Jau antras mėnuo Prienų rajono savivaldybė gyvena pagal patvirtintą 2016 metų biudžetą. Savivaldybės Tarybos narės, opozicijos lyderės Loretos Jakinevičienės įsitikinimu, biudžeto klausimai buvo ir išliks svarbūs viešojo intereso požiūriu, todėl, nepaisant vieningo sutarimo tvirtinant biudžetą, opozicija ir toliau skatins diskusijas dėl lėšų panaudojimo pagrįstumo, kontrolės ir atsakomybės. Juk, jos teigimu, sėkmingas biudžeto vykdymas priklauso ne tik nuo rajono Tarybos narių politinės valios, bet ir nuo savivaldybės gebėjimo tvarkyti viešuosius reikalus atskiruose sektoriuose, atsirinkti prioritetus, administracijos vadovų požiūrio ir gebėjimo kontroliuoti, kad biudžeto lėšos būtų racionaliai naudojamos.
Dėl didelio užimtumo vis atidėliotame interviu „Gyvenimui“ L.Jakinevičienė kalbėjo apie tai, kodėl patvirtintas biudžetas neleidžia lengviau atsikvėpti, išsakė asmeninę ir opozicijos nuomonę biudžetinių įstaigų darbuotojams ir gyventojams aktualiais klausimais.
– 2016 m. savivaldybės biudžetas patvirtintas vienbalsiai. Nejaugi valdančiosios daugumos ir opozicijos nuomonės sutapo, o gal sutarimo pasiekta einant kompromisų keliu?
– Klausimas dėl savivaldybės biudžeto patvirtinimo labai svarbus. Nesu tuščio politikavimo šalininkė, todėl nepritarti sprendimo projektui vien dėl to, kad esame opozicijoje, manau, būtų buvę nesąžininga ir negarbinga. Na, o nuomonės kai kuriose pozicijose buvo labai skirtingos. Pastabų turėjome daug, jas išsakėme. Mūsų požiūriai išsiskyrė, kai buvo diskutuojama ir ieškoma kompromiso dėl švietimo, kultūros įstaigų finansavimo, paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui bei žemės ūkiui. Atkreipėme dėmesį į programų administravimo trūkumus. Pavyzdžiui, nepateisinama tai, jog praėjusių metų pabaigoje perskirstytos nepanaudotos Jaunimo programos lėšos, tik iš dalies panaudotos studijų rėmimo, smulkaus ir vidutinio verslo, kultūros programų lėšos. Pasigendama programų viešinimo, atskaitomybės gyventojams dėl jų įgyvendinimo.
– Ar turite pretekstą optimistiškai kalbėti apie geresnį švietimo, kultūros, socialinės apsaugos sričių finansavimą?
– Optimizmo mažoka. Savo pastabas išsakėme Švietimo, kultūros, sporto ir turizmo komiteto posėdyje. Akcentavome, kad biudžetas švietimo įstaigoms suplanuotas, nesivadovaujant Prienų rajono savivaldybės švietimo įstaigų aplinkos finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2015 m. gruodžio 9 d. Tarybos sprendimu Nr. 7.7.-A3-20151791. Keistas argumentas, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta tvarka gali būti tik rekomendacinio pobūdžio.
Pertvarkius mokyklų tinklą, sumažėjo mokyklų, mokytojų skaičius, sparčiai mažėja ir mokinių skaičius, tačiau darbuotojų Švietimo skyriuje liko tiek pat. Manau, kad jame reikia peržiūrėti pareigybes, funkcijas. Tai turėtų padaryti ir atsakomybę už sprendimus prisiimti valdančioji dauguma. Kultūros srityje atkreipėme dėmesį į tai, kad kultūros ir laisvalaikio centrams (išskyrus Prienų) nesuplanuotos transporto lėšos (dauguma kolektyvų pasirodymų vyksta už rajono ribų), trūksta lėšų renginiams.
Kalbant apie socialinės srities finansavimą, noriu pabrėžti, kad socialinė sistema Lietuvoje iš esmės ydinga, susiduria su rimtomis problemomis. Viena iš jų – nemažėjančios eilės socialiniams būstams įsigyti. Vienareikšmiškai manau, kad socialinės paslaugos turi būti sutelktos kuo arčiau jas gaunančių gyventojų, todėl jų plėtra seniūnijose būtina. Jau ne kartą pasisakiau dėl to, kad savivaldybė nerodo iniciatyvos socialinių darbuotojų atlyginimams padidinti (ypač dirbančių seniūnijose). Atlyginimai didinami tik atsižvelgiant į Vyriausybės sprendimus. Tuo tarpu savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojai 50 procentų priedai mokami nuo kadencijos pradžios, nors jų atlyginimų koeficientai yra pakankamai dideli. Neseniai gavau anoniminį laišką, kurio autorius atkreipė dėmesį į didėjančias atlyginimų „žirkles“ – vieniems biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai yra didinami, kitiems – ne.
– Tarybos posėdžiuose neretai svarstomi švietimo klausimai, pastaruoju metu vienas iš vietos bendruomenėms svarbiausių klausimų – ikimokyklinio ugdymo plėtra seniūnijose. Šių metų biudžete numatyta lėšų dar vienos ikimokyklinės grupės steigimui Veiveriuose, tačiau toks poreikis kilo ir Balbieriškio miestelyje…
– Ikimokyklinio ugdymo plėtra būtina ir Veiveriuose, ir Balbieriškyje. Manau, kad lėšų galima surasti, sumažinus jau minėtas švietimo administravimui skirtas lėšas. Taip pat nors vieną ikimokyklinio ugdymo grupę reikėtų įsteigti ir Šilavoto seniūnijoje. Prieš Klebiškio pradinio ugdymo skyriaus reorganizavimą šią grupę kartu su Dienos centru mes siūlėme įrengti Klebiškyje.
– Praėjusiame Tarybos posėdyje buvo diskutuojama dėl pirmų klasių komplektų skaičiaus. Kokios nuomonės šiuo klausimu laikosi opozicija?
– Kultūros, švietimo, turizmo ir sporto komitetas, kurio pirmininke esu išrinkta, kvietė įsiklausyti į tėvų pageidavimus ir leisti jiems pasirinkti. Vaikai neturi tapti „preke“. Mano įsitikinimu, mes, politikai, esame lyg prekybininkai, kurie primetame tėvams savo sprendimus, taip užkirsdami jiems pasirinkimo galimybę. Manau, kad buvo teisingiausia leisti ,,Ąžuolo“ progimnazijai formuoti 4 pirmas klases, o ,,Revuonos“ pagrindinei mokyklai, kurią skausmingiausiai palietė mokyklų tinklo pertvarka, – 2 pirmų klasių komplektus. Tačiau valdančioji dauguma kartu su meru priėmė kitokį sprendimą. Tikiuosi, kad pirmosios klasės bus komplektuojamos, atsižvelgiant į tėvų pasirinkimą, ir prieš naujus mokslo metus dėl to nesulauksime skundų.
– Ar, Jūsų manymu, pakankamai šiemet bus finansuojamos sporto ir turizmo sritys?
– Turiu pastebėti, kad sportas mūsų rajone finansuojamas gerai. Tačiau, ar yra aiškūs finansavimo prioritetai, kodėl didelė lėšų suma praėjusiais metais buvo paskirta, pavyzdžiui, sveikatingumo klubui „Vėjas“ (kiti klubai, nors jų sportiniai pasiekimai žymiai didesni, negavo jokio finansavimo), į šiuos klausimus galėtų atsakyti lėšų „skirstytojai“.
Kalbant apie turizmo plėtrą, mano nuomone, ji neįmanoma tol, kol nebus įsteigtas Turizmo informacijos centras, galintis kompetentingai koordinuoti šios srities veiklą. Man ir turbūt daugeliui prieniečių (skambučių šiuo klausimu sulaukiau tikrai daug) buvo nesuvokiamas įvaizdžio grupės pasiūlymas „ieškoti“ mieste „gerojo drakono“. Tikiuosi, kad daugiau tokių „genialių“ minčių jų sumanytojams nekils.
– Savivaldybės vadovų spaudos konferencijoje užsiminta apie planus daugiau lėšų skirti seniūnijoms: administracinių pastatų, kultūros įstaigų vidaus remontui, infrastruktūrai gerinti, įvairioms vietos iniciatyvoms skatinti. Gal teko pasidomėti, ar lėšų bus atseikėta proporcingai visoms seniūnijoms, ar tik kai kuriems jau suplanuotiems darbams?
– Nėra aiškūs prioritetai, kaip bus skirstomos lėšos. Mano manymu, reikia kuo skubiau spręsti šiuos klausimus: ieškoti lėšų buvusio Nemuno pradinės mokyklos pastato rekonstrukcijai arba bent jau užtikrinti jo apsaugą, gerinti Prienų meno mokyklos mokinių ugdymo sąlygas. Taip pat surasti galimybių „Revuonos“ pagrindinės mokyklos specialiojo ugdymo skyriaus vaikų apgyvendinimui, Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro patalpų šildymui, Ašmintos seniūnijos administracijos darbuotojų darbo sąlygų pagerinimui.
– Opozicijos atstovų nuomone, kuri sritis šiemet liks labiausiai nuskriausta?
– Būčiau neteisi įvardindama vieną kurią nors sritį. Visoms yra šiek tiek, švelniai tariant, pinigėlių „pabarstyta“. Kita vertus, galbūt reikia pagaliau liautis „gesinti gaisrus“ ir į problemas pažvelgti strategiškai bei pradėti kompleksiškai jas spręsti. Pvz., labai svarbu sutvarkyti neprižiūrimus, apleistus pastatus, ypač tuos, kurie kelia grėsmę gyventojų saugumui, spręsti sodų valdų prijungimo prie miesto problemą, nes jose gyvenantys žmonės negauna reikiamų paslaugų. Iš mirties taško nepajuda ir komunalinių atliekų alternatyvaus apmokestinimo klausimai.
– Viešai deklaruojama, kad savivaldybė nemažai nuveikė, jog šildymo kainos mažėtų. Tačiau Prienų, Balbieriškio miestų daugiabučių gyventojai, sulaukę sausio mėnesio sąskaitų už karštą vandenį ir šildymą, išsigando: gaunantiems į rankas vos 300 eurų atlyginimą ar dar mažesnę pensiją už dviejų kambarių butą teko mokėti po 180 – 230 eurų, tai yra daugiau, nei pačiais šalčiausiais mėnesiais šildant „Prienų energijai“. Rajono vadovai patarė pasisemti kantrybės ir laukti, kol bus patvirtinta mažesnė AB „Prienų šilumos tinklai“ kaina, bet belaukiant baigėsi ir šildymo sezonas… Koks Jūsų komentaras šiuo klausimu?
– Šis klausimas labai aktualus ir skausmingas ne tik Prienų miesto žmonėms, bet ir balbieriškiečiams bei jiezniečiams. Manau, kad namų darbų nei meras, nei valdančioji dauguma neatliko ir egzamino neišlaikė. Tiesa, nutraukta sutartis su „Prienų energija“, bet už tai reikės sumokėti solidžią sumą. Kaip rodo gyventojų sąskaitos, šį sezoną šildymo kaina praktiškai nesumažėjo, nes pirmajame Tarybos posėdyje po sutarties nutraukimo buvo patvirtinta ta pati „Prienų energijos“ kaina. Valdantieji bando įrodyti, kad gyventojams šilumos kaina sumažėjo, tačiau realybė kitokia – dauguma prieniečių, gyvenančių nerenovuotuose namuose, už šilumą mokėjo tiek pat, kaip ir praėjusiais metais, o kai kurie net ir daugiau. Kitas pasiteisinimas, kuris, mano manymu, absurdiškas, yra tas, kad šiais metais suvartota daugiau šilumos. Gerbiamieji, juk ši žiema tikrai buvo šiltesnė. Gyvenu nuosavame name ir kuro suvartojau daug mažiau nei pernai. Tiesa, nuo balandžio patvirtinta mažesnė kaina. Bet ir šildymo sezonas baigėsi… Klausimas, kas žmonėms atlygins už, švelniai tariant, „praplautus smegenis“?
– Praėjo metai, kaip dirba išrinktas meras, jo suformuota valdančioji dauguma. Kokiu balu galite įvertinti ligšiolinę jų veiklą?
– Tik patenkinamai. Praėjo metai, tačiau akivaizdžių pokyčių nepasiekta. Kaimo žmonės ir toliau skundžiasi dėl retai važiuojančių autobusų, nors, kiek pamenu, per rinkimus meras labai entuziastingai palaikė socialinių taksi idėją. Niekaip nepavyksta sutvarkyti keliuką per buvusį raistą į Prienų kapines ir pan. Peršasi išvada, kad valdančioji dauguma labiausiai stengiasi organizuodama įvairias šventes, apdovanojimus, kurių dėmesio centre, savaime aišku, neretai atsiduria patys renginių organizatoriai arba jiems palankūs politikai. Manyčiau, kad labai silpna ir neaktyvi savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo veikla. Nežinau, kodėl Prienų seniūnijos ataskaitiniame susirinkime nedalyvavo nei direktorius, nei jo pavaduotoja, nors seniūnijos yra administracinis savivaldybės vienetas, ir daugelis žmonių problemų yra susietos su savivaldybės administracijos darbuotojų veikla…
– O kaip vertinate savivaldybės Tarybos opozicijos darbą?
– Daugelį pastabų išsakome prieš Tarybos posėdžius. Todėl esame, ko gero, mažiausiai populistinė ir politikuojanti opozicija. Man nepriimtina pozicija balsuoti prieš vien dėl to, kad patenkintume savo ambicijas arba bet kokia kaina patektume į valdančiąją daugumą. Politikoje turi atsirasti daugiau garbingumo, kad žmonės politikus vertintų ne už pažadus, o už konkrečius nuveiktus darbus.
Kalbino Dalė Lazauskienė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“