Užšalus vandens telkiniams, vaikai bėginėja ledu, žvejai mėgaujasi poledine žūkle, drąsesni – slidinėja. Tačiau įsibėgėja ne tik žiemos pramogos, bet ir pavojų metas. Ką derėtų žinoti mėgstantiems vaikščioti, pramogauti ledu, apie tai kalbamės su Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstove spaudai Džiuginta Vaitkevičiene.
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai praėjusį savaitgalį atliko reidą prie vandens telkinių.
Kokios ledu padengtos vietos pavojingiausios?
Lipti ar važiuoti ant neseniai užšalusio ledo, eiti per vandens telkinius labai pavojinga. Vanduo lėčiau užšąla, kur auga žolės, įkritusios medžių šakos, iškirstos eketės, teka povandeninės srovės. Tokiuose vietose ledas – trapus ir plonas.
Ypač atsargūs būkite arti kranto, kur ledas visada silpnesnis, gali būti įtrūkęs.
Apie ledo patvarumą gali informuoti jo spalva?
Tvirtas ledas – mėlyno ar žalio atspalvio, o gelsvas ar matinės baltos spalvos – netvirtas. Niekada nelipkite ant pabalusio ledo, nes jis – iškorėjęs ir nestiprus.
Beje, vieną žmogų išlaiko 7 cm, o jų grupę – ne plonesnis kaip 12 cm storio ledas.
Pajutus, jog ledas linksta, traška, kad neįlūžtumėte, padidinkite atramos plotą: atsiremkite į ledą rankomis ir gulėdami šliaužkite į krantą.
…Jūsų duomenimis, Prienuose, Statybininkų gatvėje, sausio 15 dieną kūdroje, prie kareivinių, įlūžo vyras. Į tvenkinį įlūžusį apie 60 metų amžiaus vyrą jau buvo ištraukęs Prienų gyventojas, dar neatvykus ugniagesių tarnybai. Sušalęs, bet išgelbėtas vyriškis skubėjo namo… Gerai, kad viskas baigėsi sėkmingai.
Kaip derėtų elgtis įlūžus, kad išvengtume nelaimės?
„Svarbiausia – nepanikuoti, stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje. Ropškitės ant ledo tik į tą pusę, iš kurios atėjote. Sliuokite ant ledo ne visu kūno svoriu, o plačiai išskėtę rankas – taip padidinsite atramos plotą.
Šliaužkite kuo toliau krūtine užgulę ledą, tada lėtai iškelkite vieną koją, paskui – kitą, – pataria Dž. Vaitkevičienė. – Užčiuožus ant nebelūžtančio ledo, nebandykite stotis – irkitės rankomis gulėdami ant pilvo arba ridenkitės iki kranto. Tik jį pasiekę bėkite, kad sušiltumėte, ir ieškokite šiltos patalpos, kur nusivilkti šlapius drabužius“.
Kaip padėti, pastebėjus, kad įlūžo kitas žmogus?
Pasak pašnekovės, veikti reikia nedelsiant, nes šaltame vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Pastebėjus skęstantįjį pirmiausia kvieskite pagalbą telefonu 112 ir garsiai bendraukite su skęstančiuoju. Sakykite, kad pagalba jau atvyksta, taip nelaimėliui suteiksite jėgų ilgiau išsilaikyti vandens paviršiuje. Tokioje situacijoje psichologinis palaikymas – ypač svarbus. Artintis prie eketės, kurioje yra skęstantysis, reikia labai atsargiai – šliaužte ir plačiai išskėtus rankas. Dar geriau pasidėti po savimi plokščią daiktą, pavyzdžiui, lentą. Negalima prišliaužti prie pat eketės krašto ir duoti skęstančiajam rankos – galite įlūžti ir jūs pats.
„Ledas išlaiko žmogų tik 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam ištieskite slidę, lazdą, medžio šaką, lentą ar numeskite virvę, – pastebi Dž. Vaitkevičienė. – Gelbėjimui tinka panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, galite paimti vienas kitą už kojų ir, atsigulę ant ledo, sudaryti grandinę iki eketės“.
Naudinga atsiminti:
Nepalikite žaidžiančių vaikų ant ledo be priežiūros.
Aplenkite vietas ant ledo, užneštas sniegu.
Patartina eiti ledu ten, kur matyti pramintas takelis.
Eidami ledu grupėje laikykitės vienas nuo kito 4–5 metrų atstumo.
Atminkite, kad prie kranto ledas plonesnis.
Neškitės lazdą ir tikrinkite ledo tvirtumą. Jei pasirodė vanduo – grįžkite atgal.
Žvejams būtina vilkėti gelbėjimo liemenę su atšvaitais, turėti smigius.
Veronika Pečkienė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“