Liepos 11 dieną Raižiuose (Alytaus r., Punios sen.) nuskambėjęs Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams skirtas renginys ,,Raižiai – Lietuvos totorių sostinė“ iš visos Lietuvos sukvietė šios tautinės mažumos atstovus bei kitus svečius, norinčius prisiliesti prie totorių kultūros ir tradicijų. Po svečių sveikinimų susirinkusiuosius tautinėmis dainomis ir šokiais džiugino totorių ansamblis „Efsane“, koncertavo Punios kapela „Punelė“ ir kiti kolektyvai, veikė mugė.
Totorių religinės bendruomenės pirmininkas I.Makulavičius pristatė totorių religiją ir tradicijas.
Šventės organizatoriai – Alytaus rajono savivaldybė, Kultūros centras ir Raižių musulmonų religinė bendruomenė – pasistengė, kad renginys būtų kupinas pozityvių emocijų, spalvų, muzikos bei informatyvus iš kitų vietovių atvykusiems.
Nuo Prienų rajono savivaldybės ribos Raižiai, kaip sakoma, ranka pasiekiami, todėl ne vienas žingeidus prienietis ar birštonietis šiame kaimelyje pavieniui ar su ekskursijomis yra lankęsis ir jo įdomybes apžiūrėjęs. Dėl savo unikalumo ši vietovė įtraukta ir į Šv.Jokūbo kelio maršrutą Lietuvoje. Prienų krašto žmonių buvo ir šiame renginyje, jie nepraleido progos iš pirmų lūpų išgirsti, savo akimis pamatyti, kuo šiandien garsėja kaimas, totorių protėvių įkurtas dar XV amžiuje.
Į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę totorių kilmės karius su šeimomis parsiviliojo Vytautas Didysis, žadėdamas žemių ir privilegijų, suteikdamas tikėjimo laisvę. Nemažai totorių tuomet buvo apgyvendinta But-rimonyse ir gretimose apylinkėse, Nemėžyje, Trakuose ir kitose etninėse Lietuvos vietovėse.
Raižių mečetė.
Šį istorijos tarpsnį, taikų totorių sugyvenimo su lietuviais būdą sveikinimo kalboje prisiminė, su šiandiena susiejo Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, akcentuodamas, kad kovose už valstybingumą totoriai buvo ir išliko ištikimiausi ir lojaliausi Lietuvos draugai. To pavyzdys – ir 1991 m. sausio 13 d. už Lietuvos laisvę žuvusi totorių tautos dukra Loreta Asanavičiūtė. Meras pasidžiaugė gražiu savivaldybės bendradarbiavimu su totorių bendruomenės nariais, kurie savo tradicijomis garsina Alytaus kraštą, linkėjo jiems išlaikyti savo tautinį paveldą. Prie to prisideda ir lietuviai, pamėgę totorišką pyragą šimtalapį – be jo neįsivaizduojamas nė vienas šventinis vaišių stalas…
Nedidelis Dzūkijos kaimelis išdidžiai tituluojamas totorių sostine, juk Raižiai šiai tautinei mažumai reiškia beveik tiek pat, kiek ir tikram musulmonui Meka. Per šimtmečius totoriai prarado savo gimtąją kalbą, tačiau jie išsaugojo savo tautinį tapatumą ir religiją – islamą. Ir sovietmečiu jie lankė savo maldos namus – vienintelė neuždaryta mečetė veikė Raižiuose (šiuo metu šalyje yra keturios veikiančios mečetės).
2020 m. išleista knyga „Lietuvos totoriai“.
Šiandien Raižių medinė mečetė su nedideliu minareto bokšteliu ant stogo yra vienas iš labiausiai lankomų objektų –1889 m. pastatytas statinys gražiai sutvarkytas ir kruopščiai prižiūrimas. Joje saugomas iš sudegusios Bazorų kaimo mečetės perkeltas 1684 m. pagamintas minbaras (sakykla).
Šiuo metu religinės apeigos mečetėje vyksta per didžiąsias šventes, kuomet atvyksta imamas. Į pamaldas susirenka musulmonai iš aplinkinių vietovių. Mečetėje nėra klauptų, moterys ir vyrai meldžiasi siena atskirtose salėse.
Renginio metu mečetė atvėrė duris visiems susidomėjusiems. Alytaus apskrities totorių religinės bendruomenės pirmininkas, Alytaus rajono garbės pilietis Ipolitas Makulavičius įdomiai papasakojo Raižių kaimo ir mečetės istoriją, pristatė musulmonų pamaldų ypatumus, supažindino su totorių bendruomenės veikla.
Anot jo, neatsitiktinai šalia Raižių mečetės yra sumontuoti du Jono Naviko sukurti, vieninteliai tokie Lietuvoje saulės laikrodžiai – vienas rodo vietos laiką, antrasis – Griunvaldo (Lenkija), kuriame ir vyko Žalgirio mūšis. Jie istoriškai susiję su lietuvių ir totorių sąjunga. Šiemet minimos 700 metų metinės nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjungos su totoriais sudarymo, kuomet jie susivienijo kovai prieš Kryžiuočių ordiną. O 1410 m. liepos 15 d. totoriai ištikimai rėmė LDK Vytautą Žalgirio mūšyje prieš Kryžiuočių ordiną.
Totorių ansamblis „Efsane“.
Dar ir šiandien senieji musulmonų imamai savo maldose mini totorių globėją Vytautą Didįjį. Atminti šiai sąjungai 2010 metais Raižiuose buvo pastatytas granitinis 5,2 m aukščio paminklas su užrašu „Vytautas Didysis – Lietuvos valdovas“ ir įspaustais Gediminaičių stulpais bei totorių simboliu Tarak Tamga. Ant paminklo yra ir Vytauto Didžiojo valdymo (1392–1430), totorių atsikėlimo į LDK (1397) ir Žalgirio mūšio (1410) datos.
Šventės Raižiuose dalyviams buvo pristatyta 2020 m. išleista, Kauno apskrities Lietuvos totorių bendruomenės pirmininko Kęstučio Zenono Šafranavičiaus sudaryta knyga „Lietuvos totoriai“. Tai – gausiai iliustruota knyga, pasakojanti apie kipčiakų genties palikuonių – Lietuvos totorių – istorinę raidą, religiją, tradicijas, buitį. Joje nuo Aukso Ordos laikų atskleidžiami totorių santykiai su Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais, pristatomi Kauno ir Vilniaus totoriai, pateikiama unikalių prisiminimų ir neskelbtos muziejinės medžiagos.
Mečetėje pirmą kartą eksponuota fotografijų paroda „Lietuvos totoriai iki 2021 m.“, kurioje buvo galima susipažinti su Lietuvos totorių bendruomene, jos architektūriniu ir kulinariniu paveldu, karybos tematika mene. Parodą organizavo Kauno apskrities totorių bendruomenė, Vytauto Didžiojo paminklo pastatymo fondas. Ją iš dalies finansavo Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės. Tikimasi šią parodą dar šiemet pristatyti Airijoje, Lenkijoje, Ukrainoje.
Mečetėje pristatyta paroda apie totorius.
Šis Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams skirtas renginys Raižiuose – ne vienintelis šiemet. Liepos 6 d. Trakų salos pilyje vyko tarptautinis totorių kultūros festivalis, į kurį suvažiavo meno kolektyvai iš Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos.
* * *
Raižiuose, kaip ir kitose kaimiškose vietovėse, gyventojų, taip pat ir totorių tautybės, nuolat mažėja. Dar 1885 m. Raižiuose iš viso gyveno 156 gyventojai totoriai. 2015 m. totorių buvo priskaičiuojama tik 32.
Tautinių mažumų departamento duomenimis, pagal 2011 m. surašymą, Lietuvoje gyveno 2 793 totoriai. Gausiausios totorių bendruomenės yra įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniaus, Alytaus, Trakų, Varėnos rajonuose. Veikia keturios totorių sekmadieninės mokyklos, totoriai buriasi į bendruomenes, visuomenines organizacijas, dalyvauja meno saviveikloje. Organizuojamos kūrybinės vasaros stovyklos Lietuvos totorių vaikams ir jaunimui, kuriose mokomasi totorių folkloro, tradicinio jodinėjimo žirgais ir šaudymo iš lanko. Leidžiamas laikraštis „Lietuvos totoriai“. Subartonių kaime (Varėnos r.) įsikūręs Lietuvos totorių muziejus.
Pakeliauti po totorių istorijai ir kultūrai svarbias vietoves Lietuvoje bei susipažinti su Lietuvos totorių muziejumi galima virtualaus gido „Totorių kelias“ pagalba (https://www.totoriukelias.lt).
Šiame puslapyje yra pateikiamos lankytinos vietos, jų aprašymai, skelbiamos svarbios datos ir renginiai.
Parengė Dalė Lazauskienė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“