Požiūriai išsiskyrė

Birštono savivaldybė prieš kelerius metus apsisprendė daugiau nei dvidešimties socialinių būstų paskirtį pakeisti į savivaldybių būstą, turėdama tikslą ateityje nuomojamas senas, remonto reikalingas gyvenamąsias patalpas parduoti gyventojams, o už gautas lėšas įsigyti naujų socialinių būstų. Tačiau jų rinkoje – vis dar štilis, gyvenamojo ploto laukiančiųjų eilės netrumpėja, nes naujų būstų nuperkama keliskart mažiau, nei parduodama senų. Ne išimtis ir investuotojams patraukli Birštono savivaldybė, kurioje laikosi aukštos nekilnojamojo turto kainos, dėl to, pasak Administracijos direktorės Jovitos Tirvienės, prieš kurį laiką Savivaldybei teko būsto įsigijimo konkursą skelbti net 22 kartus, kol pasisekė nupirkti vieną butą vietoj trijų.
Tačiau Savivaldybė rankų nenuleidžia, antai ir spalio 7 d. vykusiame nuotoliniame Birštono savivaldybės tarybos posėdyje Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Gintautas Žilys teikė siūlymą vieną savivaldybės būstą, esantį Pušyno gatvėje, įtraukti į parduodamų būstų sąrašą, nes jo nuomininkė, bute išgyvenusi penkerius metus, teisės aktų numatyta tvarka pareiškė norą jį nusipirkti. Tiesa, kaip akcentavo G.Žilys, ši procedūra dar negarantuoja, kad būstas bus parduotas. Specialisto darbo praktikoje jau buvęs atvejis, kai, įvertinus nekilnojamąjį turtą, jo kaina, artima esančiai rinkoje, nuomininkui pasirodė per aukšta ir jis atsisakė būstą įsigyti.
Merė Nijolė Dirginčienė kvietė Tarybos narius pritarti šiam projektui, sakydama, kad lėšos, gautos pardavus šį būstą, reikalingos socialinio būsto fondo plėtrai.
Tačiau Tarybos opozicijos nariai išreiškė abejonių, ar tokia praktika duos realios naudos. Juozas Aleksandravičius svarstė, ar tikslinga parduoti savivaldybės būstus pigiau, nei bus perkama. Anot jo, už gautas lėšas Savivaldybė neįstengs įsigyti naujesnės statybos būstų, todėl laukiančiųjų socialinių būstų eilė nepajudės.
Merės teigimu, jeigu sprendimas nebus priimtas, tai situacija socialinių būstų rinkoje ir nepasikeis. „Savivaldybė, gavusi lėšų už parduotus būstus, galėtų pridėti lėšų, sukauptų iš socialinio būsto nuomos, ir nupirkti kitų gyvenamųjų patalpų, galbūt ne tokioje patrauklioje vietoje, bet tai neabejotinai išjudintų rinką,“ – sakė merė.
Tarybos narys Helmanas Lik teiravosi, galbūt buvo derėtasi su naujų gyvenamųjų namų Birštono kurorte statytojais dėl palankesnių būstų įsigijimo kainų dar statybų stadijoje. Tačiau jam buvo atsakyta, kad verslas yra suinteresuotas gauti pelno, o ne parduoti pigiau. Savivaldybės administracijos direktorės Jovitos Tirvienės teigimu, Savivaldybė negali komercinių subjektų nei įpareigoti, nei kitaip paveikti, juolab žemės sklypus statybai jie nusipirko patys.
Skyriaus vedėjas G. Žilys nenorėjo sutikti su nuomone, kad minimas savivaldybės būstas bus parduodamas gerokai pigiau, nei rinkos kaina. Jis pateikė ir konkretų pavyzdį, kai būstas Birštone buvo įvertintas adekvačia vertei kaina. Vedėjo tvirtinimu, nuomininko lėšomis būtų samdomas nepriklausomas vertintojas, kuris ir nustatytų buto vertę, o Taryba tvirtintų jo pardavimo kainą.
Sprendimas patvirtintas daugumos balsais, opozicija nuo balsavimo susilaikė.
Panašiai buvo balsuojama ir dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Birštone, Prienų g. 27, pardavimo aukcione.
Pranešėjas G.Žilys priminė, kad dar šį pavasarį Taryba pritarė tam, kad žemės sklypai šalia kelio A16 būtų performuoti, taip jie taptų patrauklesni investuotojams. Jis informavo, kad šis darbas atliktas, parengtos sklypų kadastrinės bylos, jos įregistruotos Registrų centre, dabar judama sklypų pardavimo link. Atlikus nepriklausomą nekilnojamojo turto vertinimą ir nustačius pradinę pardavimo kainą, minėtas sklypas būtų parduodamas aukcione.
Tarybos narys Juozas Aleksandravičius vėlgi suabejojo, ar, kylant nekilnojamojo turto vertei, nevertėtų šiek tiek palaukti, galbūt už 3–4 metų žemės sklypo kaina taps dar aukštesnė. Kita vertus, jam rūpėjo, kad ši teritorija netaptų pernelyg urbanizuota, būtų atsižvelgta ir į poreikį turėti aktyviam gyventojų poilsiui reikalingų viešųjų erdvių.
Merė N.Dirginčienė kolegai paprieštaravo, jos nuomone, dabar, kai nekilnojamojo turto rinka įkaitusi, pats laikas parduoti 30 metų nenaudojamus, apleistus žemės sklypus ir juos įveiklinti. Pasak jos, rekreaciniams poreikiams, parko įkūrimui, dviračių takams Taryba ankstesniu sprendimu paliko 17 ha teritoriją. Merės nuomonę palaikė ir Administracijos direktorė Jovita Tirvienė, sakydama, kad surasti tinkamų investuotojų yra nelengvas darbas, todėl būtina nedelsiant parengti dirvą jų atėjimui. Jos teigimu, visi sprendiniai bus derinami su Savivaldybės bendruoju planu.