Nori išlikti, turi galvoti apie pažangą

Jolanta ir Vytautas Raižiai – su komisijos nariais Martynu Butkevičiumi, Sauliumi Kavaliausku, Alvydu Rinkevičiumi ir Jiezno seniūnijos žemės ūkio specialiste Elyte Gudoniene.

Tradicinio „Metų ūkio“ konkurso rajone organizatoriai šiemet nutarė daug anksčiau apvažiuoti konkurse dalyvaujančių ūkininkų ūkius. Taip sumanyta dėl to, kad būtų galima apžiūrėti, kaip atrodo derlių brandinantys laukai, kokia technika dirbama, kaip prižiūrimos ganyklos. Be to, organizatoriai – Prienų rajono ūkininkų sąjunga, rajono savivaldybė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Prienų biuras ir „Gyvenimo“ redakcija – šiemet mano praplėsti „Metų ūkio“ konkurso idėją ir antrame etape aplankyti visas seniūnijas ir įvertintinti, kaip atrodo keliai, pakelės, melioracijos grioviai ir viešosios erdvės. Būtent tie objektai, kurių būkle turėtų rūpintis visi: seniūnija, ūkininkai, miškininkai ir vietos gyventojai.

Be modernios technikos, šiandien ūkyje tvarkytis būtų sunku.

Praėjusį ketvirtadienį komisijos nariai lankėsi konkurse dalyvaujančių Jiezno, Išlaužo, N. Ūtos ir Šilavoto seniūnijų ūkininkų ūkiuose.
Jiezno seniūnijos ūkininkas Vytautas Raižys, prieš aštuoniolika metų „metęs“ miestą ir pradėjęs kurtis senelių žemėje, pradžioje turėjo tik tris tėvų laikytas karves ir arklį. Šiandien Jolantos ir Vytauto Raižių ūkis vienas iš pažangiausių rajone – 80 hektarų savos ir dar per 100 hektarų nuomojamos žemės, graži, daugiau kaip šešiasdešimties  karvių banda, dar apie tiek penimų galvijų. Iš viso ūkyje laikoma per 180 raguočių. Vytautas Raižys juokaudamas sako, kad nesiunčia savo veršelių į Lenkiją ar tolimesnius užsienius, o augina pats ūkyje. Taip, jo manymu, geriau apsimoka. Gal šiemet kaimynams lenkams parduos tik kelis šimtus atliekamų šieno rulonų.
Pradžia, kaip ir daugumai ūkininkų, buvo nelengva. Trūko ir lėšų, ir patirties, bet užteko ryžto ieškoti. Ieškoti savo kelio, labiausiai priimtinos ūkininkavimo krypties. Pradžioje augino tik mėsinius jaučius, paskui – kiaules, bet galiausiai nutarė orientuotis į pienininkystę. Investavo daug. Ūkyje įgyvendintos Kaimo plėtros plano priemonės „Pieno ir nitratų direktyvos“ , „Pieno ūkio modernizavimas“ ir kitos programos. Rekonstruotoje, iš buvusio kolūkio nusipirktoje fermoje įrengtos modernios melžimo ir pieno šaldymo linijos, prie fermos pastatytas beveik tūkstančio kubinių metrų skysto mėšlo rezervuaras. Pasinaudojęs Europos Sąjungos parama, Vytautas Raižys susikomplektavo ir visą reikiamą techniką.

V.Raižio ūkio karvių bandoje – ir senosios, retai kuriame ūkyje išsaugotos baltnugarių veislės karvės.

Šiandien ūkininko mintyse – nauji projektai ir jų įgyvendinimas. Vienas jų – melžimo roboto įsigijimas. Vytauto Raižio teigimu, norėdamas išlikti sudėtingos šiandieninės konkurencijos sąlygomis, turi nuolat galvoti apie pažangą, o kai kuriuos sprendimus, kaip, kad ir dėl roboto pirkimo, padiktuoja gyvenimo realybė. V. Raižys patikėjo ir kooperatyvo „Pienas LT“ perspektyva bei tapo šio kooperatyvo nariu, nors nemažai ūkininkų dar vis abejoja kooperacijos nauda. Šiuo metu „PienasLT“ jau pradeda eksportuoti produkciją, tad didėja ir tikimybė, kad ir kooperatyvui pieną parduodantys ūkininkai gali būti tvirtesni dėl pieno supirkimo kainos.
Galvoti apie ūkio plėtrą Vytautą Raižį skatina ir tai, kad, kaip jis pats prieš keliolika metų paliko miestą, taip dabar į ūkį grįžta sūnus Vytautas, turintis rimtų ketinimų ūkininkauti.
Nors ūkyje darbo niekada nestinga, bet Vytautas Raižys vien darbe prapulti nelinkęs. Jis aktyviai dalyvauja Prienų rajono ūkininkų sąjungos ir Jiezno seniūnijos renginiuose, yra kredito unijos „Prienų taupa“ Paskolų komiteto narys, lankosi seminaruose, domisi naujovėmis. Jiezno parapijos žmonės Vytautą Raižį pažįsta, kaip aktyvų Pastoracinės tarybos narį. Be kasdienių darbų ir visų veiklų, ūkininkas randa laiko ir mielam pomėgiui – medžioklei.
Kartu su fermos modernizavimu, ūkio plėtra, Jolanta ir Vytautas Raižiai rūpinosi gyvenamojo namo statyba. Dabar šalia jo jau žydi šeimininkės pasodintos rožės, o iškastame tvenkinyje plaukioja žuvys. Akivaizdu, kad Raižių ūkis stovi ant tvirto pagrindo, tvirto todėl, kad jame tvarkosi sumanūs, atkaklūs ir nebijantys sunkumų ūkininkai.
Ramutė Šimukauskaitė