Restauruotas Stakliškių alaus daryklos salyklo bokštas

Stakliškių buvusios alaus daryklos salyklo bokšto valdytojams – Stakliškių miestelio pavadinimą Lietuvoje ir už jos ribų garsinančiai daryklai „Lietuviškas midus“ – Kultūros paveldo departamentas išmokėjo beveik 160 tūkst. litų valstybės kompensaciją už bokšto konservavimo ir restauravimo darbus, atliktus 2014 metais. Valstybės kompensacijos skiriamos už privačių, tačiau visuomenei lankyti prieinamų valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų, jų projektavimo bei tyrimų (taikomųjų) išlaidas. Apie tai pranešė „BNS spaudos“ centras.

Bokšto eksterjeras prieš pradedant restauracijos darbus.

– 2014 metais restauruota bokšto cokolinė akmens mūro dalis, nuvalytos plytos, įrengtos palangės. Ištrupėjusios plytos, skardinė stogo danga pakeistos naujomis. Šitaip išsaugota XX a. pradžioje statyto salyklo bokšto istorinė išvaizda. Stakliškių salyklo bokštas buvo labai svarbus technologinis įrenginys, nes salyklo džiovinimas reikalauja tiksliai laikytis technologinio režimo – ir temperatūros, ir laiko atžvilgiu. Stakliškių salyklo džiovykla buvo pažangus reiškinys aludarystės istorijoje. Nebenaudojamas pagal paskirtį, bet pritaikytas lankymui, vertingas technikos paveldo objektas trauks turistų ir visuomenės dėmesį, – pasakojo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Apskaitos, paveldotvarkos skyriaus vedėja Bronislava Raupėnienė.

1792 metais Stakliškėms suteiktos Magdeburgo teisės, o jau po trejų metų miestelis atiteko Rusijos iždui – jo valdytoju tapo generolo Muravjovo sūnus Muravjovas Korikas. Stakliškėse alaus darykla įkurta XIX amžiaus pabaigoje

Bokštas po restauracijos.

Maušos Rabinočiaus, kai jis įsigijo jau esamus pastatus. Pradžioje čia nedideliais kiekiais buvo gaminamas alus. 1946 m. alaus darykla tapo savarankiška įmone ir buvo pavadinta „Gintaras“. Stakliškių vardą smarkiai išgarsino lietuviško midaus gamykla, kuriai daugelį metų vadovavo inžinierius technologas, kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę, politinis kalinys Aleksandras Sinkevičius. Jis pagal technologinius aprašymus iš istorinių šaltinių atkūrė midaus receptus ir juos 1972 metais patentavo Didžiojoje Britanijoje. Pradėjus gaminti midų, alaus gamyba palaipsniui buvo mažinama ir po penkerių metų visai nutraukta. Lietuviškas midus sulaukė įvertinimo ir pripažinimo ne tik šalies, bet ir užsienio parodose.

Nacionalinių gėrimų autorius Aleksandras Sinkevičius teigė, kad gėrimai iš medaus gaminami kilniu tikslu: norėta sukurti tokių gėrimų, kurie puoštų mūsų iškilmių stalą, parodytų lietuvišką vaišingumą ir mažiausiai kenktų žmogui.

„Džiaugsimės galėdami greitai pakviesti į gamyklos muziejų“

UAB „Lietuviškas midus“ gen. direktorius Egidijus Valiukevičius, paprašytas papasakoti, kas paskatino imtis didelio pelno nenešančio projekto, sakė, kad restauruoti senąjį, istorinę vertę turintį buvusios Stakliškių alaus daryklos salyklo bokštą buvo sena midaus gamyklos darbuotojų svajonė. Dar vadovaujant ilgamečiam įmonės direktoriui Aleksandrui Sinkevičiui, buvo svarstyta mintis sutvarkyti gamyboje nenaudojamą bokšto pastatą ir jame įkurti lietuviško midaus degustacijos salę lankytojams.

– 2014 metais, pasinaudodami galimybe gauti iki 50 proc. darbų vertės kompensaciją iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pastato restauravimo ir konservavimo darbams, pasiryžome šiam žingsniui. Bendra projekto sąmata – daugiau nei pusė milijono litų, iš valstybės gavome maždaug 180 tūkst. litų kompensaciją, likusia lėšų dalimi prisidėjo pati bendrovė. Restauruotą XIX a. bokštą siekdami pritaikyti turizmo paslaugoms, savomis lėšomis įrengėme reikiamas komunikacijas, suremontavome vidaus patalpas, įsigijome įrangos, baldų.

Vasario mėnesį šiose patalpose planuojame atidaryti muziejų, kuriame pristatysime buvusios alaus daryklos ir midaus gamyklos istoriją bei su ja susijusius eksponatus. Kasmet „Lietuviško midaus“ gamyklą aplanko iki 3 tūkst. lankytojų, tikimės, kad naujas traukos objektas sudomins visuomenę ir pasitarnaus lietuviško midaus populiarinimui. Šiuo metu deramės su Lietuvos muziejais dėl eksponatų originalų, supažindinančių su midaus vartojimo šalyje tradicijomis ir istorija, įsigijimo ar kopijavimo. Galiu išduoti, kad tarp muziejaus eksponatų bus ir senovinio lietuviško rago, iš kurio V – VI a. buvo geriamas midus, kopija. Mūsų užsakymu meistras atkurs archeologų tarp įkapių rasto autentiško rago metalinius apkaustus ir papuošimus. Esame sukaupę nemažai dokumentų ir daiktų iš midaus gamyklos veiklos laikotarpio nuo 1959 m.

Nuo XIX a. iki praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio pradžios Stakliškėse veikė alaus darykla, pokariu vadinta „Gintaru“. Yra išlikę seni jos statinių brėžiniai ir planai, taigi galime įsivaizduoti, kaip atrodė alaus bravoras, kurio pastatai tarybiniais laikais buvo aplipdyti priestatais. Muziejuje norėtume pristatyti ir alaus gamybos miestelyje laikotarpį, todėl būtume labai dėkingi, jei žmonės, turintieji senų fotografijų, taros, į kurią buvo pilstomas alus, etikečių ir kitų daiktų, padėtų mums pagausinti ekspoziciją, pasidalindami sukaupta medžiaga ar jos kopijomis.

Muziejaus lankymas, filmo ir skaidrių peržiūra taps viena iš sudėtinių mokamos edukacinės programos lankytojams dalių. Nedideles lankytojų grupes taip pat pakviesime į gamyklą susipažinti su midaus gamybos procesu, degustuoti išskirtinės mūsų produkcijos.

UAB „Lietuviškas midus“ tradiciniai lietuviški midaus gėrimai iš gausybės parduotuvėse siūlomų išsiskiria dviem pagrindinėmis savybėmis. Visų pirma, jų gamybai naudojamos tik natūralios medžiagos (vaistažolės, medus) – jokių dažiklių, kvapiklių ar emulsijų. Antra, visi gėrimai brandinami tik natūraliai. Šie gėrimai skirti ne kasdieniam vartojimui, jie vertinami dėl aukštos kokybės, gero ir stipraus skonio, malonaus kvapo bei natūralumo.

UAB „Lietuviškas midus“, kurios steigėjas yra kooperatinė bendrovė „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“, šiuo metu gamina 4 rūšių midaus nektarus, 1 rūšies likerį, 2 rūšių trauktines, vienintelį midaus balzamą – „Žalgirį“. Galiu pasidžiaugti tuo, kad jau vasarį firminėje gamyklos parduotuvėje Stakliškėse, vėliau ir kitose parduotuvėse pasirodys atnaujintas gėrimas – 60 laipsnių stiprumo distiliatas „Nemunas“. Jo receptūra labai panaši į tą, kurią naudojo pramoninės lietuviško midaus gamybos technologijos kūrėjas, daugelio midaus receptūrų autorius Aleksandras Sinkevičius, – įmonės naujienomis mielai pasidalino UAB „Lietuviškas midus“ vadovas E.Valiukevičius.