Kitoks vasaris…

Ne vienerius metus plieskėsi diskusijos ir ginčai dėl vasario mėnesio švenčių… Mat atsiradus naujai tradicijai švęsti Valentino dieną imta nerimauti, kad ji užgožia ir sumenkina mūsų iškiliosios Vasario 16-osios paminėjimą. Diskusijos nuslūgo, istorinės Lietuvos valstybės atkūrimo dienos nei sumenkinti, nei užgožti neįmanoma, o širdelių šventė irgi niekam netrukdo – tegul švenčia jaunimas, tegul džiaugiasi. Kuo daugiau to džiugesio, tuo gyvenimas gražesnis. Beje, šv. Valentino diena daugelyje pasaulio šalių turi gilias ir gažias tradicijas ir tai ne vien raudonų širdelių žarstymas. Bet šį kartą ne apie tai…
Šis vasaris, tai labai skaudus priminimas, kad jau metai, kai karo šmėkla įsisuko į visų mūsų gyvenimus. Kiekvienas savaip prisimename savo išgyventas emocijas užklupti šios skaudžios žinios. Dažnas tuomet likome valandų valandas „prilipę“ prie televizorių ar radijo imtuvų – gaudėme kiekvieną žinią ir naujieną ir niekaip negalėjome suprasti, kad visa tai vyksta realiai, kad visai čia pat mūsų gyvenimo, arba tiksliau – mūsų gyvenimuose. Radosi visai naujos patirtys: kokius sprendimus privalu tokiu metu priimti, kam teikti pirmenybę, kaip susidoroti su emocijomis ir nepulti į paniką? Svarbiausia buvo apsispręsti, kokia tavo laikysena, kokios vertybės tokią akimirką tau yra svarbiausios?
Metai kare… Labai ilgas laikas. Ukraina ne tik kariauja, jos žmonės išmoko gyventi karo sąlygomis. Išmokome daug ko ir mes. Išmokome ar prisitaikėme? O gal susitaikėme? Ne, susitaikyti su tuo tiesiog neįmanoma! Paprasčiausiai mūsų gyvenime radosi naujų spalvų, ir ne tik dangaus mėlio ar saulėgrąžos geltonio, bet ir žmonių, netekusių savo artimųjų skausmo suvokimo, palikusių tėvynę atjautos, noro pasidalinti viskuo, kuo tik galim, spalva. Randasi realus suvokimas, kas priešas, o kas draugas. Nelengvi šie metai pasauliui, dar nespėjusiam atsitokėti po pandemijos. Vienoms šalims gal tai labai tolimi įvykiai, kitoms – skausmingi ir reikalaujantys aiškių sprendimų. Šis vasaris bus kupinas tokių diskusijų, minėjimų, sprendimų. Todėl dar atsakingiau minėkime savo Valstybės atkūrimo dieną, suvokime jos svarbą ir prasmę. Dar jautriau ir atlaidžiau žiūrėkime į norinčius švęsti šv. Valentiną, nes ir karo metu žmonės myli ir tuokiasi. Svarbiausia, nestokokime valios palaikyti ukrainiečių kovingą dvasią ir ryžtą, ir tegul pildosi visų mūsų noras – kuo greičiau švęsti Taiką!
Jūsų Augustina

Vasario mėnesio priminimai

Tik tik pakvimpa oras pavasario nuojauta, kai ima ir vėl įsisiautėja vasario pūgos, sninga, ūžauja vėjai ir žiema negailestingai primena apie save: „Ė ne, dar ne laikas trauktis, dar net lašininis su kanapiniu nestojo į kovą“. Bet jau visai į pabaigą, jau po pusiaužiemio, jau ir Vieversio dienos greitai sulauksim. Tebūna tas vasaris jau su vasaros pažadu!
Mėnulio kalendorius: pilnatis – vasario 5 d., delčia – 13 d., jaunatis – 20 d., priešpilnis – 27 d.;
Geriausios mėnesio dienos: 2, 3, 7, 9, 10, 14, 17, 21, 23, 24;
Prasčiausios: 6, 8, 11, 14, 15, 16, 20, 22, 25;
Vasario 5 d. – šv. Blažiejus, Linų diena, 5 d. – šv. Agota, Duonos diena, 24 d. – šv. Motiejus, Vieversių diena;

Sodininkui…
Apie vaismedžių genėjimą esame ne kartą kalbėję. Tačiau daugeliui, ypač naujokams, kyla įvairiausių klausimų. Kaip antai, ar išgenėjus obelis iš rudens tikrai priauga mažiau vilkūglių. Žinomas sodininkas Rokas Amšiejus spaudoje yra paneigęs šį mitą. Anot jo, vaismedžius geriausia genėti yra nuo vasario vidurio iki kovo vidurio, tačiau tai daryti galima ir visą žiemą.
Žiemos pradžioje genėti galima visus medžius, tačiau sausio pabaigoje ir vasarį negalima genėti tų medžių, kuriais jau ima tekėti sula: vynmedžių, klevų, beržų, riešutmedžių – graikinių, pilkųjų ir mandžūrinių. O štai lazdynus gali genėti kada tik panorėjęs – visą žiemą.
Pradėdami genėti turėtumėte atsiminti vieną galiojančią taisyklę – per vieną genėjimą galima sumažinti trečdaliu medžio aukštį ir pašalinti iki trečdalio šakų.
Pirmiausia šalinkite sausas, susikryžiavusias ar persisukusias į lajos vidurį šakas. Labai svarbu, kad padarytos žaizdos būtų kuo mažesnės. Nupjovus didesnę dalį storos šakos ji gali lūžti nuo savo svorio, išplėšdama sveiką medieną, taip žaizda dar padidės. Sodininkas pataria storą šaką pjauti trimis etapais: pirmą pjūvį darykite per du sprindžius nuo tos vietos, kur reikia šaką nupjauti. Tuomet pašalinkit likusią dalį ir tik likus 2 sprindžių kambliui šaka nupjaunama reikiamoje vietoje.
Sodininkai žino tris genėjo būdus: atjauninamąjį, sanitarinį ir formuojamąjį.
Atjauninamasis atliekamas, kai norima atjauninti senstantį medį. Tuomet pašalinamos senos šakos – taip skatinami nauji ūgliai, didinamas derlingumas.
Sanitarinis genėjimas yra būtinas! Reikia pašalinti sausas ir sergančias šakas, vilkūglius. Jį galima atlikti visus metus, tik ne šalčio sukaustytą dieną.
Formuojamasis genėjimas atliekamas formuojant norimą medžio lają ir tankumą. Dažniausiai jis atliekamas jauniems augalams: pašalinamos nereikalingos šakos, įvairios atžalos. Tai padeda greičiau užderėti ir užauginti gausesnį derlių. Šį genėjimą palikite žiemos pabaigai, pavasario pradžiai.
Nedarykite klaidų! Kartais, siekdami sukurti daugiau saulėtos vietos sode, žmonės išpjauna storas brandaus medžio apatines šakas. Taip augalas tampa panašiu į palmę. Bet šviesos nuo to nepadaugėja tikrai, nes sklypą tamsina tanki viršutinė lajos dalis. Liks ir dideli pjūviai. Medis tiesiog suniokojamas.
Atsiminkite, kad tinkamai nugenėtas vaismedis ir pats sėkmingai užsigydo žaizdas, užsiaugina naują žievės sluoksnį. O užtepta dažais ar sodo tepalu žaizda lėčiau gyja, dar kartais po dažų sluoksniu įsimeta ir puvinys. Būkite atidūs.
Atsiminkite, kad apgenėję žiemą vaismedžius turėsite tai pakartoti dar bent du kartus – vasarą, birželio mėnesį, ir liepos antroje pusėje. Apie tai jums dar priminsime.
Tiesa, ar draugaujate su paukšteliais? Sode neturi trūkti jūsų pagalbininkams lesyklėlių, jose – lesalo, jau laikas rūpintis ir inkilais, ir peryklomis.

Daržininkui…
Pirmiausias patarimas – dar kartą visiems kartu pagalvoti apie saiko pojūtį: kiek ir ko reikia užauginti savo šeimai, nes jau tuoj prasidės sėklų pirkimas, daigelių auginimas, palangės bus nustatytos taip, kad net uodas snapo neįkiš… Pats laikas ramiai apgalvoti pernykštę patirtį ir įvertinti derlių – ko pritrūko, ko buvo daugoka, ką reikėjo draugams siūlyte siūlyti, o gal net ir išmesti.
Pagaliau verta pagalvoti ir apie tai, ar visos daržovės užaugintos buvo skanios, gal kurios veislės visai nepasiteisino?
Neišsenkanti tema yra ir veislių pasirinkimas. Vieni augintojai labai konservatyvūs ir lieka prie savo išbandytų ir pamėgtų veislių, kitiems įdomiau eksperimentuoti.
Tie, kuriems neteko auginti pūkuotųjų pomidorų, šį kartą siūlome pasidairyti Lietuvoje augintojų jau pamėgtų ir išmėgintų šių „švelnavilnių“ sėklų. Pūkuotieji ar kitaip gauruotieji pomidorai yra kilę iš laukinės gamtos. Jų kailiuku apaugę ir gerai sunokę vaisiai – labai skanūs. Dažniausiai jie būna gerokai vėlyvesni už kitus pomidorus, bet yra atsparūs ligoms, žemai temperatūrai, derlingi. Gerai dera šildomuose šiltnamiuose, vazonuose. Švelnūs pliušiniai lapai maloniai nuteikia, taip ir vilioja juos paglostyti.
Štai keletas mūsų pomidorų augintojų išbandytų ir jau pamėgtų veislių:
„Fuzzy Wuzzy“ – labai derlingas, įprasto skonio, kompaktiškas, todėl tinkamas auginimui ir vazonuose pūkuotasis pomidoras. Gali papuošti kaip gėlė jūsų balkoną, terasą, tinka net gėlyne.
„Dwarf Furry Bumblebee“ – lapai ir vaisiai labai gausiai pūkuoti, įspūdingi. Vaisiai stambūs, saldžiarūgščiai, įprastų pomidorų skonio.
„Wooly Blue Jay“ – sukurta selekcininko Tomo Wagnerio veislė. Labai sidabriškai pūkuoti, vaisiai su melsvais pūkeliais, saldūs. Krūmas aukštokas.
„Woolly Kate“ – labai derlinga vėlyva veislė, vaisiai sultingi, salstelėję.
Šių ir kitų pūkuotųjų veislių pomidorus patariama auginti nuo lietaus apsaugotose patalpose, šiltnamiuose, vazonuose. Gerai ištveria karščius, nemėto žiedų ir veda iki pat šalnų. Taigi dairykitės sėklų, gal verta pamėginti.
O dabar daržininkų laukia įprasti darbai – sėjomainos suplanavimas, sėklų daigumo patikrinimas, priedangų nuo šalnų paruošimas, trašų, durpių, žemių mišinių daigams auginti įsigijimas ir kita.
Papildykite ir inventorių – dairykitės akcijų vazonams, daigykloms, įrankiams.
Na, o pačioje vasario pabaigoje į puodelius gal jau galima pasėti nebent salierus – dygsta jie tikrai ilgokai.

Gėlininkui…
Jei nors keletas dienų vasarį pasitaiko labiau saulėtų ir šiltesnių, galite saulės atokaitoje savo gėlyne pamatyti ir vieną kitą pumpurėlį. Nudžiuginti pirmiausia mus skuba eleborai, erančiai, snieguolės.
Paruoštus pražydinimui tulpių ar hiacintų vazonėlius jau galite įnešti į šiltą patalpą. Laikykite juos vėsioje vietoje, gerai būtų iki 20 laipsnių šilumos. Gausiai laistykite, pridenkite pirmomis dienomis nuo šviesos.
Jeigu turite saugykloje jurginų, kanų, kardelių – būtinai patikrinkite, kaip jie laikosi, vėdinkite patalpas.
Jau laikas sėti ilgos vegetacijos gėles: saulutes, trispalves našlaites, verbenas, lobelijas, petunijas, begonijas, burnočius, kermėkus, žydrūnius, žioveinius.
Saulei pašvietus skaisčiau gyvenimas keičiasi ir kambariniams augalams – daugelis jų pradeda busti, šaknys lenda per vazonėlių dugną, o oras kambaryje ypač sausas, vazonėliai greitai išdžiūsta. Ne vieną augalėlį jau reikia persodinti, kitiems būtinai pakeisti viršutinį žemės sluoksnį.
Atsiminkite, kad persodinti reikia iki intensyvios vegetacijos pradžios. Vėliau šaknys tampa labai jautrios ir pažeidžiamos.
Tas gėles, kurios žiemojo vėsesnėje patalpoje, kaip kaktusai ar kiti sukulentai, jau reikėtų pratinti prie šiltesnės temperatūros. Stebėkite, kad neperdžiūtų, pamažu drėkinkite orą, dėkite drėgnas samanas. Tik vėliau, pasirodžius pirmiesiems augimo ženklams, kaktusus jau galima pradėti ir laistyti.
Tręškite tik pabudusias gėles – pamažu, dažniau, sipnesnės koncentracijos tirpalu. Galite naudoti lėtai tirpstančias granules.
Didesni kambariniai medeliai (fikusai, kinrožės, kavamedžiai ir pan.), kol dar neprasidėjo intensyvus augimas, laukia genėjimo – taip išlaikysite gražią ir kompaktišką augalo formą.
Apkirpkite peržiemojusias pelargonijas, fuksijas. Šakelių neišmeskite, dauginkite. Patrumpinkite ir ištįsusius vijoklinius augalus. Atnaujinkite tradeskantes – nukirpkite ir įšaknydinkite jų viršūnėles.
Dauguma kambarinių gėlių mėgsta būti apipurškiamos – tai mirtos, vaškuolės, palmės, gebenės, paparčiai. Purkškite rytais, kad per dieną gerai nudžiūtų. Nepurkškite augalų plaukuotais lapais – nemėgsta, paruduoja, gali pradėti pūti. Tiesiog drėkinkite šalimais aplinką.
Žydinčias sanpaulijas, ciklamenus, orchidėjas, azalijas laistykite šiltu vandeniu ir kas porą savaičių patręškite joms skirtomis mineralinėmis trąšomis.
Jei jau pailsėjo kalijos ir pradėjo intensyviai augti – statykite šviesioje ir šiltoje vietoje, gausiau laistykite, tręškite. Tegul padėkliuke nuolat būna vandens.
Atsargiai, bet nuolat vėdinkite kambarius. Nesudarykite skersvėjų. O jei pastebėjote, kad augalas skursta, gal jį užpuolė ligos, apniko skydamariai? Nuplaukite tuomet augalą muiluotu vandeniu su švelnia kempinėle ar šepetėliu, po kelių valandų vonioje nupurkškite švariu vandeniu.
Atsiminkite, kad ir gėlės yra jūsų augintiniai – nuolat joms skirkite dėmesio ir meilės.