afrikos valstybėje – Zambijoje prieš 50 metų gyveno 3,5 mln. žmonių, t.y. tiek pat, kiek ir Lietuvoje, tačiau dabar jų skaičius jau perkopė 13 mln. Tokie pokyčiai stebimi daugelyje Afrikos ir Azijos šalių.
Paskutinius 2000 metų intensyviausiai žmonių gyvenimas virė Europoje. Tai labiausiai atsiliepė ir šio senojo žemyno gamtiniam kraštovaizdžiui – natūralių pievų beveik nebeliko, dauguma pelkių nusausintos, buvę didžiuliai miškų masyvai paversti dirbamais laukais. Centrinės ir Rytų Europos vidutinių platumų mišrūs plačialapių miškai priskiriami prie labiausiai Žemėje nuniokotų ar sunaikintų ekosistemų. Tik mažyčiai pirmykščių miškų lopinėliai liko kalnuose arba toli šiaurėje, tuo tarpu lygumose esančių žmogaus nepaliestų miškų jau iš viso nebeliko. Net ir pačiame vertingiausiame Europos lyguminiame miške – Belovežo girioje, plytinčioje Lenkijoje ir Baltarusijoje, galima rasti nemažai šimtamečių ąžuolų kelmų. Taigi galima sakyti, kad natūralūs procesai miškuose jau yra pertraukti, ir dalis miško rūšių jau yra išnykusios arba ant išnykimo ribos. Dalyje Europos valstybių, tokiose, kaip Danija, Belgija, Nyderlandai, sengirių jau beveik nebeliko. Laimė, kad Lietuvoje mes dar jų turime šiek tiek daugiau. Galime didžiuotis, kad Alytaus, Prienų ir Birštono apylinkėse, Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, ošia vienas vertingiausių miškų Europoje – Punios šilas. Tai mažiausiai iškirstas miškas Lietuvoje. Jame dar galima

Svečias susipažįsta su Lietuvos istorija Dainavos apygardos partizanų štabo bunkeryje.

pamatyti pirmykščių miškų bruožus išlaikiusius medynus su artimais natūraliam miškui negyvos medienos kiekiais ar apkabinti 400 ir daugiau metų žaliuojančius senolius didingus ąžuolus. Negyva mediena yra vienas svarbiausių miško elementų, kuris suteikia prieglobstį 5000 įvairių rūšių, kas sudaro penktadalį visų Lietuvoje sutinkamų rūšių. Dėl medynų ir kraštovaizdžio įvairovės, palyginti neintensyvių kirtimų masto, šile aptinkama per 110 saugomų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, iš kurių net 30 rūšių yra randamos tik čia arba čia sutinkamos gausiausios jų populiacijos Lietuvoje.
Tačiau net ir tokiame ypač vertingame europiniu mastu miške vis dar vykdomi įvairūs miško kirtimai, ir daugeliui rūšių išlieka išnykimo grėsmė. Ką jau bekalbėti apie kitus Lietuvos miškus, kur seno miško gabaliukai sutinkami itin retai ir fragmentiškai.
Neatsitiktinai tokia prasta ir vis blogėjančia situacija miškuose ir kitose ekosistemose susidomėjo ir aukščiausiasis Katalikų Bažnyčios vadovas – Romos popiežius Pranciškus. Jo paskelbtoje enciklikoje „Laudato si“ daug kalbama apie ekologines problemas, rūšių nykimą ir žmogaus santykį su gamta. Pasauliečių prašoma susimąstyti apie besaikį, vis didėjantį vartojimą, vedantį buveinių būklės prastėjimo ir degradavimo, rūšių resursų mažėjimo ar išnykimo, taip pat ir žmogaus, kaip gamtos dalies, gyvenimo aplinkos prastėjimo link. Popiežius kviečia atnaujinti dialogą apie planetos ateities kūrimą. Ta intencija Popiežiaus pasiuntinys Baltijos šalims nuncijus arkivyskupas Pedro Lopez Quintana neseniai lankėsi Punios šile ir susipažino su šilo vertybėmis ir problemomis. Daug pasaulio mačiusiam dvasininkui šilas paliko didelį įspūdį. Apsilankymo metu buvo daug diskutuota apie miškų esamą padėtį ir ateitį. Akivaizdu, kad labai daug švietėjiško darbo reikia padaryti, norint, kad mūsų vaikai gyventų ne prastesnėje aplinkoje, nei gyvename mes. Pabandykime kiekvienas prie to prisidėti, nes viskas yra tik mūsų pačių rankose.