Kapsulę su laišku į pamatus įleido Balbieriškio parapijos klebonas Remigijus Veprauskas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir statybų bendrovės vadovas Jonas Urbonas.
Justinas ADOMAITIS
Žolinės išvakarėse Balbieriškyje (Prienų r.) pašventintas naujosios bažnyčios pamatų akmuo. Praėjusius šimtmečius liudijusi medinė šventovė sudegė 2013 m. rugpjūčio aštuntosios naktį.
Į gausiai susirinkusius miestelio ir apylinkių tikinčiuosius su paramos bažnyčios statybai prašymu kreipėsi Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, parapijos klebonas Remigijus Veprauskas. Pagarsinta viltis, jog bendram reikalui padės ir politikai, vienaip ar kitaip susiję su Balbieriškiu: Seimo nariai Andrius Palionis, Emanuelis Zingeris, Albinas Mitrulevičius, Rimas Antanas Ručys, Vytautas Kamblevičius, Susisiekimo ministerijos viceministras Algis Žvaliauskas, Prienų r. savivaldybės vicemeras Algis Marcinkevičius, Tarybos nariai Gintautas Bartulis, Vytas Bujanauskas ir kiti.
Su procesija šventinami Balbieriškio bažnyčios pamatai.
Miškakirčių ir sielininkų gyvenvietė prie Nemuno buvo įkurta apie 1502 m. Pirmoji medinė bažnytėlė pastatyta laikotarpiu iki 1520 m. ir sugriuvo neištarnavusi nė šimtmečio. Antroji bažnyčia pastatyta 1614 m. ir atiduota kalvinams. Tik po trijų dešimtmečių teismo keliu ji atiteko katalikams, tačiau 1655 m. karo su rusais metu sudeginta. Trečioji Balbieriškio bažnyčia iškilo 1674 m. ir vėl buvo medinė. Ketvirtoji pastatyta 1888 m. išardžius senosios bažnyčios sienas, bet palikus unikalius barokinius altorius bei vargonus.
Balbieriškio istorija liudija, jog pirmąją bažnyčią statė, jos tarnų paskyrimais ir pajamomis rūpinosi dvaro savininkas. Vėlesni dvarininkai įgaliojo bažnyčią išsilaikyti patiems kunigams, administruojant šalimais rengiamus turgus, užeigas ir alines. Tik 1704 m. kun. Stanislovas Piotrovskis tokią mokesčių rinkimo priedermę delegavo miestelio žydams, kurie mokėjo atlyginimus bažnyčios tarnams. XIX a. Balbieriškio bažnyčioje pėdsakus paliko kun. Antanas Totoraitis, žinomas kaip rašytojas Antanas Tatarė, kun. Justinas Staugaitis (1918 m. vasario 16 d. Akto signataras, Žemaičių vyskupas) ir kiti.
Penktosios Balbieriškio bažnyčios pamatų pašventinimo iškilmėse šalia tikinčiųjų dalyvavo ir grupė politikų.
Balbieriškį įkūrė vokietis, vėliau jis priklausė rusų, lenkų didikams. Verslus vystė vokiečiai, žydai, totoriai. Kaip rašė Balbieriškio dvaro spirito varyklos mechaniko ir vietos ūkininkaitės šeimoje gimęs Mykolas Krupavičius (1885-1970), viešoji miestelio kalba buvo lenkų, bažnytiniai įrašai daryti lotynų kalba. Tik po 1918-ųjų situacija keitėsi.
Naujoji Balbieriškio bažnyčia bus mažesnė, mūrinė, turės vieną bokštą. Projekto autoriai ir statytojai – Jonas Urbonas ir sūnūs Vilius bei Rokas. Darbų sparta priklausys nuo finansų, o pastarųjų šaltinis – tikinčiųjų aukos.
Iškilmių dieną būsimosios Balbieriškio bažnyčios pamatus pašventino Vilkaviškio vyskupas R. Norvila. Kapsulė su vyskupijos dvasininkų ir šalies politikų parašais patvirtintu raštu įbetonuota būsimojo didžiojo altoriaus vietoje.
Balbieriškio bažnyčios atstatymo sąsk. nr. DNB bankas LT464010041100476000.
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“