„Ačiū, Jums, kad esat“…

– Yra proga šventę švęst! 25 metai šiam folkloro ansambliui, kuris nešioja „Raskilos“ vardą! – į birštoniečius, svečius, bičiulius kreipėsi jubiliejinę šventę „IŠLAISK, TĖVELI, PAVANDRAVOTŲ“ vedusi ansamblietė Gražina.

KL012

Ji pasakojo, ir dar tarmiškai, kad vieną kartą, tai buvo prieš 25 metus, in Birštoną atvažiavo jaunas specialistas, baigęs muzikos akademiją. Jis apsigyveno mokyklos bendrabutyje. Ir tai buvo Algirdas Seniūnas. Ir susitaikė tep daugiau ten gyvenančių, liaudies dainą ir muziką mylinčių. O Algirdas armonikėla pagrodavo, padainuodavo, ir tep kilo jam idėja visus suburti in kolektyvą, kuriam jis ir vadovauja 25 metai. Gražina sako, kad greit prie jų prisijungė ir mažutė raudonplaukė Levutė  Samuolytė – Karčiauskienė. Kurį laiką dainavo bendrabuty, prie Nemuno, ant pylimo. Tačiau po savo stogu juos priėmė Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis, ir „kenčia“ visus 25 metus. Z. Vileikiui visi raskiliečiai nuoširdžiai dėkingi. Sako, „nors ir neturim aukso paukštės, bet visi dainuojam kaip paukščiai“. Ansamblis iš pradžių vadinosi „Šaltinėlis“. Prie jo prisijungė gausus būrys narių iš Prienų. O, kai Levutė išėjo „pailsėti“, atėjo kita moterlėlė, kurią žino pusė Lietuvos, ir daug toliau, tai Roma Ruočkienė. Ji atsivedė dukrelą Akvilę, kurios su smuikeliu dabar labai trūksta, nes toli studijuoja,  prisijungė ir Julija Lazauskaitė. Ansamblis patapo „Raskila“.

Prisiminė akimirka, kai labai seniai, vieną kartą, šis ansamblis, vadovaujamas Levutės ir Algirdo, atvyko į vieną didelį kolektyvą, kad linksmiau senus metus išlydėti. Levutė taip sugebėjo visus, nepriklausomai nuo pareigų, įsukti į valso, labai jau ilgos ir nepaprastos polkos su patrepsėjimais, ratelį, kad žaidė, šoko ir dainavo visas kolektyvas. O kas pasikeitė po 20 metų mumyse?… Levutė juk scenoje ir šiandien… Tačiau kur gi tie visi mes, žiūrovai? Uždavė šį klausimą ir pora klaipėdiečių, atvykusių savaitgalį praleisti sanatorijoje. Moterys sako, kad skubėjo į kasą bilietų įsigyti, ir labai nustebo, kad renginys nemokamas, o dar labiau – kad į nemokamus renginius žmonės daugiausia neina. Matyt, reikia „apmokestinti“… Galbūt, anot Gražinos ne visi skaito skelbimus, neturi visagalio interneto… Bet juk ir Prienams dainuoja „Raskila“, ir ne tik… Taigi, sukvietė į savo jubiliejų „Raskila“ savo geriausius draugus, folkloro ansamblius „Verpetą“ (vad. Valerija Jankauskienė) iš Kaišiadorių, „Pulkelį“ (Vad. Lina ir Albertas Bartašiai) iš Panevėžio, „Salduvę“ (vad. Violeta ir Darius Dakniai) iš Šiaulių, ir visus, kurie neabejingi liaudies dainai, šokiui, kurių sielą pradžiugina ar nuramina folklorinė muzika. O ansamblio repertuaras platus – įvairių Lietuvos etnografinių regionų, skirtingų laikotarpių muzika, tačiau pagrindinė jo dalis – pietų Lietuvos folkloro lobiai. Vedančioji Gražina išmoningai ir subtiliai primena, kiek šalių apkeliauta, kur garsintas Birštono ir Lietuvos vardas. Pati ji sako, kad „folkloriškai džiazuoju“, tačiau yra žmonių vis daugiau prisijungiančių prie kolektyvo ir iš Prienų, ir net Alytaus. Ir visus juos vienija meilė folklorui. „Nors sako, kad liūdnos dainos, bet širdžiai malonios, apie motulą sengalvėlą, močiutę širdelą, dukrelą, sesutę, tėvelį“.., – tikina Gražina. Į jos pasakojimus, trumpą pasakutę vis įsipina „Raskilos“ atliekamos dainos, šokiai, ansambliečio Šarūno papasakotas nutikimas. Palinkėję visiems namuose šilumos, šeimynoms jėgos, kad laukai būtų derlūs, o gyvuliai vislūs, raskiliečiai užtraukė: „Išlaisk, tėveli, pavandravotų/ Savo laimužės pasiieškotų“…

Jaunatvišką jubiliejų švenčiančius raskiliečius  ir ansamblio vadovus sveikino Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė:

– Ačiū, Jums, kad esat, – dėkojo merė kolektyvui, įteikė tortą su jubiliejiniais skaičiais, linkėjo ilgų gyvavimo metų, pilnų salių žiūrovų, išvykų, kurios ir sujungia kolektyvą, ir paskatina būti drauge.

Firminiu birštoniečių šakočiu buvo apdovanoti visų kolektyvų vadovai. Lietuvos Liaudies Kultūros centro  direktoriaus Sauliaus Liausos padėką ansambliui įteikė Birštono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angelė Žiūraitienė. Ji linkėjo kurti ir dovanoti gražias akimirkas, ir ypač produktyvių ateinančių, 2015 – ųjų metų, kurie paskelbti Etnografinių regionų metais.  Birštono kultūros centro kolektyvo vardu sveikinęs direktorius Zigmas Vileikis ansamblį pavadino „laimingų žmonių kolektyvu“, įteikė jiems simbolį šviesos ir šilumos, kurią ir skleidžia šis kolektyvas. Buvo pagerbti vienuolika žmonių, grynuolių, kurie kolektyve nuo pradžių pradžios, apdovanoti visi trisdešimt kolektyvo narių. Neužmiršta ir auganti pamaina – mažosios Gabija ir Goda bei kiti pabiručiai.

Per 25 gyvavimo metus „Raskila“ daugelį kartų dalyvavo LRT „Duokim garo“ ir „Gero ūpo“ laidose, kur tapo vicečempionais. Taip pat – Pasaulio lietuvių dainų švedėse, festivaliuose „Skamba skamba kankliai, „Dzūkų godos“, „Plaukia sau laivelis“, „Atvažiuoja žolynai“, tarptautiniuose festivaliuose „Baltica“, „Europiada“. Ansamblis koncertavo daugelyje šalių, tarp jų ir Prancūzijoje, Belgijoje, Lenkijoje, ne kartą Vokietijoje.

Savo dainas, šokius, sveikinimus bei gerą nuotaiką jubiliejinėje „Raskilos“ šventėje dovanojo ansambliai „Verpeta“, „Pulkelis“ ir „Salduvė“.

Raskileičius sveikino Birštono tautinių šokių kolektyvo „Kupolė“ ir šokių kolektyvo „Jievaras“ atstovai, ir kiti, mylintys šį ansamblį.

Jubiliejinės šventės pabaigai Gražina pakvietė bendrai dainai su „Raskila“ visus buvusius narius, ansambliečius, svečius. „Kas mes be kalbos, be savo papročių? Ar neišnyktume?“.. – klausė ji.

Lietuvių liaudies dainas, šokius bei muziką visi atliko gerumu spindint akims, širdimi švenčiant jubiliejinę šventę. Ir tai tik patvirtina, kad „Raskila“ tęsia ir tęs tradicijas, kad išliktume mes… Kaip kad  ant du kartus per metus, anot žolininkų, žydinčioje rasakiloje, jos apskritų klostytų  lapų taurelė kaupia rasos lašelius netgi tada, kai nėra rasos, ir tokie lašeliai veikia kaip „gyvasis vanduo“… Sakoma, kad rasakila patraukia dėmesį ir savita išvaizda, jos lapo motyvais gotikinio meno kūrėjai lipdė net pastatų sienų ornamentus. Taigi, dar ilgai mus džiugins Birštono „Raskila“, matyt ne šiaip sau tokį paslaptingą ir savitą pavadinimą pasirinkę…

 Palma Pugačiausmaitė

Kazio Lazausko nuotraukos

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook30Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *