Europos pienininkystės užribis

– Europos pieno gamintojai rengia taktiką, kaip gyvens strategiškai svarbioje rinkoje panaikinus reguliavimo priemones – pieno kvotas, tačiau panašu, jog veiklos kryptį nulems ne ūkininkai, bet prekybininkai ir jų interesui tarnaujantys politikai, – sako Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.

Prieš keletą dienų jis kviestinio svečio teisėmis dalyvavo Europos pieno tarybos (Das European Milk Board – EMB) Generalinėje asamblėjoje Hamburge (Vokietijoje). Pagrindinius pranešimus skaitė EMB prezidentas Romualdas Šaberis ir viceprezidentė, Nyderlandų atstovė Sieta van Keimpema. Kiekvienam iš 28 šalių pieno gamintojų atstovui pasisakyti buvo skirta po dvi minutes. Pagrindiniai klausimai, jaudinę ne tik Lietuvos atstovus – pieno žaliavos supirkimo kainos, pieno kvotų panaikinimo pasekmės ir pieno produktų eksporto į Rusiją blokada.

Tikra ir tariama partnerystė

Pasak J. Vilionio, EMB prezidentas R. Šaberis kalbėjo apie politikų netesimus pažadus reguliuoti pieno rinką, nacionalinėmis išmokomis amortizuoti pieno perdirbėjų ir prekybininkų į kampą užspeistų ūkininkų nuostolius. EMB prezidento teigimu, ES pieno gamintojams, perdirbėjams, prekybininkams ir valdžios atstovams būtina tarpusavyje susitarti dėl atskiroje šalyje pagaminamo pieno kiekio ir jo suvartojimo galimybių vidaus rinkoje. Ūkininkų streikai ir piketai liudija, jog politikai neieško dialogo su pieno gamintojais, bendroji ES šalių rinka išbalansuota: Nyderlanduose pieno gamintojas už kilogramą žaliavos gauna daugiau nei 50 eurocentų, Rumunijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje – apie 30 eurocentų. EMB duomenimis, ES šalyse vidutinė pieno kilogramo gamybos savikaina siekia 43,03 eurocento. Pienininkystės verslo strategijos kryptis reguliuoja didžiosios kompanijos: Šveicarijos bendrovė „Nestlė“ praėjusiais metais pasiekė 18,6 mlrd. EUR apyvartą, Prancūzijos kompanijos „Danone“ ir „Lactalis“ – atitinkamai 15 ir 13 mlrd. EUR, „Fonterra“ – 11,3 mlrd. EUR, Olandijos „Friesland Campina“ – 9,7 mlrd. EUR, Vokietijos „Milchkontor“ – 6,9 mlrd. EUR.

Pasak LPGA vadovo J. Vilionio, EMB generalinėje asamblėjoje kalbėta apie kai kurias ES šalis, kurios viršijo nustatytą nacionalinę pieno gamybos kvotą, ir už tai moka milijonines baudas. Tačiau rūpestį kelia artėjantis laikotarpis, kai bus panaikintos pieno gamybos kvotos. EMB prezidentas R. Šaberis rekomendavo struktūrizuoti pienininkystės sektorių, mažinti pieno gamybą, ūkininkams ieškoti visavertės partnerystės su pieno perdirbėjais ir prekybininkais. Politikų tarpininkavimas turi būti skaidrus ir numatytas įstatymu.

Rinkos apsauga – misija neįmanoma

Grįžęs iš Hamburgo LPGA tarybos pirmininkas J. Vilionis drauge su kitų žemdirbių savivaldos organizacijų bei pieno perdirbimo įmonių vadovais susitiko su žemės ūkio ministru Vigilijumi Jukna.

-Ir Hamburgo, ir Vilniaus susitikimai turėjo vieną bendrą vardiklį – kaip pamaitinti šalies gyventojus ir sustiprinti paskiros nacionalinės valstybės ekonomiką, – pastebi LPGA vadovas J. Vilionis. Jo teigimu, Europos pieno taryboje dalyvauja visos verslu suinteresuotos struktūros: pieno gamintojai, perdirbėjai, prekybininkai, valstybės ir mokslo atstovai. Lietuvoje pasigendama tokio bendradarbiavimo, ir tai yra viena priežasčių, kodėl stringa pieno produktų eksportas, didėja įvežamos pieno žaliavos ir pieno pusgaminių kiekiai, šalies viduje trūksta vietinės kilmės produktų, be to, jie nepaaiškinamai brangsta. Dėl pieno produktų eksporto į Rusiją blokados atsiradusiems nuostoliams padengti verslo įmonių atstovai siūlo priimti naujas pieno supirkimo taisykles. „Tai paslėptas ketinimas susigrąžinti mažas žaliavos supirkimo kainas ir žemdirbių sąskaita kompensuoti buvusius praradimus“, – verslo partnerių klastą įžvelgia LPGA vadovas J. Vilionis.

Verkia dėl centų, o žarsto milijonus

Neseniai šalies ir užsienio agrarinio sektoriaus analitikai paskelbė 2012 m. ir 2013 m. devynių mėnesių pieno sektoriaus apžvalgą.

Lietuvos maisto pramonės eksportas 2012 m. siekė 5,46 mlrd. Lt. Rusijoje parduota už 1,1 mlrd. Lt, Vokietijoje – už 743 mln. Lt, Latvijoje – už 567 mln. Lt, Lenkijoje – už 416 mln. Lt, Italijoje – už 398 mln. Lt. Vien tik lietuviškų sūrių eksportuota už 925 mln. Lt, o sausųjų pieno produktų – už 271,6 mln. Lt. AB „Žemaitijos pienas“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 14,8 mln. Lt grynojo pelno, arba 2,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laiku, kai jis siekė 14,4 mln. Lt.

Devynių mėnesių konsoliduoti neaudituoti pardavimai siekė 414 mln. Lt, arba 11,5 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laiku, kai jie siekė 371,5 mln. Lt.

AB „Rokiškio sūris“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 19,5 mln. Lt konsoliduoto grynojo pelno – 3,23 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai jis siekė 20,2 mln. Lt. Bendrovės konsoliduoti pardavimai siekė 655,6 mln. Lt, arba 12,7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2012 m., kai pieninė gavo 581,7 mln. Lt pajamų. „Rokiškio sūris“ 190,9 mln. Lt pajamų gavo iš pardavimų Lietuvoje, 319 mln. Lt – Europos šalyse, dar 145 mln. Lt – kitose šalyse. AB „Pieno žvaigždės“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 15,5 mln. Lt grynojo pelno – 21,6 proc. mažiau nei pernai sausį – rugsėjį, kai jis siekė 19,731 mln. Lt. Įmonės pardavimai šiemet siekė 608,4 mln. Lt ir buvo 7,3 proc. didesni nei pernai ( 567 mln. Lt). UAB „Vilkyškių pieninė“ per devynis šių metų mėnesius gavo 264,4 mln. Lt konsoliduotų neaudituotų pajamų – 22 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, kai bendrovės pajamos siekė 216,4 mln. Lt. Bendrovės konsoliduotas grynasis pelnas siekė 9,9 mln. Lt, arba beveik 2 kartus daugiau nei pernai (5,4 mln. Lt).

Kaimynams bus geriau

-Mūsų pieno perdirbėjų dėka, kai latvių ūkininkams už pieną buvo mokama trečdaliu didesnė kaina nei mums, kaimynai sustiprino savo pozicijas ir tapo rimtais konkurentais, – teigia LPGA vadovas J. Vilionis. Jo žiniomis, latvių ūkininkai investavo į kooperatines pieno perdirbimo įmones. Pavyzdžiui, „Tukuma piens“ varškės gamybos cechui steigti skyrė 3,5 mln. EUR. Pasak J. Vilionio, Lietuvos pieno perdirbėjai iš kaimyninių šalių kasdien įsiveždavo po 1,5 tūkst. t pieno žaliavos. Dabar šios „pieno upės“ džiūsta. Lietuvoje „netikėtai“ sužinota, jog prekinių pieno ūkių šalyje yra dešimteriopai mažiau nei oficialiai skelbiama. Parama smulkiems pieno ūkiams, LPGA vadovo J. Vilionio nuomone, „sušildys“ tik skirstytojų kišenes. Paradoksaliai skamba ir mokslininkų tvirtinimas, jog tik „bobučių ūkių“ tiekiamas pienas turi vertingų savybių, turtingas mineralų bei vitaminų. Bet juk ir ne rinkos specialistui aišku, jog tokie „ūkiai“ nyksta kasdien ir be jokių išorinių pastangų. Tiesiog šeimininkai išeina į geresnius anapusinius pasaulius.

Kaimyninėje Baltarusijoje kilo skandalas dėl pieno trūkumo. Pasirodo, pieno perdirbėjams pelningesnis yra užsienio (Rusijos) vartotojas. Kai liūdnai pagarsėjęs „Rospotrebnadzor“ vadas Genadijus Oniščenka uždraudė pieno iš Baltarusijos importą (panašiu laiku, kaip ir iš Lietuvos), pieno produktų srautas į Rusijos rinką tik padidėjo. Minsko pieno kombinatų produkcijos atsirado ir Lietuvos parduotuvių lentynose.

-Mes neturime nacionalinės rinkos apsaugos mechanizmo, ir tai yra esminė pieno sektoriaus bėda, – reziumuoja LPGA vadovas J. Vilionis. – Eksporto blokada parodė, jog šalyje mažėja gamintojų, jų vietą užima įvežtinio produkto pakuotojai. Verslininkai šią veiklą vadina diversifikacija. Ūkininkams tai kvepia šermenų žvakėmis.

Justinas ADOMAITIS