„Turime drąsiau imtis reformų…“

Po susitikimo su prieniečiais Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje Rasa Budbergytė pasirašė bibliotekos svečių knygoje.

Trečiadienio „Gyvenime“ rašėme, kad praėjusią savaitę Prienuose ir Birštone lankėsi Europos Sąjungos Audito Rūmų narė, kraštietė Rasa Budbergytė.
Buvusi Prienų I vidurinės mokyklos (dabar – „Žiburio“ gimnazija) abiturientė R. Budbergytė su pagyrimu baigė teisę Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Tapusi kvalifikuota teisininke, ji užėmė atsakingas pareigas Socialinės apsaugos, Tarptautinių ekonominių santykių, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijose, buvo ekspertė derybose su Pasaulio Banku, Tarptautiniu Valiutos fondu, Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros banku.
2005 – 2010 metais R. Budbergytė dirbo Lietuvos Respublikos Valstybės kontroliere. Dirbant šiose pareigose ji buvo išrinkta Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSTAI) nare, vėliau dvejus metus buvo šios organizacijos pirmininko pavaduotoja. Beje, dirbdama Valstybės kontroliere 2008 metais „Veido“ žurnalo apklausoje buvo išrinkta Metų valstybės tarnautoja.

Audito Rūmų narė, susitikusi su Birštono savivaldybės mere N.Dirginčiene, diskutavo apie ES investicijas Lietuvoje.

Nuo 2010 -ųjų gegužės 1 -osios R. Budbergytė – Europos Sąjungos Audito Rūmų narė. Tad ir pradėdama pokalbį apie jos darbą Liuksemburge, kuriame reziduoja Audito Rūmų nariai, pirmiausia paprašiau prisiminti šios labai svarbios ES institucijos funkcijas.
– Audito Rūmai yra penktoji pagal svarbą ES institucija. Ji buvo įsteigta 1975 metais Liuksemburge ir yra atsakinga už ES biudžeto kontrolę. Tai yra prižiūri, ar teisėtai, veiksmingai ir rezultatyviai vykdomas biudžetas. Biudžetas, kuris yra suformuojamas iš visų dvidešimt aštuonių bendrijos šalių sumokėtų įnašų, sudarančių po 1 proc. nuo kiekvienos šalies bendrųjų nacionalinių pajamų.
Viena iš pagrindinių Audito Rūmų funkcijų – padėti Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet pateikiant jiems praėjusių finansinių metų audito ataskaitą. Parlamentas atidžiai  išnagrinėja Rūmų pateiktą ataskaitą, prieš nuspręsdamas, ar patvirtinti biudžeto vykdymą, už kurį atsakinga Europos Komisija.
– Ar Lietuva dažnai barama už netinkamą ES skirtų lėšų panaudojimą?
– Ne, mes palyginti labai gerai gebame įsisavinti ES skiriamas lėšas, kurių Lietuva gavo ir kol kas gauna žymiai daugiau nei siekia mūsų įmoka į bendrą ES biudžetą. Tačiau turime taip pat galvoti apie tai, kad po 2020 metų iš ES biudžeto Lietuvai skiriamų lėšų suma ženkliai sumažės, todėl jau dabar turime atsakingai planuoti, kad šie pinigai būtų panaudoti kaip įmanoma efektyviai, pereinant prie didesnės vertės šalies ekonomikos ir mažinant socialinę atskirtį.
Siekdami ekonomikos augimo ir didindami šalies konkurencingumą, turime šalinti kliūtis investicijoms ir skatinti jas į mokslinius tyrimus bei inovacijas, naudoti alternatyvius finansavimo šaltinius ir plėtoti kapitalo rinkas. Investicijos taip pat turi būti nukreiptos į sveikatos apsaugą ir socialines bei rinkos priemones, senėjančios visuomenės problemų sprendimą. Jau daug prisistatėm pastatų, nutiesėm kelių, tik ar bus, kas tais keliais ir iki tų naujų pastatų važiuos, kas juose dirbs?
Taigi reikia naujo požiūrio į prioritetus ir toliaregiško bei atsakingo požiūrio į investicijas. Beje, ir kasdien nedejuoti, kad mes dar vis blogiau gyvename nei, pavyzdžiui, skandinavai ar kitos senosios Europos šalys. Per dvidešimt penkerius metus, matyt, neįmanoma turėti viso to, ką skandinavai kūrė gal 500 metų.

Susitikimo Prienų globos namuose metu buvo diskutuojama apie socialines problemas ir jų sprendimo būdus.

– Pastaruoju metu Lietuvoje dažnai pasigirsta nuomonių, kad Europos Sąjunga lietuvius iš gamintojų baigia paversti tik vartotojais. Kyla ir diskusijų dėl to, kad kai kurių sprendimų priėmimą lemia ES galiojančių įstatymų pirmenybė, nors jie, žmonių manymu, tiesiog žalingi arba pertekliniai. Ar iš tiesų pasitaiko tokių atvejų, ar kaltas tik mūsų valdžios žmonių aklas tų įstatymų vykdymas ir negebėjimas juos taikyti?
– Manau, kad mes turime didžiuotis tuo, jog buvome priimti į Europos šalių bendriją, kad sparčiai pažengėme į priekį. Bet taip pat turime savęs ir paklausti, kaip mes vykdome reformas, kaip sugebame pasinaudoti mums suteiktomis galimybėmis. Kažkodėl mes dažnai pagal savo supratimą esame linkę rinktis sudėtingesnius variantus ir būti sau griežtesni. Taip ir su tais įstatymais. Jeigu yra ribos, mes kartais pasirenkame griežtesnę.
Kita vertus, yra dvi sritys – sveikatos apsauga ir švietimas, kurių nereguliuoja ES teisės aktai, ir šalys yra laisvos apsisprendimuose. Todėl nekeista, kad šiose srityse Lietuva turi daugiausia problemų ir labiausiai atsilieka su reformomis. Gal todėl taip yra, kad pas mus daugiau galvojama apie asmeninius interesus ir asmeninę gerovę? Vis dar išgyvename mažos šalies sindromą ir bijome drąsiau imtis pertvarkos.

Prisiminimais gyvas pokalbis su buvusia mokytoja V. Beliūniene.

– Gegužės mėnesį baigiasi Jūsų kadencija Audito Rūmuose. Ar iš Liuksemburgo persikelsite į Briuselį, ar grįšite į Lietuvą?
– Grįšiu į Lietuvą ir savo žiniomis, nauja patirtimi prisidėsiu prie darbų, reikalingų mūsų šaliai ir jos klestėjimui. O kaip – parodys netolima ateitis. Manau, kad apie tai dar per anksti kalbėti…
– Ar sugrįžusi bent trumpam į Prienus ir Birštoną matote permainų?
– Taip. Jau važiuojant keliu Vilnius – Marijampolė matomos permainos ir , beje, įgyvendintos pasinaudojus ES investicijomis. Birštonas – mažas ir jaukus kurortas, panašus į Liuksemburgo kurortą  Mondorf. Matau gerų permainų ir Prienuose: renovuojami namai, tvarkomos gatvės, gal tik dar reikėtų paieškoti savitumo…
– Ačiū už pokalbį. Viliamės, kad sugrįžusi į Lietuvą, dažniau užsuksite ir į gimtus kraštus.
Kalbėjosi Ramutė Šimukauskaitė