Verslo tarybos posėdis

Pirma patvirtino, paskui diskutavo

Praėjusį penktadienį vykusio Verslo tarybos posėdžio darbotvarkėje buvo įrašyti verslo bendruomenei ir ūkininkams svarbūs klausimai. Tačiau pradėjus juos svarstyti, paaiškėjo, kad diskusijos „Dėl Prienų rajono Verslo rėmimo fondo nuostatų“ – kiek pavėluotos.
Mat dar iš vakaro, ketvirtadienį, vykusiame rajono savivaldybės Tarybos posėdyje minėti nuostatai jau buvo patvirtinti. Tad Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Prienų atstovybės vadovės Linos Padvaiskienės pagal anksčiau vaikščiojusį projektą parengti siūlymai pakibo ore. Patvirtintų nuostatų, be Verslo taryboje dalyvaujančių rajono Tarybos narių, kiti posėdžio dalyviai nebuvo matę. Kita vertus, tai tik patvirtino faktą, kad Lina Padvaiskienė buvo teisi, pasigesdama viešumo apie priimamus sprendimus. Pasak verslininkų atstovybės vadovės, gal dėl to, kad dauguma verslininkų nežinojo apie galimybę pasinaudoti Verslo rėmimo fondo lėšomis, tegul ir nedidelėmis, jos pernai ne visos buvo ir panaudotos. Taigi jaustis ramiems, vien tik patalpinus nuostatus savivaldybės interneto svetainėje, matyt, būtų neteisinga.
– Informacija apie fondui skirtas lėšas, galimybę jomis pasinaudoti bei jų skyrimo tvarką turėtų būti kuo plačiau paviešinta, paskelbta ir vietos laikraščiuose, – tvirtino Lina Padvaiskienė.
Juo labiau, kad rajono savivaldybės mero Alvydo Vaicekausko teigimu, šiemet patvirtinta ir didesnė paramos suma. Iš viso Verslo rėmimo fondui skirta 15000 eurų, o paramos suma vienam subjektui gali siekti iki 2000 eurų. Beje, rajono savivaldybės Tarybos ir Verslo tarybos nario Gintauto Bartulio nuomone, fondui skirtų pinigų sumą pagal poreikį būtų galima dar ir padidinti 4000 eurų. Tiek jų turėtų būti sutaupyta, persitarus su bankais dėl mokamų palūkanų už savivaldybės paimtas paskolas.
Nors nuostatai, kaip buvo pastebėta posėdžio pradžioje, jau patvirtinti, bet, mero manymu, juos bus galima ir vėliau papildyti. Lina Padvaiskienė siūlė praplėsti priemonių paramai gauti sąrašą. Verslininkų nuomone, parama galėtų būti skiriama ir prekinių ženklų registracijos, sertifikavimo, interneto svetainės sukūrimo, teritorinio planavimo ir techninio projekto rengimo sąnaudoms padengti. Ar tai bus padaryta, parodys laikas, kaip ir tai, kokia bus šios svarbios informacijos sklaida. Ar žinia apie bent minimalią paramą verslui bus plačiai paskleista ne tik tarp po KPPAR Prienų atstovybės vėliava susibūrusios verslo bendruomenės, bet ir tarp visų rajone jau veikiančių įmonių ir turinčių idėjų pradėti verslą žmonių, ar vienam, arba keliems valdininkams nusprendus paskęs tik interneto svetainėje patalpintų dokumentų gausoje.

Kalbėtis „užrištom akim“ – beprasmiška

Antruoju posėdžio darbotvarkėje įrašytu klausimu „Dėl glaudesnio bendradarbiavimo verslo ir žemės ūkio subjektų su Nacionaline žemės tarnyba“ didesnių diskusijų nekilo. Žinoma, ne dėl to, kad ši sritis nekeltų rūpesčio.
Problemų – apstu, ypač daug jų turi ūkininkai. Sudėtingi jų santykiai ir su Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriumi. Pasak Prienų ūkininkų sąjungos pirmininko Martyno Butkevičiaus, dauguma sprendimų vietos žemėtvarkos tarnyboje yra priimami kabinetuose, nebendraujant su seniūnijų žemės ūkio specialistais. Ar tai daroma sąmoningai, ar tai tiesiog atsitiktinai taip „nutinka“, bet, kaip teigė M. Butkevičius, šiuo metu situacija – labai sudėtinga. Nuo 2016 metų įsigaliojus įstatymo pataisai dėl žemės nuomos sutarčių, atsirado priešpriešos tarp buvusių nuomotojų ir naujų pretendentų. Paaiškėjo, kad apie 150 ha žemės buvo išnuomota pažeidžiant įstatymus, trys ūkininkai teisybės jau ieško teismuose, yra ir kitų bėdų, kurias, ūkininkų sąjungos pirmininko nuomone, be aukštesnių institucijų įsikišimo, matyt, jau bus sudėtinga išspręsti. Jis siūlė į kitą planuojamą Verslo tarybos posėdį, kuris bus skirtas būtent žemės ūkio klausimams aptarti, pakviesti ne tik Nacionalinės žemės tarnybos atstovus, bet ir žemės ūkio viceministrą, kuruojantį šios tarnybos darbą. Pasak M. Butkevičiaus, kalbėtis „užrištom akim“, klaidžiojant teisės aktų labirintuose, būtų beprasmiška.
Meras  A.Vaicekauskas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad visus „karštus“ klausimus reikia aiškintis čia ir dabar, nelaukiant, kol problema įsisenės ir taps sunkiau sprendžiama.

„Ir verslas, ir ūkininkai – nevienodi…“

Klausimas „Dėl glaudesnio bendradarbiavimo verslo ir žemės ūkio subjektų su Teritorine darbo birža“ darbotvarkėje buvo įrašytas taip pat neatsitiktinai. Kad situacija darbo rinkoje darosi sudėtinga, sutiko ir Kauno teritorinės darbo biržos Prienų skyriaus vadovas Vygintas Morkūnas.
Darbo jėgos poreikis didėja, o norinčiųjų dirbti mažėja. Tai, pasak V. Morkūno, lemia įvairios priežastys: susitarimai, nelegalus darbas, darbo vietų kokybė, darbo užmokestis. Be išvardintų priežasčių, direktorius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad „…Verslas ir ūkininkai yra nevienodi. Yra sąžiningi ir ne, yra besirūpinantieji darbuotoju ir norintieji nugręžti viską..“ Biržos vadovo teigimu, į jų įstaigą suplaukia daug įvairių patirčių, tarp jų – ir tokių, kai žmonės kiek padirbę sugrįžta atgal į biržą ir prašo jų daugiau nesiųsti pas vieną ar kitą darbdavį. Žinoma, V. Morkūnas neneigė ir to fakto, kad jų sąrašuose yra ir dirbančiųjų tik iki pirmo atlyginimo. Bet jie, direktoriaus nuomone, yra mūsų rajono žmonės ir jais vienaip ar kitaip vis tiek turim rūpintis:
Išregistruoti jie vėl po kurio laiko sugrįžta arba tampa našta savivaldybei. Ir vėl turim bėdą, – sakė biržos vadovas, kviesdamas darbdavius būti pakantesniems tokių žmonių atžvilgiu.
Tačiau ką su tokiais darbininkais daryti darbdaviams, ypač daug jų sulaukiantiems ūkininkams. Neretai kai kurie biržos atsiųsti darbininkai pas ūkininkus nuprausti, pavalgydinti, aprengti, gavę avansą ar pirmą atlyginimą dingsta nežinia kuria kryptim. Ūkininkai dar turi jų ieškoti, kad galėtų įforminti dokumentus, jau nekalbant apie padarytus nuostolius dėl sugadintų padargų ar kelių tonų pieno. Be to, kaip pasakojo M. Butkevičius, ateina ir tokių, kurie, prisistatę neįgaliais, prašo tik pasirašyti, kad nereikalingi. Arba tokių, kurie, net nepasivarginę nusirengti firmos, kurioje dirba nelegaliai, spec. drabužių, agresyviai reikalauja tik parašo apie atsisakymą priimti į darbą.
Taigi situacijų esama įvairių, taip, kaip ir patirčių. Daugumos posėdžio dalyvių nuomone, tik glaudesnis bendradarbiavimas galėtų padėti sėkmingiau spręsti darbo rinkoje kylančias problemas. Verslininkai norėtų žinoti apie tai, kokių profesijų darbuotojai yra užsiregistravę biržoje, kokiomis programomis galima pasinaudoti, biržos vadovai – kokių specialistų reikia, į kokias sritis reikia orientuoti norinčius persikvalifikuoti žmones. Atrodo, kad interesai bendri, tik, kaip ir daugeliu atvejų, trūksta vieningo požiūrio ir viešumo.

Išsigelbėti padės tik kooperacija

Apžvelgdamas šiandieninę situaciją žemės ūkyje, Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas M. Butkevičius daugiausia dėmesio skyrė pieno gamybos sektoriui, ypač smulkiems pieno gamintojams. Jo teigimu, mažų pieno ūkių šeimininkus gali išgelbėti tik kooperacija. Mažų ūkių savininkai turi kooperuotis, steigti savus pieno supirkimo punktus ir tik taip drauge kovoti su perdirbėjais, grasinančiais iš mažų ūkelių nepirkti pieno arba atsiskaityti daug mažesne kaina nei superkant pieną iš didelių ūkių.
Steigiantieji kooperatyvus ūkininkai galėtų sulaukti paramos ir iš savivaldybės, tačiau pirmiausia, tai pripažino visi posėdžio dalyviai, ūkininkai turi norėti patys kooperuotis. Šiandien daugeliui ūkininkų kooperacija atrodo tarsi tamsus miškas ir kelia daug nepasitikėjimo. Nors ir visai be reikalo, nes Lietuvoje esama gražių kooperatinės veiklos pavyzdžių. Kita vertus, kaip sakė jauni Stakliškių krašto ūkininkai Kazlauskai, žmonės turi labai nedaug informacijos apie veikiančius kooperatyvus.
Tad pirmas konkretus darbas, kurį planuojam padaryti, tai – po pavasario darbymečio į susitikimą su vertingos veiklos patirties sukaupusiais kooperatyvų atstovais sukviesti Stakliškių, o vėliau ir kitų seniūnijų pieno gamintojus. Tam dėmesio turėtų skirti ir seniūnijų žemės ūkio specialistai. Ir dar, pasak M. Butkevičiaus, labai svarbi lyderių problema. Visi vienodai drąsūs nebus, bet, ėmęsi lyderystės, keli aktyvūs ūkininkai paskui save gali patraukti dešimtis.
Ramutė Šimukauskaitė