Ir nelengvomis sąlygomis žemės neapleidžia

Konkursas „Metų ūkis 2014“

Rugsėjo pabaigoje, saulėtą dieną, kai laukus ruduo jau buvo ryškiau nudažęs spalvomis, aplankėme Balbieriškio, Jiezno, Šilavoto seniūnijų ūkininkus, dalyvaujančius šiemetiniame „Metų ūkio“ konkurse. Vertinimo komisija – Prienų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Donatas Šimukonis, Lietuvos ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius, LŽŪ Konsultavimo tarnybos Prienų biuro vadovas Saulius Kavaliauskas ir UAB „Biržų žemtiekimas“ vadybininkas Nerijus Lekešys – apžiūrėjo ūkius ir įvertino, kokią pažangą per metus pasiekė jų šeimininkai, kokias įdiegė technologijas, kaip jiems sekėsi suderinti gamybos efektyvumą ir ekologinę pusiausvyrą. Po ūkių apžiūros seniūnijose pagal vertinimo kriterijus bus išrinkti geriausi rajono ūkininkai, kurie bus apdovanoti tradicinėje „Metų ūkio“ šventėje.

Šilavoto seniūnijos ūkininkų A. ir J. Baltrušaičių ūkyje.

Šilavoto seniūnijos ūkininkų A. ir J. Baltrušaičių ūkyje.

Pas Balbieriškio seniūnijos ūkininkus Rasą ir Algimantą Mieliauskus, kurių mišrus ūkis įsikūręs Gerulių kaime, vyko ir seniūnė Sigita Ražanskienė bei žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistė Regina Mažeikienė. Komisijos narius maloniai sutikę ūkininkai yra vieni iš stambiausių seniūnijoje. Jie verčiasi ir augalininkyste, ir gyvulininkyste. Dirba per 400 ha žemės, sėja daugiausia vasarinius rapsus, žieminius kviečius, kvietrugius, vasarinius miežius, kukurūzus. Ūkyje prižiūrimi 322 galvijai, iš jų – 100 karvių ir prieauglis: telyčaitės bei buliukai.

Rasa ir Algimantas ūkininkauti pradėjo nuo 1998 metų. Jie įdarbinę vienuolika vietinių žmonių, kuriems negaili gero žodžio, pagyrimų. Rasa sako, kad, norint išlaikyti tokį ūkį, žinoma, svarbiausia yra produkcijos supirkimo kainos, kurios šiuo metu labai nukritusios: už pieną mokama 58 ct/kg, buliai superkami po 3,80 Lt/kg, karvės – po 2 Lt/kg. Grūdų supirkimo kaina taip pat maža. O kuras ir pašarų priedai kainuoja brangiai.

Ūkininkus džiugina gauta ES struktūrinių fondų parama. Už ją įsigytas presas šieną susuka į rulonus, į priekabas jie pakraunami JCB krautuvais. Gyvuliams pašarus išdalija specialus dalytuvas. Rankomis lieka tik pataisyti sumaišytą miksą. Pasak Rasos, vasarą visas šeimos laisvalaikis – darbas, tik žiemą lieka laisvo laiko ir sau.

Mieliauskai užaugino tris vaikus: dvi dukras ir sūnų. Rūta (25 m.) – LSU magistrė, Erika (19 m.) – VU Ekonomikos fakulteto studentė, o sūnus Giedrius (22 m.) mokosi Marijampolės kolegijoje. Giedrius, anot mamos, yra pagrindinis pagalbininkas. „Jo dėka rusiški kombainai dirba taip našiai, kaip europietiški, – džiaugiasi Rasa. – Vyras yra labiau atsakingas už augalininkystę, aš – už gyvulių ūkį, sūnus Giedrius – už technikos remontą“. Grįžusios dukros taip pat puikios pagalbininkės. Mieliauskų šeimą išpuoselėtoje sodyboje globoja Rasos dėdės, tautodailininko iš Dzūkijos Petro Pranckevičiaus išdrožtas kryžius.

Pas R. ir A. Mieliauskus Balbieriškio seniūnijoje.

Pas R. ir A. Mieliauskus Balbieriškio seniūnijoje.

Šeimininkė patikina, kad visa jų šeima valgo patiekalus, pagamintus iš ekologiškos ūkio produkcijos. Rasa su dukromis kepa ir duoną bei pyragus. Siekdami kelti kvalifikaciją, tobulėti, Rasa ir Algimantas lanko daugybę seminarų, dalyvauja parodose.

Atsisveikinę su draugiška Mieliauskų šeima, skubame pas Valdą Mazuronį į Jiezno seniūniją. Į jo prižiūrimą paukščių ūkį palydi seniūnas A. Bartusevičius bei žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistė E. Gudonienė. V. Mazuronio ūkis mišrus: jis verčiasi augalininkyste ir paukštininkyste. Paukštynas skaičiuoja jau dešimtus metus. Mūsų apsilankymo dieną jis buvo tuščias, nes prieš keletą dienų broileriai buvo išvežti į AB „Kaišiadorių paukštynas“, su kuriuo sudaryta pardavimo sutartis. Dvi savaites vyks dezinfekcijos, tvarkymo darbai, po to patalpose bus apgyvendinta aštuoniolika tūkstančių broilerių, kurie bus auginami 41 dieną.

Komisijos narius domino specializuoto ūkio – paukštidės – įrengimas, naudojama įranga, pašarai, apšildymas žiemą. Pasak V.Mazuronio, jis stengiasi didinti gamybos efektyvumą kuo mažesnėmis sąnaudomis. Iš ūkyje užaugintų kviečių, žirnių, miežių daromas miksas – geras pašaras paukščiams. Sėjomainai kitą sezoną ūkyje bus sėjamos pupos. V. Mazuronis teigia, kad daug naudos gauna iš įvairių seminarų ir kvalifikacijos kėlimo renginių.

Paukštidė įkurta senose fermose Jiezno kolonijų kaime, o ūkininkas su šeima gyvena Strazdiškėse, gražiai įkurtoje ir tvarkomoje sodyboje, kur šeimininko sode ant obelų dar pūpso gražuoliai žieminiai raudoni obuoliai, o šalia jų – pavėsinė, kurioje gera atsipūsti po darbų. Komisijos narių nuomone, tokiame nedideliame specifiniame ūkyje tvarkomasi ūkiškai. (Plačiau apie V. Mazuronio ūkį rašyta 2014 m. rugsėjo 13 d. „Gyvenimo“ Nr. 72, – red. pastaba).

Komisijos nariai lankosi pas jiezniškį V.Mazuronį.

Komisijos nariai lankosi pas jiezniškį V.Mazuronį.

Atsisveikinę su jiezniškiais vykstame į Šilavotą pas Aušrą ir Joną Baltrušaičius. Komisijos narius palydi žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistas Vacius Galinis. Gražiai išpuoštoje sodyboje sutikę malonūs šeimininkai aprodė nedidelį pieno ūkį. Ūkininkai dirba 20 ha žemės, iš jų 8 ha – nuosava, kita – nuomojama. Melžiama dešimt karvių, laikomas prieauglis. Ūkininkai pieną parduoda bendrovei „Pieno žvaigždės“, patys jį ir surenka.

Ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininko užklausti, ko reikėtų pieno ūkiui, kad jis išgyventų, šeimininkai skundžiasi žemomis supirkimo kainomis. Anot jų, už pieną turėtų būti mokama mažiausiai po 80 ct/kg, kad atsipirktų darbas ir kitos sąnaudos. Grūdinių kultūrų Baltrušaičiai sėja tiek, kiek reikia ūkio reikmėms.

Aušra ir Jonas augina tris vaikus, iš kurių tik vienas studentas, kiti du mokosi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje ir Šilavoto pagrindinėje mokykloje. „Klumpių dabar niekas nedrožia“, – optimistiškai nusiteikusi Aušra, nors, pasak jos, tikrai nemažai lėšų reikia, norint išleisti vaikus į mokslus. Tačiau nei Aušra, nei Jonas nedejuoja, savo energija ir jaunatviškumu užkrečia kitus, jie yra ir aktyvūs vietos bendruomenės nariai. Iš šio ūkio komisijos nariai išvyko su pasiryžimu padėti jauniems žmonėms įsitvirtinti kaime. Jų teigimu, būtent tokius mažus šeimos ūkius, kurie verčiasi savo jėgomis, ir reikia skatinti, kad jie progresuotų ir neprarastų galimybės užsidirbti.

Komisijos nariai labai gerai įvertino visų aplankytų ūkių šeimininkus, išklausė jų problemas. „Biržų žemtiekimo“ bendrovės vadybininkas Nerijus Lekešys ūkininkams įteikė po atminimo dovaną.

Palma Pugačiauskaitė

Rubrikoje Žemės ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *