Kasmet Lietuvoje susidaro daugiau nei 10 tūkst. tonų medienos kuro pelenų. Pagal Aplinkos ministro nustatytas taisykles, medienos kuro pelenai gali būti panaudojami dirvožemio tręšimui žemės ūkyje, įskaitant energinių augalų auginimui, miškų ūkyje bei pažeistų teritorijų (pvz., uždaromų sąvartynų, kelių sankasų ir kt.) rekultivavimui, civilinėje inžinerijoje, pvz., vietinės reikšmės kelių statyboje.
Vadovaujantis Taisyklėse nustatytais reikalavimais, turi būti atliekami medienos kuro pelenų tyrimai (vertinamas juose esantis sunkiųjų metalų kiekis). Medienos kuro pelenai, kurie atitinka Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos apraše nustatytus priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijus, sąlygas ir gali būti naudojami pagal šiose Taisyklėse nustatytus reikalavimus, laikomi šalutiniais produktais, o ne atliekomis. Minėtos Taisyklės netaikomos tiems medienos kuro pelenams, kurie gauti deginant chemiškai užterštą medieną ir kitiems pelenams (pvz. atliekų deginimo pelenams), taip pat gaminant organines-mineralines trąšas.
Medienos kuro pelenai gali būti naudojami civilinės inžinerijos statiniams, pavyzdžiui, keliams tiesti/rekonstruoti, pamatų, padų kolonoms lieti statybose, kaip statybinė medžiaga, statybinės medžiagos papildas arba pakaitalas vadovaujantis Statybos įstatyme, Kelių įstatyme, atitinkamuose statybos ir kelių techniniuose reglamentuose nustatytais reikalavimais.
Planuojant pelenus naudoti civilinėje inžinerijoje (išskyrus kai pelenai naudojami vietinės reikšmės keliams tiesti/rekonstruoti), reikėtų įvertinti jų charakteristikas ir jų panaudojimo pagal konkrečią paskirtį galimybes.
Pelenai gali būti įtraukiami į keliams tiesti/rekonstruoti naudojamų medžiagų sudėtį, tačiau tokie pelenai turi būti surišti, kad sunkiųjų metalų išplovimas į aplinką būtų minimalus. Cheminių medžiagų koncentracija pelenuose, naudojamuose magistraliniams, krašto ir rajoniniams keliams tiesti/rekonstruoti, negali daugiau kaip dvigubai viršyti žemės ūkyje/pažeistų teritorijų rekultivavimui nustatytų didžiausiųjų leidžiamųjų cheminių medžiagų koncentracijų.
Cheminių medžiagų koncentracija pelenuose, naudojamuose vietinės reikšmės keliams tiesti/rekonstruoti, neturi viršyti greta tiesiamo/rekonstruojamo vietinės reikšmės kelio esančiai teritorijai taikomų didžiausių leidžiamų cheminių medžiagų koncentracijų pelenuose. Pvz., jei greta tiesiamo/rekonstruojamo vietinės reikšmės kelio yra miškų ūkio paskirties žemė, didžiausioji leidžiamoji cheminių medžiagų koncentracija pelenuose negali viršyti miškų ūkyje nustatytų didžiausiųjų leidžiamųjų cheminių medžiagų koncentracijų; jeigu yra žemės ūkio paskirties žemė, vandens ūkio paskirties žemė, konservacinės paskirties žemė ar kitos paskirties žemė, kur nurodyti žemės sklypų (gyvenamosios, visuomeninės paskirties, komercinės paskirties objektų, rekreacinių teritorijų) naudojimo būdai, didžiausioji leidžiamoji cheminių medžiagų koncentracija pelenuose negali viršyti žemės ūkyje/pažeistų teritorijų rekultivavimui nustatytų didžiausiųjų leidžiamųjų cheminių medžiagų koncentracijų.
Jei greta tiesiamo/rekonstruojamo vietinės reikšmės kelio yra kitos paskirties (pramonės ir sandėliavimo objektų, inžinerinės infrastruktūros, bendro naudojimo, naudingųjų iškasenų, krašto apsaugos tikslams, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos) žemė, didžiausioji leidžiamoji cheminių medžiagų koncentracija pelenuose negali daugiau kaip dvigubai viršyti žemės ūkyje/pažeistų teritorijų rekultivavimui nustatytų didžiausiųjų leidžiamųjų cheminių medžiagų koncentracijų.
Atkreipiame dėmesį, kad vietinės reikšmės keliams tiesti/rekonstruoti naudojami pelenai turi būti sumaišyti su smėliu, žvyru ar kita rišančiąja medžiaga. Siekiant išvengti pelenų dulkumo, vietinės reikšmės keliams tiesti/rekonstruoti naudojami pelenai gali būti įterpiami į kelio dangą.
Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyriusKasmet Lietuvoje susidaro daugiau nei 10 tūkst. tonų medienos kuro pelenų. Pagal Aplinkos ministro nustatytas taisykles, medienos kuro pelenai gali būti panaudojami dirvožemio tręšimui žemės ūkyje, įskaitant energinių augalų auginimui, miškų ūkyje bei pažeistų teritorijų (pvz., uždaromų sąvartynų, kelių sankasų ir kt.) rekultivavimui, civilinėje inžinerijoje, pvz., vietinės reikšmės kelių statyboje.
Vadovaujantis Taisyklėse nustatytais reikalavimais, turi būti atliekami medienos kuro pelenų tyrimai (vertinamas juose esantis sunkiųjų metalų kiekis). Medienos kuro pelenai, kurie atitinka Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos apraše nustatytus priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijus, sąlygas ir gali būti naudojami pagal šiose Taisyklėse nustatytus reikalavimus, laikomi šalutiniais produktais, o ne atliekomis. Minėtos Taisyklės netaikomos tiems medienos kuro pelenams, kurie gauti deginant chemiškai užterštą medieną ir kitiems pelenams (pvz. atliekų deginimo pelenams), taip pat gaminant organines-mineralines trąšas.
Medienos kuro pelenai gali būti naudojami civilinės inžinerijos statiniams, pavyzdžiui, keliams tiesti/rekonstruoti, pamatų, padų kolonoms lieti statybose, kaip statybinė medžiaga, statybinės medžiagos papildas arba pakaitalas vadovaujantis Statybos įstatyme, Kelių įstatyme, atitinkamuose statybos ir kelių techniniuose reglamentuose nustatytais reikalavimais.
Planuojant pelenus naudoti civilinėje inžinerijoje (išskyrus kai pelenai naudojami vietinės reikšmės keliams tiesti/rekonstruoti), reikėtų įvertinti jų charakteristikas ir jų panaudojimo pagal konkrečią paskirtį galimybes.
Pelenai gali būti įtraukiami į keliams tiesti/rekonstruoti naudojamų medžiagų sudėtį, tačiau tokie pelenai turi būti surišti, kad sunkiųjų metalų išplovimas į aplinką būtų minimalus. Cheminių medžiagų koncentracija pelenuose, naudojamuose magistraliniams, krašto ir rajoniniams keliams tiesti/rekonstruoti, negali daugiau kaip dvigubai viršyti žemės ūkyje/pažeistų teritorijų rekultivavimui nustatytų didžiausiųjų leidžiamųjų cheminių medžiagų koncentracijų.
Cheminių medžiagų koncentracija pelenuose, naudojamuose vietinės reikšmės keliams tiesti/rekonstruoti, neturi viršyti greta tiesiamo/rekonstruojamo vietinės reikšmės kelio esančiai teritorijai taikomų didžiausių leidžiamų cheminių medžiagų koncentracijų pelenuose. Pvz., jei greta tiesiamo/rekonstruojamo vietinės reikšmės kelio yra miškų ūkio paskirties žemė, didžiausioji leidžiamoji cheminių medžiagų koncentracija pelenuose negali viršyti miškų ūkyje nustatytų didžiausiųjų leidžiamųjų cheminių medžiagų koncentracijų; jeigu yra žemės ūkio paskirties žemė, vandens ūkio paskirties žemė, konservacinės paskirties žemė ar kitos paskirties žemė, kur nurodyti žemės sklypų (gyvenamosios, visuomeninės paskirties, komercinės paskirties objektų, rekreacinių teritorijų) naudojimo būdai, didžiausioji leidžiamoji cheminių medžiagų koncentracija pelenuose negali viršyti žemės ūkyje/pažeistų teritorijų rekultivavimui nustatytų didžiausiųjų leidžiamųjų cheminių medžiagų koncentracijų.
Jei greta tiesiamo/rekonstruojamo vietinės reikšmės kelio yra kitos paskirties (pramonės ir sandėliavimo objektų, inžinerinės infrastruktūros, bendro naudojimo, naudingųjų iškasenų, krašto apsaugos tikslams, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos) žemė, didžiausioji leidžiamoji cheminių medžiagų koncentracija pelenuose negali daugiau kaip dvigubai viršyti žemės ūkyje/pažeistų teritorijų rekultivavimui nustatytų didžiausiųjų leidžiamųjų cheminių medžiagų koncentracijų.
Atkreipiame dėmesį, kad vietinės reikšmės keliams tiesti/rekonstruoti naudojami pelenai turi būti sumaišyti su smėliu, žvyru ar kita rišančiąja medžiaga. Siekiant išvengti pelenų dulkumo, vietinės reikšmės keliams tiesti/rekonstruoti naudojami pelenai gali būti įterpiami į kelio dangą.
Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyrius
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“