Veiklios verslininkės drąsino jaunimą svajoti ir siekti savo tikslų

Veterinarinių paslaugų įmonių vadovė Jurgita ir fotografė Aira (antra ir trečia iš dešinės) negailėjo patarimų jaunimui.

Prienų bendruomenės taryba, vykdydama „Jaunimo iniciatyvų skatinimo Prienų bendruomenėje“ projektą, kurio veiklomis siekiama jaunų žmonių socialinio aktyvumo ir kūrybiškumo, Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centre organizavo jaunimo diskusiją su jaunais verslininkais.
Anot šio projekto vadovės, Prienų bendruomenės tarybos narės Auksės Grižaitės, šis susitikimas surengtas atsižvelgiant į moksleivių pageidavimus – jie norėjo save pasitikrinti ir iš pirmų lūpų išgirsti, kokių savybių, žinių ir įgūdžių reikia turėti, norint pradėti nuosavą verslą, kaip juos būtų galima išsiugdyti, tobulinti. Juk, kaip rodo praktika, geri pažymiai ir sėkmingai išlaikyti brandos egzaminai ne visuomet gali garantuoti tai, kad jaunas žmogus, baigęs studijas, dirbs mėgstamą darbą, ir jo ateitis bus sėkminga. Todėl svečių buvo paprašyta pasidalinti asmeninėmis sėkmės istorijomis, gyvenimiška patirtimi ir patarimais, kurie padėtų jauniems žmonėms apsispręsti.

Verslininkės Augustė ir Laima (pirma ir antra iš dešinės), verslus perėmusios iš savo tėvų, įdeda daug pastangų ir širdies, kad juos išlaikytų.

Į kvietimą atsiliepė Prienų mieste veikiančių įmonių vadovės: buhalterinių paslaugų įmonės UAB LB „Auditas“ direktorė Laima Chomskytė, UAB „Prienų skausmo užuovėja“ direktorė ir restorano „Beržas“ savininkė Augustė Pociūtė, UAB veterinarijos vaistinės „Jurgaveta“ vadovė Jurgita Valavičienė bei fotografė Aira Graciavičiūtė. Dar neseniai šios verslininkės pačios buvo moksleiviško amžiaus, todėl nepamiršo, apie ką svajojo, kokių turėjo iliuzijų, kur klydo. Pašnekovės atvirai pasakojo apie joms tekusius išbandymus, karjeros ir gyvenimo posūkius iki tol, kol atrado, kad geriausiai jaučiasi dirbdamos pagal savo pačių nusistatytas taisykles, ir „įsuko“ nuosavus verslus.
Laimą, Jurgitą, Augustę ir Airą galima pavadinti sėkmingomis verslininkėmis, visa širdimi atsidavusiomis mėgstamam darbui. Jos pačios užsidirba savo poreikiams, yra sukūrusios ir papildomų darbo vietų. O Augustė – nuolatinė Prienų bendruomenės rėmėja, kaskart jos renginiams ir projektams atverianti restorano „Beržas“ erdves.
Veiklios verslininkės drąsino jaunus žmones svajoti, nebijoti siekti savo tikslų ir kurti ateitį Lietuvoje. Jų teigimu, reikėtų nepasiduoti aplinkinių spaudimui, vadovautis ne tėvų nuomone, o savo širdimi, daryti tai, kas yra pačiam svarbu. Juk, pasak Airos, ne visuomet gyvenimo sėkmė matuojama materialiais dalykais ir visuomeniniu statusu.
Kaip ir daugelis kitų bendraamžių, būsimos verslininkės mokykloje priklausė moksleivių aktyvui, buvo užimtos popamokine veikla, siekė savarankiškumo nuo tėvų. Ir Augustė, ir Jurgita jau nuo 10 – 14 metų pačios užsidirbdavo pinigų. „Važiuodavau į bazę, nusipirkdavau bananų, išskirstydavau vienetais ir pardavinėdavau turguje. Užsidirbdavau pakankamai,“ – neslėpė Jurgita. Augustės tėvai taipogi skatino jos norą užsidirbti, jai buvo smagu nusipirkti uniformą už sutaupytus pinigus. Laima dienpinigių prasimanydavo pati, jai yra tekę padirbėti ir užsienyje indų plovėja.
Verslininkės į nuosavą verslą atėjo kiek skirtingais keliais. Augustei Pociūtei sukurtą laidojimo verslą perdavė tėtis, nutaręs daugiau laiko skirti savo pomėgiui. Mergina įgyvendino ir savo svajonę – perėmusi restoraną „Beržas“, ji rūpinasi ir maitinimo įmonės veikla.
Laima Chomskytė vaikystėje mąstė, kad niekuomet nenorėtų dirbti buhaltere, kaip jos mama. Likimo užgaida – prieš kelerius metus ji, galima sakyti, iš gimdytojos ir „paveldėjo“ buhalterinių paslaugų įmonę, kuri veikia Kaune ir Prienuose, joje dirbantys kvalifikuoti specialistai klientams teikia konsultacijas buhalterinės apskaitos bei mokesčių klausimais.
Airą Graciavičiūtę nuo mažens lydėjo menas, dailė ir… skaičiai. Būdama maža, savo vaizduotę lavino popierinėms lėlėms kurdama drabužius, mokykloje apipavidalindavo stendus, piešdavo šeimos narių portretus. Save įsivaizdavo dizainere. Bet vyresnėse klasėse rimtai kibo į tiksliuosius mokslus ir nusprendė, kad taps verslininke ir užsidirbs daug pinigų…
Tačiau, kaip sakė Aira, jos gyvenime įvyko lūžis, ji pasidavė emigracijos bangai ir išvyko į užsienį, tikėdama savo galimybėmis. Visgi jos anglų kalbos žinios, įvertintos 9,3 balo, plačiau durų neatvėrė. Darbas logistikos srityje neteikė džiaugsmo, nematė galimybės tobulėti. Ir tuomet ji į kompiuterį instaliavo nuotraukų koregavimo programą, laisvalaikiu pradėjo eksperimentuoti su photoshop’u.
Užsidirbusi šiek tiek pinigų, mergina sugrįžo į gimtuosius Prienus, pradėjo studijuoti, ištekėjo. Fotografija rimčiau susidomėjo po to, kai nusivylė vienai šeimos šventei samdyto fotografo darbu. Fotografavo save, vaikus, šeimą, gamtą, kompiuterine programa suteikdama nuotraukoms žaismingumo, paslaptingumo, subtilumo. Atsirado žmonių, kuriems patiko Airos darbai, juos palankiai vertina ir efoto bendruomenė. Airos menines fotografijas spausdina žurnalai, ji dalyvauja įvairiuose projektuose, užsakovai ją susiranda Facebook’o puslapyje. Moteris lanko fotografijos seminarus ir nenustoja gilintis į šią sritį.
„Manau, kad mano polinkis į meną buvo užkoduotas nuo vaikystės, – apie ieškojimus, kurie pagaliau ją atvedė į gyvenimo pilnatvę, pasakojo A. Graciavičiūtė. – Šiandien darau tai, kas man įdomu ir teikia dvasinio pasitenkinimo.“
Jurgita Valavičienė sakė nesiblaškiusi: nuo vaikystės mylėjo gyvūnus, todėl studijavo Veterinarijos akademijoje. Vis dėlto išgyventi iš šios profesijos buvo sunku, todėl pasuko į kitą mielą sritį – buhalteriją. Baigusi mokslus Kauno kolegijoje, įsidarbino buhaltere veterinarijos klinikoje, tačiau nesusilaikydavo neįkišusi nosies į operacinę. Po kiek laiko ji įsteigė veterinarinę vaistinę Birštone, kliniką – Garliavoje, o šiemet pasistatė veterinarinę kliniką ir Prienuose. Jurgita džiaugiasi savo darbu ir vadina jį hobiu. Puikiai sutaria su kolektyvo nariais, juos skatina atsiskleisti kaip specialistus. Visgi, jos teigimu, išbandytos skirtingos sritys, įvairios darbinės patirtys (Jurgitai teko padirbėti ir „Maksimoje“, ir „Senukų“ prekybos centre), jai praverčia ir versle.
„Savo darbe esu visų sričių specialistas – prireikus galėčiau pavaduoti ir buhalterį, ir vadybininką, ir gydytoją,“ – sako Jurgita.
Augustės manymu, prieš kuriant nuosavą verslą, pirmiausia reikėtų padirbėti toje srityje, pradedant nuo eilinio darbuotojo pareigų, pamatyti visą „virtuvę ir užkulisius“, būti atviram ir „sugerti“ reikiamą informaciją. Taip atsiras galimybė suderinti praktiką ir teoriją.
Jei nesi tvirtai įsitikinęs, kokia sritis tave traukia labiausiai, Airos nuomone, geriau metus pralaukti – imtis savanorystės ar vykti į užsienį, kad išsiaiškintum, ko nori. Augustė ir Aira pabrėžė, kad, norint eiti pasirinktu keliu, reikia labai stiprios motyvacijos. Jaunimui jos patarė nenusiminti, jei trūksta patirties ir lėšų pradėti verslui. „Jeigu idėja gera, nebijokite jos imtis. Inovatyvumas ir kūrybiškumas – Jūsų sėkmės raktas. Gali būti, kad jūsų idėją pastebės Facebook’o draugai, ja susidomės turtingas mecenatas, ieškantis, kur galėtų investuoti savo pinigus,“ – patarimų jauniems žmonėms negailėjo verslininkės.
Pašnekovės pripažino, kad iki šiol vadovaujasi taisykle „Tai, ką darai, daryk iš širdies.“ Jos daug pastangų įdeda, kad išlaikytų sukurtą ir išaugintą verslą. Tačiau ir Augustė, ir Laima neatmeta galimybės, kad galbūt vieną dieną situacija apsivers aukštyn kojom, ir jos vėl viską pradės nuo nulio. „Nežinau, ar visą gyvenimą liksiu šiame versle. Jei tu daugybę metų dirbi tame pačiame darbe ir netobulėji – degraduoji kaip specialistas,“ – įsitikinusi Laima. „Tame ir glūdi gyvenimo įdomumas – nuolat ieškoti ir atrasti,“ – pritaria Augustė.
Pabendravę individualiai su jaunosiomis verslininkėmis, moksleiviai referavo, kuo naudingas buvo šis susitikimas. Labiausiai įstrigo Evelinos ir Eimanto mintys: „Svarbiausia yra turėti savo viziją ir tikslą ir atkakliai eiti jo link“, „Kiekviename darbe nereikia užsitverti savo komforto zonoje, o siekti daugiau“.
Prienų bendruomenės narių Auksės Grižaitės ir Vilmos Bražukaitienės, kurios bendruomenėje kuruoja savanorių veiklą, teigimu, jaunimas yra žingeidus ir atviras pokyčiams, tik jam trūksta gyvenimiškos patirties ir kompetencijų, o tai įgyjama ne tik mokymosi ir darbo vietose, bet ir kitose aplinkose.
Pagal projektą numatyti moksleivių susitikimai su Skriaudžių asociacijos „Cukraus pudra“, Jonavos jaunimo savanorių centro „Paneriečiai“ nariais, bus surengtas „protų mūšis“, akustinės muzikos vakaras, baigiamasis projekto renginys, kuris sutaps su tradicine bendruomenės švente „Kalėdų žvaigždė“.
Dalė Lazauskienė