Interviu vienu klausimu: Kokiomis institucijomis pasitikite labiausiai?

Dovilė Puodžiūnaitė:
– Nelabai kuo pasitikiu – esu susidūrusi su policijos pareigūnais, manau, kad jie „pasikėlę“ – jaučiasi, kad kelyje – jų valdžia, sustabdžius kontaktas su pareigūnu nėra toks malonus, kokio aš tikėčiausi. Su seniūnijos, savivaldybės darbuotojais nesusiduriu, bet ir negirdėjau, kad kam kokių problemų kiltų. Ir su gydytojais dar mažai susidūriau, bet manau, prireikus rimtesnės pagalbos, kreipčiausi ne į Prienų, bet į aukštesnio lygio gydytojus. Prezidentė patinka, aš ją gerbiu, man kai kurie jos sprendimai imponavo, ji man atrodo mielas žmogus. Tačiau Seimu nepasitikiu, ypač paskutinis skandalas pasitikėjimą sugriovė. Juk prieš einant į Seimą visi žarsto didžiausius pažadus, o paskui paaiškėja, kad niekas tų pažadų neįgyvendina.
Pasitikiu Darbo birža – ieškau darbo, todėl ten dažnai lankausi. Rūpinasi, duoda darbo skelbimų, gaunu atsakymus į įvairius klausimus.

Kostancija Jasinskienė:
– Labiausiai pasitikiu gydytojais ir kitais medicinos darbuotojais, nes dažnai tenka susidurti. Susikalbu aš su jais ir kyšių niekas nereikalauja. Medikai daro viską, ką gali. Teko ir savivaldybėje tvarkyti įvairius reikalus. Man nepasitaikė, kaip kad kartais kalba, kad varinėtų iš kabineto į kabinetą – buvau maloniai aptarnauta, viską paaiškino. Policijos pareigūnams esu labai dėkinga už tėtės paiešką – operatyviai atvažiavo kinologai ir greitai surado pasiklydusį senuką. Na, o Seimo nariai neatrodo patikimi. Nei jiems, nei Prezidentei pensininkai ir paprasti žmonės nerūpi. Esu pikta ant valdžios, jog nieko nedaro, kad kainos kyla.

Ingrida:
– Pasitikiu policija, savivaldybe, seniūnija, iš dalies Vyriausybe, nes kai kuriuos klausimus jie sprendžia. Nepasitikiu Seimu, nes manau, kad jie pirmiausia sprendžia savas problemas. Gal ne visi? Manau, kad ir ten yra sąžiningų žmonių, tačiau „šaukštas deguto“, o šiuo atveju valdantieji sugriovė pasitikėjimą.

Jonas Tamašiūnas:
– Bene dažniausiai susiduriu su policijos pareigūnais – sustabdo, dokumentus patikrina ir paleidžia. Visuomet mandagūs. Kartą ir pakliuvus į bėdą padėjo – patempė sugedusią mašiną. Su seniūnijos, savivaldybės darbuotojais aš mažai susiduriu, moteriškė reikalus tvarko, bet nusiskundimų negirdėjau. Esu bedarbis, todėl dažnai susiduriu su Darbo biržos darbuotojais. Manau, kad dauguma jų į mus, bedarbius, žiūri formaliai – atvažiavai, pasirašei ir laisvas iki kito karto. Nejaučiu nuoširdaus noro padėti susirasti darbą. Seime yra ir gerų žmonių, ir nelabai – per daugumą visokių pasitaiko. Patinka Prezidentės sprendimai – griežtai imasi, visko žiūri. Aš pasitikiu visais, tikiu, kad dauguma žmonių geri.

Lina Batianskienė:
– Netikiu niekuo, gal kiek daugiau savivaldybe. Seime nebuvau, nežinau, bet tai, ką matau per televizorių, pasitikėjimo nekelia. Teisme buvau, laimėjau, bet tiek nervų ir visko kainavo, tai nebetikiu teisėjų sąžiningumu. Su policija pastaruosius dvidešimt metų neteko susidurti, bet prisiminimas iš senų laikų – prastas.

Vilija:
– Kažin, ar šiandien tokių institucijų yra, ypač rajone. Kuo toliau, tuo mažiau Prienuose lieka įstaigų, kurios galėtų priimti sprendimus. Net telefono, mirus šeimos nariui, negali Prienuose persirašyti savo vardu, nors už paslaugas ir moki. Reikia važiuoti į Kauną.
Nepavydžiu ir tiems, kuriems teks kreiptis į savivaldybę aiškintis dėl šiukšlių išvežimo arba duobėto, nepravažiuojamo kelio.

Ramunė:
– Labiausiai pasitikiu policija, nes teko susidurti su Prienų policijos pareigūnais ir po to nuomonė apie juos tikrai labai pagerėjo. Buvau sumušta vyro, atsidūriau Priėmimo skyriuje, į kurį labai greitai atvažiavo pareigūnai. Dar kartą norėčiau padėkoti jiems už supratingumą, žmoniškumą, moralinį palaikymą. O vyrui pabuvimas dvi paras areštinėje taip pat buvo puiki pamoka ir noras smurtauti daugiau nelanko.
Seimas ir Vyriausybė nedaro įspūdžio – jie atitrūkę nuo realybės. Pavyzdžiui, mes, mokesčių mokėtojai, negalime nemokamai gydytis dantų, o susirgus susiduri su neįperkamomis vaistų kainomis. Liūdniausia, kad tie patys vaistai Lenkijoje kainuoja per pusę pigiau.

Kalbino ir fotografavo Laima Duoblienė