Šių metų Savivaldybės biudžeto prioritetai – atlyginimai, projektai ir įsipareigojimai

Vasario 12 d. nuotoliniame Birštono savivaldybės tarybos posėdyje, aštuoniems Tarybos nariams balsavus už, šešiems – prieš, vienam politikui susilaikius, buvo patvirtintas 2021 metų Savivaldybės biudžetas, priimti su juo susiję sprendimai. Posėdyje aštrių diskusijų ir pasisakymų netrūko. Valdančiajai daugumai teko apginti Savivaldybės administracijos parengtą ir tvirtinimui pateiktą biudžeto projektą, pasirinktą taupymo politiką bei atsakyti į opozicijos priekaištus dėl į biudžetą neįtrauktų opozicinių frakcijų „Kartu Birštono labui“ ir „Demokratijos sargyboje“ alternatyvių pasiūlymų.

Bus taupoma kitų išlaidų sąskaita
Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės teigimu, dėl koronaviruso pandemijos, kurios padariniai jaučiami daugelyje sričių, pradžioje visoms reikmėms patenkinti biudžete trūko 400 tūkst. eurų, todėl buvo nelengva suderinti poreikius su galimybėmis. Ji pabrėžė, kad, siekiant subalansuoti biudžetą, buvo surengtas ne vienas nuotolinis posėdis ir pasitarimas su Savivaldybės administracijos skyrių specialistais, biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovais, vyr. finansininkais, Savivaldybės tarybos komitetų ir opozicinių frakcijų nariais.
Anot merės, praėjusiais metais dėl karantino reikalavimų biudžetinių įstaigų veikla buvo suvaržyta, mažiau surengta renginių, todėl jos sutaupė lėšų, kurias galėjo skirti patalpų remontui, reikiamų darbo priemonių, aplinkos tvarkymo įrangos, kanceliarinių prekių įsigijimui. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurios apsispręsta biudžetinėms įstaigoms sumažinti lėšas kitoms išlaidoms. O įstaigų darbuotojų atlyginimai, anot merės, šiemet didėja pagal Vyriausybės nutarimus ir teisės aktus.
– Darbuotojai nenukentės, o pataupyti kitų išlaidų sąskaita galime, – kalbėjo merė, pridūrusi, kad savo išlaidas darbams sumažino ir Savivaldybės administracija.
Administracijos direktorė Jovita Tirvienė patvirtino, kad buvo peržiūrėti strateginių Savivaldybės administracijos skyrių planai, vykdomi projektai, jiems skirtos lėšos. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad tie projektai, kuriems pritarė Taryba, bus įgyvendinami, kaip ir bus vykdomi sutartiniai įsipareigojimai. Tarp svarbių projektų, su kuriais susiję gyventojų, miesto svečių ir atskirų bendruomenių lūkesčiai, ji paminėjo Jaunimo gatvės, Žvėrinčiaus dviračių tako, „Giliuko“ vaikų lopšelio-darželio ir Meno mokyklos pastatų rekonstrukcijas.
Anot Administracijos direktorės, nors dėl biudžeto projekto daug diskutuota, Tarybos komitetuose nebuvo pasiūlyta naujų pajamų šaltinių ir galimybių gauti papildomų lėšų.
J.Tirvienė užsiminė, kad Savivaldybės administracija rengia ir dalyvaujamąjį (piliečių) biudžetą, kuris bus pateiktas kitame Tarybos posėdyje, todėl gyventojai, vietos bendruomenės galės teikti savo pasiūlymus ir patys spręsti, kokių iniciatyvų reikia gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti bei kurti.
Valdančioji Socialdemokratų frakcija taip pat solidarizavosi su įstaigomis, kurios susimažino savo išlaidas. Frakcijos seniūno Vyto Kederio įsitikinimu, šiuo sunkiu metu politikams reikia patiems rodyti iniciatyvą ir tapti pavyzdžiu kitiems, todėl jis paprašė pakeisti Tarybos veiklos reglamento 21 punktą ir sumažinti išmokas Tarybos nariams – nuo 0,6 MMA iki 0,5 MMA dydžio išmokos per mėnesį. Tokiu būdu būtų sutaupyta 11 556 eurai – jo nuomone, šios lėšos galėtų būti skirtos kurorto nevyriausybinėms organizacijoms.
Opozicijos atstovės Dainos Zdanavičienės manymu, šio sprendimo kaina – vos 0,001 proc. biudžete, todėl šis siūlymas jai labiau panėšėjo į sprendimo imitaciją. Ji buvo įsitikinusi, kad galimai yra ir kitų sprendimų, leidžiančių turėti svarią arba gerokai svaresnę finansinę įtaką biudžete.
Kitas opozicijos narys Audrius Šeržentas šį siūlymą pavadino politiniu ir savo ruožtu paragino merę šiais sunkiais taupymo metais atsisakyti nuo praėjusių metų rugpjūčio laisvo merės patarėjos etato ir taip sutaupyti 25 tūkst. eurų.
Pasak Jurgitos Šeržentienės, opozicija palaikytų minėtą socialdemokratų siūlymą, jei merė taupymą pradėtų „nuo savęs“. Todėl už Tarybos nariams skiriamų išmokų sumažinimą balsavo 8 valdančiosios pozicijos nariai, o susilaikė 7 politikai.

Opozicija teikė alternatyvius pasiūlymus
Tarybos finansų ir biudžeto komiteto pirmininkė Kristina Justinavičienė teigė, kad 2021 m. Savivaldybės biudžeto projektas komitete buvo derintas tris kartus. Pirmiausia buvo aptartas nesubalansuotas biudžetas, kituose posėdžiuose Savivaldybės administracija ir biudžetinių įstaigų vadovai pristatė savo taupymo planus. Pranešėjos teigimu, esant pandeminei situacijai, įstaigose lėšos taupomos išlaidų komunalinėms paslaugoms, transportui, renginiams sąskaita.
Pasak komiteto pirmininkės, balsų dauguma buvo pritarta Savivaldybės administracijos pateiktam subalansuotam biudžeto projektui. Jo prioritetai – darbo užmokesčio fondo užtikrinimas, pradėtų projektų tęstinumas, projektinių įsipareigojimų vykdymas.
K.Justinavičienė minėjo, jog visuose Tarybos komitetuose buvo apsvarstytas ir opozicinių frakcijų

„Kartu Birštono labui“ ir „Demokratijos sargyboje“ (nariai Jurgita Šeržentienė, Audrius Šeržentas, Darius Šeškevičius, Valė Petkevičienė, Daina Zdanavičienė, Juozas Aleksandravičius) teikimas su alternatyviais pasiūlymais biudžeto projektui, dėl jų buvo balsuojama, balsavimo rezultatai atsispindėjo Administracijos direktorei parašytoje išvadoje.
Viešai paskelbus, kad komitetuose pritarta Savivaldybės administracijos parengtam projektui, Audrius Šeržentas replikavo, kad šis biudžeto projektas komitetuose „praėjo tik pro rakto skylutę“ . Tarybos narys Helmanas Lik panoro patikslinti: jo teigimu, vienas komitetas balsavo už, kitas – prieš, o dar kitame balsams pasiskirsčius po lygiai – pritarimas gautas tik komiteto pirmininko balso persvara.
Trūkstant lėšų biudžeto subalansavimui, opozicija siūlė maždaug 100 tūkst. eurų suma sumažinti finansavimą infrastruktūros gerinimo projektams, nemažinant lėšų biudžetinėms įstaigoms. Jurgita Šeržentienė viešai patvirtino, kad, ieškant sprendimo, opozicija finansavimo prioritetu pasirinko biudžetinėse įstaigose dirbančių žmonių ir nevyriausybinių organizacijų poreikius, o ne infrastruktūros projektų finansavimą. Ji prisiėmė atsakomybę už žmogiškąją klaidą, kai lėšų sumą įrašė ne į reikiamą eilutę.
Apie tai, kad opozicija pateiktame rašte „pasiūlė“ neskirti finansavimo nevyriausybinėms organizacijoms, o paskui tai įvardino kaip klaidą, tačiau jos neištaisė raštu, kalbėjo ir Socialdemokratų frakcijos seniūnas Vytas Kederys.
„Mes gavome jūsų pasirašytą dokumentą, jame aiškiai pasakyta, kad nevyriausybinėms organizacijoms siūloma neskirti 75 tūkst. eurų. Jeigu tai įvardinate kaip klaidą, jūs turėjote parašyti kitą raštą su pakeitimais, jį patvirtinti savo parašais, tačiau to nebuvo padaryta,“ – pastebėjo jis.
Darius Šeškevičius atkreipė dėmesį, kad kartu su opozicijos raštu buvo siųstas ir priedas su lentelėmis, kuriose tiksliai išdėstytos visos sumos, tačiau į tai „patogiai“ nebuvo įsigilinta.
Tai, kad Tarybai tvirtinti buvo pateiktas Administracijos parengtas biudžeto projektas ir nebuvo atsižvelgta į opozicijos pasiūlymus, opozicinių frakcijų nariams sukėlė įvairių minčių ir vertinimų.
Opozicijos atstovė Valė Petkevičienė akcentavo, kad visi opozicinių frakcijų siūlymai buvo pagrįsti argumentais, nors Tarybos nariai ir neturi tiek kompetencijos bei žinių, kiek Savivaldybės skyrių specialistai. Pasak jos, opozicijos nariai liko nustebinti pasikeitusios biudžetinių įstaigų vadovų pozicijos – pradžioje jie nuogąstavo dėl lėšų stygiaus tam tikriems poreikiams, kitame posėdyje tarsi rodė pasitenkinimą sumažintu biudžetu. Ji teigė, kad opozicija dėl tam tikrų suplanuotų išlaidų turėjo klausimų Savivaldybės administracijai, kuriuos pateikė raštu, tačiau, pasak V.Petkevičienės, gavo politizuotą atsakymą be ekonominio pagrindimo.
J.Šeržentienei kilo klausimų, kodėl Birštono turizmo informacijos centras sunkmečiu nepanoro susimažinti savo biudžeto, o, pavyzdžiui, Kultūros centrui, Miesto tvarkymo tarnybai lėšos buvo „apkarpytos“. Jai parūpo ir tai, kodėl daugiafunkciame sporto centre be Tarybos žinios buvo atlikta darbų į skolą už 105 tūkst. eurų, nors pernai centrui buvo paskirta 1,4 mln. eurų. Opozicija taip pat siūlė neskirti finansavimo skulptūrai, įvažiavimo į miestą apšvietimui, tačiau opozicijos siūlymai nebuvo įtraukti, todėl J.Šeržentienė padarė išvadą, kad valdantieji tik žodžiais, o ne darbais sako, jog nori susitarti.
D.Šeškevičius prikišo nesulaukęs geranoriško bendradarbiavimo su Savivaldybės administracija. Pasak jo, iš Teisės ir personalo skyriaus opozicija išgirdo daug argumentų, kodėl jų pasiūlymai pagal teisės aktus negali būti traktuojami kaip alternatyvus biudžeto projektas ir nebus svarstomi, tačiau nesulaukė pagalbos dėl to, kas turi būti pataisyta ar papildyta. Jam susidarė įspūdis, jog Administracija vykdo tik dalies Tarybos narių pavedimus.
Merė opozicijos narius kvietė įsigilinti į teisės aktus: tam, kad alternatyvus biudžeto projektas būtų svarstomas, reikėjo parengti sprendimo projektą su aiškinamuoju raštu ir pateikti jį Administracijai.
Juozas Aleksandravičius taip pat pasigedo konstruktyvaus dialogo su Savivaldybės administracija dėl vienų ar kitų išlaidų tikslingumo, perteklinio lėšų skyrimo nebūtiniausioms reikmėms. Opozicijos nariai vienbalsiai patvirtino, kad, esant tokiam požiūriui, už Savivaldybės administracijos teiktą biudžeto projektą nebalsuos.
Valdančiųjų balsais patvirtinus 2021 metų Birštono savivaldybės biudžetą, merė N.Dirginčienė išreiškė įsitikinimą, kad esamos pajamos leis išgyventi, esant poreikiui, biudžeto lėšos metų eigoje galės būti perskirstytos.

Šių metų biudžeto pajamos – beveik 9,6 mln. eurų
2021 m. Birštono savivaldybės biudžete patvirtinta 9588798,00 Eur pajamų, jos skiriamos aštuonioms programoms pagal asignavimų valdytojus ir lėšų šaltinius.
Biudžeto ir apskaitos skyriaus vedėjos Onos Grigonienės teigimu, buvo gauta finansavimo paraiškų už 13 mln., todėl natūralu, kad, trūkstant finansinių resursų, kai kurie darbai šiemet bus atidėti. Pajamas sudaro: Savivaldybės lėšos savarankiškoms funkcijoms vykdyti – 7 164 820,00 eurų (79 proc. viso biudžeto) ir tikslinės lėšos – 1 834 518,00 eurų.
Anot O.Grigonienės, šiemet iš ŠMSM daugiau planuojama gauti mokymo lėšų ir lėšų neformaliajam ugdymui, iš Kultūros ministerijos – lėšų kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimams, bibliotekų fondams atnaujinti, nemažą sumą sudaro ir tikslinės SADM lėšos, skirtos socialinei sričiai.
Į Savivaldybės pajamas ketinama įtraukti planuojamą imti paskolą dešimčiai metų – 589 460 eurų.
Didžiąją dalį Savivaldybės biudžeto pajamose sudaro Gyventojų pajamų mokestis, jo šiais metais planuojama surinkti daugiau nei pernai, t. y. 5 743 000,00 eurų arba 64 proc. visų pajamų. Pačioje Birštono savivaldybėje jo surenkama 2760 000,00 eurų arba 36 proc., kita dalis GPM gaunama perskirstant šį mokestį tarp savivaldybių.
Savivaldybės biudžeto išlaidos darbo užmokesčiui, palyginti su 2020 m., didėja nuo 3 iki 30 proc., jos sudaro beveik 59 proc. visų savivaldybės biudžeto išlaidų.
Anot Biudžeto skyriaus vedėjos, Savivaldybė VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai yra pateikusi du projektus dėl lėšų gavimo pastatų energetinio efektyvumo didinimui, tai – Birštono meno mokyklos ir lopšelio-darželio „Giliukas“ pastatų rekonstrukcijai. Šiems darbams Savivaldybė galės pasiskolinti per 500 tūkst. eurų. Be to, kaip sakė O.Grigonienė, trūkstant lėšų projektų įgyvendinimui, pagal teisės aktus yra galimybė 0,2 proc. didinti įsiskolinimą, todėl įtraukta ir 89 460 eurų suma. Į pajamas nukreipti ir praėjusiųjų metų lėšų likučiai – 651000 eurų įstaigų finansavimui. Palyginti su praėjusiais metais, šis likutis yra 138 000 eurų mažesnis.
Visos išlaidos paskirstytos 8 programoms, kartu su paskolomis jos sudaro 9 588 798,00 Eur. Iš jų didžiausią dalį sudaro išlaidos švietimo veiklos programai – 2833089,26 Eur (30 proc.), Savivaldybės infrastruktūros objektų priežiūros ir modernizavimo programai – 2 606 684,00 Eur, Savivaldybės funkcijų įgyvendinimo programai – 1 248 283,00 Eur, Kultūros ir sporto veiklos puoselėjimo programoms (1 245 267,74 Eur), Socialinės paramos ir paslaugų teikimo programai – 1 073 658,00 Eur, taip pat Turizmo skatinimo, rekreacijos ir verslo vystymo programai – 212 509,00 Eur, Visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai – 192307,00 Eur ir Urbanistinės plėtros programai – 177 000,00 Eur.