Nebauskime kaimo ir žemės ūkio verslo

Justinas ADOMAITIS

„Gražiais ketinimais grįstą ateities ekonomikos gaivinimo strategiją gali į dugną nutempti naujais apribojimais pančiojamas šalies agrarinis sektorius, – kalba Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas, Prienų r. savivaldybės tarybos narys Jonas Vilionis, – sunkmečiu nacionalinės ekonomikos garvežiu vadintas žemės ūkis rytoj gali rinką perleisti artimesniems ar tolimesniems kaimynams, kurių minėto sektoriaus nesaisto tokie griežti reglamentai“.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Pasak LŽŪT pirmininko J. Vilionio, šalyje įregistruota 127 tūkst. ūkininkų. Jų veiklos spektras labai platus: gyvulininkystė, mėsos ir pieno gamyba, augalininkystė, daržininkystė, sodininkystė, mišrūs ūkiai. ES ir mūsų Vyriausybės siūlomas žalinimas, skaitmenizacija – ne panacėja Lietuvos žemdirbiams. Gamybos ribojimai, aplinkosaugos priemonės, įvairūs draudimai jau įprasti mūsų ūkininkui. „Kažkas už mus „socialinių partnerių“ vardu pasirašė dėl mėšlo tvarkymo ribojimų, – kalba J. Vilionis, – dabar ketinama pabranginti žemės ūkyje naudojamą žymėtąjį dyzeliną, nors kitos šalys netaiko tokios praktikos“.

Lengvatų mitai
Viešojoje erdvėje neseniai pasigirdo kaltinimų žemdirbiams, esą ūkininkai žymėtąjį dyzeliną pila ne tik į traktorius, bet ir į savo prabangius mersedesus.
LŽŪT pirmininkas J. Vilionis, įgaliotas gimtojo rajono ir tarybai priklausančių žemdirbių savivaldos organizacijų, kreipėsi į finansų ministrę Gintarę Skaistę, užbėgdamas už akių tariamiems „socialiniams partneriams“, kurie savo parašais eilinį kartą išduotų ūkininkų interesus.

Pagalba kaimynams?
LŽŪT pirmininko J. Vilionio teigimu, nors Vyriausybės programoje numatyta, kad iki 2024 m. bus panaikintos visos mokesčių lengvatos naudojamam iškastiniam kurui ir bus visiškai atsisakyta anglies bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje, akcizo padidinimas žemės ūkyje ir kaimiškose vietovėse naudojamiems gazoliams gali dar labiau pabloginti ir taip sudėtingą situaciją. Pasak J. Vilionio, šiuo metu žemės ūkiui skirto žymėto dyzelino akcizas yra 60 Eur už tūkstantį litrų, tuo tarpu transporte naudojamam dyzelinui taikomas 372 Eur akcizas. Skirtumas – 312 Eur. Vidutinis degalų kiekis, sunaudojamas vienam hektarui, yra 115 litrų, taigi padidinus akcizo mokestį iki 372 Eur už tūkstantį litrų, kiekvienam hektarui tektų 36 Eur papildomų mokesčių. „Įvertinus tai, kad dauguma, ypač specializuotų gyvulininkystės, daržininkystės ūkių šiuo metu išgyvena itin gilią krizę, toks mokesčių, nepriklausomų nuo veiklos rezultato, padidėjimas daugeliui ūkių būtų nepakeliama našta, – teigia J. Vilionis, – akcizo padidinimas skaudžiausiai smogtų smulkiems ir vidutiniams ūkiams, ypač ekologiniams, kuriuose degalų vienam hektarui sunaudojama santykinai daugiau“.
J. Vilionis pastebi, jog kaimyninėse valstybėse žemės ūkiui naudojamiems gazoliams lengvatos naikinti nesiruošiama ir akcizo didinimas Lietuvos žemdirbiams sumažintų ir taip menką jų konkurencingumą.
Pavyzdžiui, gyvulininkystė šiuo metu išgyvena itin sudėtingą laikotarpį ir traukiasi. Mokestinių lengvatų naikinimas išstumtų ne vieną ūkį iš gamybos, o norinčių į sektorių ateiti nėra.
J. Vilionis pastebi, jog akcizo mokesčių lengvatos už žemės ūkio gamybos veikloje naudojamą dyzelinį kurą taikomos beveik visose Europos šalyse. Dažnai tai yra didžiausia mokesčių lengvata, suteikta šiam sektoriui. Pavyzdžiui, Italijoje akcizo mokesčio apimtys, susidariusios dėl sumažintų dyzelinio kuro mokesčių tarifų žemės ūkio sektoriuje, 2017 m. sudarė 40 proc. visų žemės ūkio mokesčių išlaidų. Prancūzijoje šios nuolaidos 2018 m. sudarė 60 proc. mokesčių išlaidų.
Remiantis 36 valstybes vienijančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) informacija, didžiausias mokesčių dyzelino akcizo nuolaidas taiko Prancūzija, Italija ir Vokietija. Be to, kai kurios pasaulio šalys (Austrija, Graikija, Meksika, Nyderlandai, Slovakija ir Ispanija), kurios 2000 m. turėjo arba įvedė šių degalų mokesčių lengvatas, daugiau jų siūlė nuo 2018 m.
Palyginti su sektoriaus dydžiu, dyzelinių degalų mokesčio lengvatos žemės ūkiui per pastarąjį dešimtmetį padidėjo Latvijoje. Šio kuro mokesčio lengvatos sudaro daugiau kaip 1 proc. visos žemės ūkio produkcijos vertės Prancūzijoje, Norvegijoje, Slovėnijoje ir Italijoje. Bendros kuro mokesčio nuolaidos padidėjo, palyginti su žemės ūkio sektoriaus dydžiu, pusėje šalių, kurios 2000–2018 m. įgyvendino tam tikras lengvatų sistemas.
Dyzelinio kuro lengvatų apimtys 2018 m. Čekijoje sudarė 112 mln. JAV dolerių, Estijoje – 33 mln., Latvijoje – 49 mln., Lenkijoje – 247 mln., Vokietijoje – 532 mln., Prancūzijoje – 1 mlrd. 198 mln., Italijoje – 1 mlrd. 188 mln., Vengrijoje – 105 mln. JAV dolerių.

Konkurencingumo svarstyklės
LŽŪT pirmininko ir Prienų r. savivaldybės tarybos nario J. Vilionio žiniomis, akcizo lengvatų taikymas ES valstybėse yra numatytas 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvoje 2003/96/EB , kurios 15 str. 3 dalyje sakoma: „Valstybės narės gali taikyti apmokestinimo iki nulio lygį energetikos produktams ir elektros energijai, naudojamiems žemės ūkio, sodininkystės ar žuvivaisos darbams bei miškininkystėje“.
Bendru asocijuotų žemdirbių sutarimu šalies Finansų ministerija prašoma nepadaryti nepataisomos žalos Lietuvos žemės ūkiui ir padėti išlaikant sektoriaus konkurencingumą. LŽŪT siūlo lengvatos taikymą derinti su ES reglamentavimu ir palikti galioti bent iki šios direktyvos peržiūros 2025 m. „Mokesčiai turėtų skatinti rinktis mažiau taršią energiją, todėl pirmiausia reikėtų apmokestinti tą iškastinį kurą, kurį galima nesunkiai pakeisti alternatyvia energija, – įsitikinęs J. Vilionis, – bet jei alternatyva negali būti pasiūlyta ar ji kol kas per brangi, tokiu atveju mokesčiai neturi būti didinami, nes jie taps ne mokesčiu, o bauda. Bauda už tai, kad žmonės gyvena kaime ar už tai, kad kaime, pro kurį nepraeina gamtinių dujų vamzdis, yra kuriamas verslas“.
Pasak J. Vilionio, daugelis augalininkystės ir mišrių ūkių turi grūdų džiovyklas, kuriose naudojamas šildymui skirtas gazolis. Šių šilumos šaltinių pakeisti alternatyvia energija šiuo metu neįmanoma dėl investicijos brangumo, nes džiovyklos dirba tik 2–3 savaites per metus ir atsiperkamumas išsitęstų iki 50 ar daugiau metų. Siūlymai naudoti saulės energiją neatlaiko kritikos, nes ir nedidelei grūdų džiovyklai reikia įspūdingos momentinės galios – 1MW, tuo tarpu elektros įvadai ūkiuose yra iki 100 kW galios. Jei reikalingo galingumo saulės energijos jėgainė ir būtų įrengta, jos eksploatuoti nebūtų įmanoma dėl per mažo pralaidumo įvadų ir nepakankamai išvystytos infrastruktūros.
„Šildymui skirti gazoliai naudojami ne tik žemės ūkyje, bet ir gyvenamųjų namų, darželių, mokyklų, kitų įstaigų šildymui kaimiškosiose vietovėse – ten, kur nėra galimybės naudoti gamtinių dujų ar atsinaujinančių šiluminės energijos šaltinių, – kalba LŽŪT pirmininkas ir Prienų r. tarybos narys J. Vilionis, – papildomai apmokestinus kurą, reikia numatyti ir papildomas išlaidas savivaldybių biudžetuose, taip pat suteikti galimybę kaimo žmonėms įsirengti alternatyvius šilumos generatorius“.
J. Vilionis puoselėja viltį, jog su žemdirbių savivaldos organizacijomis aptartas siūlymas Finansų ministerijai nebus įkištas į stalčių, o taps argumentu diskutuojant Vyriausybėje ir Seime.