Per tris dienas aplankė tris Baltijos jūros valstybių sostines

Ši vasara Birštono neįgaliųjų draugijos nariams dovanojo įsimintinų atostogų akimirkų, praleistų pajūryje – jie poilsiavo Šventojoje, stiprino sveikatą Palangoje, mėgaudamiesi saulės voniomis, maudynėmis, puikiais saulėlydžiais ir ilgais pasivaikščiojimais. O paskutinį vasaros savaitgalį grupė neįgaliųjų buvo išvykusi į trijų dienų kruizą laivu po Baltijos jūrą, aplankant tris prie šios jūros įsikūrusių valstybių sostines – Taliną, Stokholmą ir Rygą.
Birštono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Julija Senavaitienė, pakvietusi į kelionę šiuo maršrutu, džiaugėsi, kad išvyka dar labiau sustiprino bendruomeniškus ir šeiminius ryšius. Žmonėmis su negalia besirūpinantiems artimiesiems ji tapo atgaiva nuo kasdieninių rūpesčių, o neįgaliesiems atvėrė langą į pasaulį, suteikė naujų patirčių. Mamos pasiryžo keliauti su specialiųjų poreikių turinčiomis atžalomis, jau suaugę vaikai palaikė draugiją savo motinoms, senjorai rūpinosi vienas kitu, kad kelionė būtų kuo patogesnė. Visus juos suvienijo bendravimo ir pažinimo poreikis, noras gyventi visavertį gyvenimą, plėsti savo akiratį.
Pradžioje tiems keliautojams, kurie niekuomet nebuvo atsidūrę atviroje jūroje, nerimą kėlė šios stichijos didybė ir permainingas charakteris. Tačiau, net ir kilus bangavimui, viename didžiausių kruizinių laivų Baltijos jūroje – kompanijos „Tallink“ kelte „Baltic Queen“ – jie jautėsi saugiai ir patogiai. O poilsio zonose rado įvairių pramogų, dėl kurių kelionė iš Talino jūrų uosto į Švedijos sostinę Stokholmą ir atgal neprailgo. Juolab kad saulėtekio išvilioti ant denio galėjo pasižvalgyti į Baltijos jūros archipelago salas, saleles, uolas ir uolėtus rifus.
Didžiausias Skandinavijos miestas Stokholmas taip pat pastatytas ant 14-kos salų, kurias tarpusavyje jungia per 50 tiltų. „Šiaurės Venecija“ vadinamas miestas išsaugojęs ne tik senąją architektūrą, žaliąsias erdves, bet ir vietos dvasią bei tradicijas. Keliautojai iš Birštono su įdomumu stebėjo iškilmingą Karališkųjų rūmų sargybos pasikeitimo ceremoniją, prasidedančią paradu aplink rūmus, grojant uniformomis vilkinčiam orkestrui.
Ko gero, labiau nei senoji Katedra, Riterių bažnyčia, kurioje palaidoti Švedijos monarchai, miesto Rotušė, Nobelio muziejus, Stokholmą reprezentuoja pats lankomiausias „Vaza“ muziejus. Kaip ir milijonai turistų, kasmet plūstančių į muziejų, dalis birštoniečių taip pat neatsispyrė norui pamatyti vienintelį pasaulyje išlikusį XVII amžiaus karinį laivą. Gustavo II Adolfo užsakymu pagamintas ištaigingas švedų karo laivas dėl padidinto tonažo ir nestabilumo nuskendo prie Stokholmo krantų 1628 metų rugpjūčio 10 dieną, tik pakėlęs bures pirmosios karinės misijos metu, visų išlydinčiųjų akivaizdoje. Tik po 333 metų laivas buvo iškeltas iš vandens, restauruotas, išaugant per 90 proc. originalių jo detalių, medinių drožinių. Savo akimis įvertinti šį puošnų gigantą buvo verta, kaip ir pažiūrėti filmą, pasakojantį laivo statybos, žūties, iškėlimo ir restauravimo istoriją.
Taline ir Rygoje ekskursijos dalyviai paklaidžiojo siauromis senamiesčių gatvelėmis, pajuto viduramžišką dvasią, pasigrožėjo senąja, į UNESKO saugomo paveldo sąrašą įtraukta architektūra, užsuko į jaukius kiemelius, sustodami nusifotografuoti prie meninių akcentų, pasiklausyti gidės pasakojimų apie šių didmiesčių istoriją ir nūdieną.
Estijos sostinė labiausiai įsiminė dėl Toompea pilies ir kalvos, nuo kurios aikštelių galima apžvelgti senamiesčio stogus ir Suomių įlanką, dviejų kilometrų ilgio sienos su daugybe bokštelių, Domo katedros, Nigulistės ir Olevistės bažnyčių, kitų išskirtinių pastatų. Vasaros palydėtuvėms labai tiko ekskursija po įvairiomis spalvomis žydintį Kadriorgo parką, kuriame stovi Petro I užsakymu žmonai Jekaterinai I pastatyti barokinio stiliaus rūmai.
Kelionės pabaigai ir kojų mankštai – labai išgražėjusi Latvijos sostinė Ryga su netoli Dauguvos upės senovinėje pilyje įsikūrusia šalies prezidento rezidencija, Švedijos vartais, Rygos katedra, ne taip seniai atstatytais įspūdingais Juodagalvių Brolijos namais, istoriniais „Trijų brolių“ pastatais, Kačių namais ir, žinoma, pastatų stogus puošiančiomis vėtrungėmis.
Poros valandų apvaikščioti visus senamiesčio užkaborius buvo mažoka, tačiau akimirkos pakako susidaryti gerą įspūdį apie „braliukus latvius“. Pirmadienio vakarą į ištuštėjusią centrinę miesto aikštę užsukusią ekskursantų grupę iš Lietuvos operinis solisto balsas pasveikino itin pagarbiai – lietuviškai sugiedodamas tautinę giesmę.
Kiekvienas iš šios kelionės į namus parsivežė ne tik daugybę įspūdžių, fotografijų, bet ir supratimą apie tai, kaip žmonės gyvena ir tvarkosi, ką vertina bei saugo kitose šalyse.
Europoje dar yra daug neatrastų kampelių, todėl mėgstantiems keliauti Birštono neįgaliųjų draugijos nariams ši kelionė, tikėtina, bus ne paskutinė.