Iš Nemuno ir girių tylos išaugęs, savas ir draugiškas…

Tai – mano sielos namai

Kristina Citvarienė

Veronika ir Baltramiejus Veseliai. Nuotrauka daryta dabartinės Birutės vilos vietoje. Ankstesnis statinys – už jų nugarų.

Birštonas – tai mano sielos namai. Esu jo dalis ir tuo didžiuojuosi, šiame nuostabiame kurorte nugulė ne tik gražūs vaikystės prisiminimai, bet ir dalis mano protėvių istorijos.
Veselių šeimos istorija Birštone prasidėjo kone prieš šimtmetį – 1925 m., šiame kurorte susipažinus proseneliams – Veronikai ir Baltramiejui Veseliams ir susiejus savo gyvenimus. Vėliau proseneliams gimė du sūnūs (vienas jų – mano senelis Algirdas, Juozas) ir dukra Genovaitė Veselytė-Valatkienė, kuri iki pat šių dienų yra ne tik aktyvi birštonietė, bet taip pat man yra moteriškumo, inteligentiškumo ir neišsenkančios energijos pavyzdys. Per daugybę metų, mūsų šeimos kartoms keičiantis, meilė Birštonui, gimtam kraštui, išliko tokia pat stipri. Net ir dabar vasarinės saulės atokaitoje užmerkus akis, rodos, net užuodžiu tą saldų žydinčių kaštonų ir liepžiedžių kvapą, kuris lydėdavo vaikystėje – tai man ir yra Birštonas.
Dabar čia jau auga mano vaikai ir man smagu matyti, kaip kurortas vystosi ir auga, išlaikydamas specifinę savo aurą ir kryptį, išsaugodamas unikalų identitetą. Mūsų šeima Birštoną mato kaip perspektyvų ir besikeičiantį kurortą, į kurį gera sugrįžti, kuris buria veržlius žmones. Man, kaip ketvirtosios kartos birštonietei, smagu matyti čia sugrįžtančių draugų, klasiokų veidus. Norisi palinkėti visiems dažniau stabtelėti, pasidžiaugti tuo, ką turime šalia bei visa tai puoselėti.

Radome tai, apie ką svajojome…

Ilona ir Vytautas Junevičiai
Kaip ir daugelis lietuvių, į Birštoną mudu su Vytautu atvykdavome dažnokai – į džiazo festivalį, kitus koncertus ar parodas, arba tiesiog pasivaikščioti, praleisti laisvalaikį.
Tad kai ieškojome vietos apsigyvenimui, turėjo įtakos tai, kad šis miestelis mums buvo jau visai neblogai pažįstamas, čia turėjome draugų. Vytautą traukė oreivystės tradicijos, mane – kultūrinis gyvenimas, draugiška, šviesi bendruomenė, šalia pat esanti gamta.
Mums patiko, kad tai kiek nuošali, bet kartu ir visai netoli didžiųjų miestų esanti vieta. Čia radome, apie ką svajojome – ramiai, saugiai, įdomiai, gražiai gyventi ir dirbti. Nors skaičiuojame tik keletą metų gyvenimo Birštone, dabar jaučiamės čia esantys visą amžinybę.

Savi takai… ir šaknys

Dovilė Šafranauskė

Gimti ir augti Birštone, tai lyg atkeliauti į pasaulį turint sielos draugą. Draugą, kuris įdeda dalelę savo šilumos į kiekvieno, kurį užaugino, širdį.
Taip, tai ta šiluma, kuri užlieja kaskart, kai kas nors užklausia – iš kur tu? Ir šis ryšys besąlygiškas. Be nuoskaudos paleidžiantis, kai ankšta augantiems, kai norisi lėkt, pamatyti pasaulio. Jis gyvas ir tada, kai po ilgo nesimatymo ir vėl įpuoli į jo glėbį. Ir netgi jei trumpam susigūži – koks draugas pasikeitęs. Beveik neatpažįstamai. Tikrai tas pats? Tereikia užsimerkt, įkvėpti į save pušynus, lėtai patraukt Nemuno link ir vėl sugrįžta savas jausmas. Savi takai. Ir žmonės dar tie patys. Ir šaknys. Švelniai laikančios tada, kada sparnai per stiprūs.

„Ištikimi tradicijoms ir atviri naujovėms…“

Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis:
„Birštonas kultūros srityje yra atviras naujovėms ir ištikimas savo tradicijoms.
Mūsų tikslas – užtikrinti renginių žanrinę įvairovę, todėl kurorte vyksta ir tokie stambios formos renginiai, kaip džiazo festivalis, ir fortepijoniniai rečitaliai. Įvairi ir renginių amplitudė: jie skirti ir sakralinei, ir tradicinei liaudies, ir nišinei (gitaros, akordeono) muzikai. Daug dėmesio skiriama parodų organizavimui, daugiau nei 10 metų vykdome dailininkų plenerus, propaguojame fotografijos ir skulptūros meną.
Siekiame patenkinti skirtingus mūsų lankytojų poreikius, todėl į Birštono kultūros centro kalendorių įtraukiami ir populiariosios, ir klasikinės muzikos atlikėjų pasirodymai.
Renginiai organizuojami ne tik Kultūros centro ar Kurhauzo salėse, bet ir lauko, sanatorijų erdvėse, Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Mūsų stiprybė yra tęstinume: kitais metais džiazo festivalis vyks jau 42 kartą, Sakralinės muzikos festivaliui sukanka 17, o Akordeono muzikos festivaliui – 8 metai, gilias tradicijas turi ir tautinių šokių festivalis „Jievaro tiltai“, savo žiūrovus nuo mažens auginasi ir teatro festivaliai. Kurorte koncertuoja simfoniniai orkestrai, pripažinimo sulaukę chorai ir solistai, aukšto meistriškumo pianistai.
Turime vertybinį santykį ir požiūrį į kultūrą, siekiame ne kiekybės, o kokybės, renginių išliekamosios vertės. Birštonas – nedidelė savivaldybė, bendradarbiaujame su Birštono sporto centru, Meno mokykla ir kitomis įstaigomis, esame oro balionų fiestos, kitų kultūrinių ir sportinių renginių bendraautoriai. Nebijome profesinių iššūkių, gebame atsinaujinti.“

Mūsų pėdomis seka ir kiti

Sandra ir Vaidas
Su vyru susipažinome Birštone, čia dirbdami Birštono jazz festivalio metu. Tad meilė kurortui lydi mūsų šeimą jau seniai.

Prieš 6 metus rinkomės vietą, kurioje galėtume praleisti vasarą ir kartu dirbti, taip mūsų 3 mėnesių vasaros atostogos užsitęsė ir išaugo į keturių asmenų šeimyną. Šiuo metu mes neįsivaizduojame geresnės vietos auginti vaikus ir dažnai užsimename draugams apie puikias sąlygas kurorte dirbti, ilsėtis bei leisti kokybišką laiką su šeima. Mūsų pėdomis jau seka ir kitos jaunos šeimos, kurios kuriasi Birštone.