Tarp žmonių ir tarp problemų…

Naujosios Ūtos seniūnijoje

Kovo 7 – osios pavakarę Naujosios Ūtos seniūnijos laisvalaikio salėje susirinkusiems vietos gyventojams seniūnas Algis Aliukevičius pristatė seniūnijos veiklos ataskaitą už 2016 metus, meras Alvydas Vaicekauskas pasakojo apie teigiamus pokyčius savivaldybėje ir tam tikrų sprendimų reikalaujančius planus, atsakė į žmonėms rūpimus klausimus. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga N.Ūtos mėgėjų teatro „Vėtrungė“ (vadovė Anelė Lukjančiuk) skaitovai parodė ištrauką iš būsimo spektaklio „Tautoj aš būsiu tavo kanklės“ (pagal Vydūną). Nuotaikingu spektakliuku „Bitė Maja“ susirinkusius nudžiugino vaikų teatriuko jaunieji aktoriai. Šių dviejų kolektyvų vadovei A.Lukjančiuk seniūnas įteikė padėką.

Savo ataskaitoje seniūnas A.Aliukevičius pasidžiaugė tuo, kas reprezentuoja seniūniją – kultūrinį ir sportinį gyvenimą kurstančiais entuziastais, kurių dėka organizuojami teatro festivaliai, šventės, varžybos, tarp gyventojų puoselėjama meilė knygoms, o keliautojų maršrutuose atsiradęs lankytinas objektas – poeto ir rašytojo V. M. Putino tėviškė. Jis dėkojo gausiam būriui partnerių, rėmėjų, kuriems prisidedant kovojama su socialine atskirtimi, teikiamos paslaugos senyvo amžiaus vienišiems žmonėms, organizuojama veikla socialinės rizikos šeimų vaikams, sprendžiami užimtumo ir kiti klausimai, mokoma sveikos gyvensenos, o seniūnija pernai pripažinta saugiausia rajone.

Tačiau vargu ar šie pozityvūs dalykai atsveria rūpesčius ir problemas, kurias seniūnijos darbuotojams tenka spręsti kasdienybėje. Pagal gyventojų skaičių nedidelės seniūnijos demografinė situacija nėra džiuginanti – pernai gimė penki naujagimiai, o mirė 19 žmonių. Nemažai vyresnio amžiaus gyventojų, ilgaamžių. Per pastaruosius dvejus metus emigruojančių žmonių skaičius stabilus – užpernai 11, pernai 12 asmenų pateikė išvykimo į užsienį deklaracijas. Ko gero pagrindinė problema, kodėl jaunos šeimos nenori kurtis seniūnijoje, yra nepritaikyta gyventojų poreikiams viešoji infrastruktūra, prasta kelių būklė, žemas verslumas ir užimtumo stoka. Seniūnijos teritorijoje veikia vos kelios smulkiojo verslo – medžio apdirbimo, paminklų gamybos, prekybos, šiaudų briketų įmonės, kurios minimaliai sukūrusios darbo vietų. Pasenę vandentiekio tinklai, neplanuojama tiesti nuotekų tinklų, nėra vandens telkinių poilsiui.

Esant tokiai situacijai, ilgalaikė pagrindinės mokyklos perspektyva miglota. Kitais mokslo metais planuojamas mokinių padidėjimas, tačiau prognozes gali pakoreguoti gyvenimas: ir dabar vienas kitas mokinys dėl pasikeitusių šeiminių aplinkybių išvyksta su tėvais į kitus miestus ar užsienį. Šiemet mokykloje mokosi 68 mokiniai. Didžioji jų dalis yra socialiai remtinų šeimų atžalos, yra vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, gyvenančių probleminėse šeimose, todėl, mokyklos direktoriaus Sauliaus Pūro teigimu, sutelktomis pastangomis su seniūnija, Prienų pedagogine – psichologine tarnyba, Socialinių paslaugų centru ir N.Ūtos bendruomene sprendžiamos mokinių drausmės, pažangumo, pamokų lankomumo, saugumo, užimtumo, materialinės problemos. Tarpininkaujant bendruomenei, pritraukiama rėmėjų lėšų vaikų mokymo aplinkai gerinti, išvykoms, stovykloms, asmeniniams poreikiams. Jausdami pareigą išsaugoti kraštinę rajono mokyklą, rajono vadovai šiemet pažadėjo nupirkti naują autobusiuką mokinių pavėžėjimui ir skirti lėšų senojo medinio mokyklos korpuso remontui. Juolab kad investicijas mokiniai pateisina geru mokymusi, aktyviu ir sėkmingu dalyvavimu rajoniniuose, respublikiniuose konkursuose, olimpiadoje, popamokinėje ir projektinėje veikloje.

Seniūnas patvirtino, kad ryšiai su mokykla yra geri. Seniūnui taip pat aktualu, kad N.Ūtos mokykla būtų išsaugota, kaip ir kita viešoji infrastruktūra – paštas, felčerinis punktas, bibliotekos, muziejaus padalinys, laisvalaikio salė. Be šių įstaigų, A.Aliukevičiaus teigimu, kaimai liktų užmiršti, namai -užkaltais langais. Jis vylėsi, kad galbūt kada nors ateis laikas, kai bus daugiau investuojama ir į darbo vietų kaimiškose vietovėse kūrimą bei kaimų plėtrą.

Seniūnas apgailestavo, kad seniūnijoje gajos socialinės problemos, dalis darbingo amžiaus žmonių girtauja, neieško darbo ir gyvena iš pašalpų bei labdaros. Tiesa, pastaraisiais metais socialinių pašalpų skiriama mažiau, jų gavėjai skatinami už paramą atidirbti nustatytą skaičių valandų. Seniūnas pabrėžė, kad valstybėje ir visuomenėje iš esmės keičiasi požiūris į socialinę šalpą ir žmonių užimtumą. Nuo liepos 1 d. kaip nepasiteisinę nebebus organizuojami viešieji darbai (pernai juos seniūnijoje atliko vos trys asmenys). A.Aliukevičiaus teigimu, nekvalifikuotas darbas neperspektyvus, jo mažėja, net ir visuomenei naudingiems darbams taikomi saugumo reikalavimai, jiems atlikti reikia kvalifikacijos ir specialios įrangos, todėl svarbu investuoti į žmonių mokymą, įgūdžių atnaujinimą.

Seniūnas A.Aliukevičius svarsto, kad, senstant seniūnijai, reikia organizuoti įvairesnių socialinių paslaugų seniems, vienišiems gyvenantiems asmenims, nuvežti jiems karšto maisto, tačiau pensininkai nėra mokūs. Gaunantiems kompensacijas už šildymą seniūnija neretai tarpininkauja, padėdama nusipirkti malkų, medienos atraižų ar briketų, nes ne visi geba patys pasirūpinti kuru žiemai. Nors seniūnijoje veikia šešios bendruomenės, neįgaliųjų draugija, seniūnui norėtųsi šiltesnių, bendruomeniškesnių santykių tarp žmonių, artimesnio bendravimo, tai leistų greičiau pastebėti tuos, kuriems reikalinga pagalba. Seniūnas padėkojo aktyviems gyventojams, šeimoms, bendruomenių atstovams, seniūnaičiams, kuriuos seniūnija gali pasitelkti įvairiais atvejais.

A.Aliukevičius apgailestavo, kad numatoma paštų reforma N.Ūtą greičiausiai paliks be laiškininkių. Šią teritoriją aptarnaujančios trys darbuotojos, anot jo, savo darbą atlieka atsakingai, padaro daug daugiau, nei joms priklauso pagal pareigas. Neretai, atokiai gyvenančių senolių paprašytos, kartu su spauda ar pensija jiems nuveža vaistų, būtiniausių maisto produktų. Todėl už geranoriškumą seniūnas įteikė padėkas laiškininkėms Elenai Stadalienei, Editai Laukaitienei ir Danguolei Kurtinaitienei. Seniūnas pasidžiaugė ir felčerinio punkto veikla.

Žemaitkiemio krašto bendruomenės pirmininkas, savivaldybės Tarybos narys Vaidotas Kupstas, reaguodamas į seniūno lūkesčius, pažadėjoir pats asmeniškai prisidėti prie seniūnijos ir gyventojų problemų sprendimo: “Gyvename tarsi viename kieme, todėl matykime vieni kitus. Ne vien tai, kiek kaimynas uždirba, bet ir tai, kada jam sunku,” – ragino V.Kupstas.

Jis pasidalino bendruomenine iniciatyva, kuri skatintų gyventojus savose bendruomenėse gyventi gražiau – ne tik tvarkingai prižiūrėti sodybas, bet ir nuolat šienauti pakeles. Būtent iš jų susidarai pirmą įspūdį apie šeimininką.

Seniūnijoje įsitvirtinusių, čia jaukius namus susikūrusių žmonių pavyzdžiai rodo, kad ir kaime gyventi galima. Todėl seniūno rūpestis paskatinti žmones tapti atsakingesniems už savo kraštą, neteršti aplinkos atliekomis ir deginamų laužų dūmais, saugoti kelius ir šienauti pakeles.

Kelių tinklas seniūnijoje ilgas – per 55 km, jų greideriavimui, žvyravimui ir duobių lopymui ir gatvių tvarkymui pernai panaudota 31 533 eurų, penktadaliu mažiau nei 2015 metais. 16 000 eurų skirta kelio į kapines atkarpos paruošimui ir asfaltavimui, darbus planuojama atlikti per trejus metus, bendra darbų sąmata – 66 tūkst. eurų.

Vykdyti darbai, pagerintas pravažumas kelių Tartupis – Mačiuliškės, N.Ūta – Skuigė atkarpose. Seniūnas apgailestavo dėl to, kad esant polaidžiui, sunkusis miškininkų ir ūkininkų transportas gadina kelius, dėl to teko kreiptis ir į urėdiją, ir į savivaldybę. Todėl savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu kai kuriuose seniūnijos keliuose iki gegužės 1 d. specialiais ženklais bus ribojamas sunkiasvorės technikos judėjimas.

Dar viena gyvenimo sritis, kurioje seniūnui norėtųsi gyventojų supratingumo ir atsakingumo, tai – atliekų rūšiavimas. Ypač daug atliekų susikaupia prie bendrųjų konteinerių, esančių pakelėse, žmonės čia atsikrato senų baldų ar buitinės technikos, todėl svarstoma, ar nereikėtų šių konteinerių atsisakyti. Seniūnas dar kartą priminė, kad stambiagabarites atliekas privalu nuvežti į surinkimo aikšteles Prienuose arba Balbieriškyje. Jis kvietė gyventojus būti pilietiškiems, ir, pastebėjus ratuotus teršėjus, juos nufilmuoti, nufotografuoti, pranešti apie atvejį seniūnijai. Seniūnas taip pat prašė vietinių nemesti į konteinerius gyvūninės kilmės atliekų, juolab pavojingų chemikalų (kyla pavojus apsinuodyti vežėjams), nedeginti nugenėtų šakų – verčiau jas nuvežti prie dirbtuvių, kur jas tiekėjas surinks ir susmulkins.

Meras Alvydas Vaicekauskas kalbėjo apie rūpesčius dėl kelių, žadėjo tobulinti atliekų surinkimo praktiką, ragino žemės sklypų savininkus, dar nesutvarkiusius žemės nuosavybės dokumentų, nedelsti ir kreiptis į Registrų centrą. Jis patikino, kad socialinių paslaugų sąskaita nebus taupoma, priešingai – šiemet Socialinių paslaugų centre bus įsteigta daugiau darbuotojų, dirbsiančių su pagalbos reikalingais žmonėmis, etatų.

Dalė Lazauskienė

Autorės nuotraukos