„Jei nenori barščių srėbti, lašininį pamylėki“

Linksmiausia ir triukšmingiausia metų šventė yra Užgavėnės. Jų metu visokiais būdais stengiamasi išvaryti žiemą.

Vaikydamiesi ir varydami žiemą Ašmintos kaime siautėjo čigonai, žydai, daktarai, velniai, raganos, o jiems vadovavo ir Ašmintoje gyvenimą per Užgavėnes reguliavo Lašininis ir Kanapinis.

Persirengėliai bastėsi po kiemus ir sodybas, neaplenkė ir įstaigų, siūlydami šeimininkams užkąsti lašinių, paragauti dešros, riebių blynų ar užkrimsti svogūno, pagraužti riestainio. Kam sveikata neleido vaišintis Užgavėnių skanumynais, į pagalbą prisistatydavo daktarėlis su žolelių antpilais nuo visų ligų. Tie, kurie buvo po žiemos išsekę ir išblyškę, galėjo pasimėgauti ir kūną palepinti kiaulės taukų gydomosiomis kaukėmis. Visus nusivylusius gyvenimu pralinksmino čigonės, „varažydamos“ šiltą ir turtingą pavasarį, didžiulę kaimynų meilę. Mėgstantys puoštis skubėjo pas žydelį į turgelį, kur galėjo pirkti, parduoti ar už dyką daiktus atiduoti. „Juk ne tik per šventes kaime turi būti švara ir tvarka“, rėkė po kaimą lakstydama Užgavėnių ragana ir su savo ilgiausia šluota graibė nuo langų voratinklius, šlavė kiemus ir tvarką darydama sukiojosi po ašmintiškių namus.

Žiema ko gero šiais metais jau atsisveikino su kaimu. Beliko laukti vis šiltesnių ir ilgesnių pavasario dienų.

Rima Vilkienė

Ašmintos laisvalaikio salės renginių organizatorė

Rasa Vaitauskaitė

Ašmintos kaimo bendruomenės „Ošvenčia“ pirmininkė