Arterinė hipertenzija: rizikos faktoriai

Kas gi yra kraujospūdis? Tai yra tekančio kraujo spaudimas iš širdies į kraujagyslių sieneles. Kai jis išstumiamas iš širdies skilvelių per jų susitraukimą, vadinamas sistoliniu, o pauzės metu tarp širdies susitraukimų pabaigoje – diastoliniu kraujospūdžiu. Sveiko žmogaus sistolinis kraujospūdis būna žemiau 130 mmHg, o diastolinis – žemiau 85 mmHg. Normos ribos priklauso nuo lyties ir amžiaus.

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mmHg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mmHg. Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija. Nuolat esant aukštam kraujospūdžiui, sto-rėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas. Asmeniui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, žymiai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika, pažeidžiama akių kraujotaka.

RIZIKOS FAKTORIAI
Genetika. Rasė. Polinkis sirgti hipertenzija gali būti paveldimas. Jeigu serga abu tėvai, tikimybė, kad liga pasireikš ir vaikams – 50 procentų. Pastebėta, kad juodaodžiams aukštas kraujospūdis nustatomas dažniau ir jaunesniame amžiuje nei baltaodžiams.
Amžius ir lytis. Kraujospūdis linkęs didėti su amžiumi. Arterinis kraujospūdis dažniausiai padidėja 35–50 m. amžiaus žmonėms. Šis negalavimas kankina daugiau senjorus ir vyresnius nei 65 metų. Vyrai serga dažniau ir jaunesni, moterims liga pasireiškia per menopauzę ir po jos.
Nutukimas ir judėjimo stoka. Per mažas fizinis aktyvumas dažnai susijęs su antsvoriu ir nutukimu, o tuo pačiu ir su aukštu kraujospūdžiu. Žmonėms, turintiems antsvorio, hipertenzijos tikimybė padidėja nuo 2 iki 6 kartų. Antsvoris sunkina širdies darbą, dažnai lemia judėjimo stoką, sąnarių ligas, diabetą. Žmonėms, kurių kūno masė per didelė, dažnai nustatomas ir aukštas cholesterolio kiekis kraujyje. Aukštas kraujospūdis ir cholesterolis ypač didina riziką ateityje patirti miokardo infarktą. Svarbu stebėti savo talijos apimtis. Hipertenzijos rizika didėja, jei vyrų liemens apimtis yra daugiau kaip 102 cm, o moterų – daugiau kaip 88 centimetrai.
Rūkymas ir kiti žalingi įpročiai. Nesaikingas alkoholio vartojimas ir rūkymas didina riziką susirgti hipertenzija, nes tabako gaminiuose esantis nikotinas lemia laikinus, bet staigius kraujospūdžio pakitimus. Nikotinas didina kraujospūdį, o anglies monoksidas sumažina deguonies įsisavinimą organizme. Rizika susirgti šia liga padidėja ir itin sūraus maisto mėgėjams. Maistas neturėtų būti sūdomas papildomai. Atkreipkime dėmesį, kiek druskos yra jau paruoštuose maisto produktuose. Nepakankamas kalio kiekis taip pat gali paskatinti kraujospūdžio padidėjimą. Kalio atsargas galime papildyti, valgydami daugiau bananų, bulvių ar pupelių.
Didelės kofeino dozės. Kava (taip pat stipri juodoji, žalioji arbata, energiniai gėrimai) net ir sveikiems žmonėms gali sukelti trumpalaikes kraujospūdžio padidėjimo bangas. Mokslininkų yra nustatyta, kad 500 mg kofeino (t.y. apie trys 200 ml kavos puodeliai) padidina kraujospūdį 4 mmHg.
Dirgli nervų sistema. Šiandieninį mūsų gyvenimą lydi streso fonas, kurį būtina, kiek įmanoma, sumažinti. Minimalus stresas reikalingas, kadangi jis palaiko organizmo tonusą, tačiau nuolatinė įtampa neišvengiamai veikia visą mūsų organizmą. Pastebėta, kad dirgli nervų sistema būdinga valdingiems, viską kontroliuoti mėgstantiems, ūmaus būdo žmonėms arba asmenims, kurie patiria nuolatinę įtampą, dirba fiziškai ir psichologiškai sekinantį darbą.
Miego apnėja (knarkimas). Apnėja – kvėpavimo sustojimas, nutrūkimas (10 ir daugiau sekundžių). Miego apnėja – miego sutrikimas, kuriam būdinga tai, kad miego metu kartotinai nutrūksta ir vėl atsinaujina kvėpavimas. Miego apnėjos epizodai gali kartotis net iki 300 kartų per naktį. Apnėjos epizodų metu mažėja deguonies kiekis kraujyje, dažnai prabundama. Tai sutrikdo žmogaus miego kiekybę ir kokybę bei sukelia mieguistumą dienos metu. Miego apnėja provokuoja arterinės hipertenzijos, kitų širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą, blogina kognityvines funkcijas.

Sveikatinantys patarimai
Nepersidirbkite. „Ilgesnė nei 41 val. darbo savaitė padidina hipertenzijos riziką 15 procentų“, – perspėja mokslininkai. Nors viršvalandžiai papildo banko sąskaitą, geriau laisvu laiku sportuoti ir gaminti sveiką maistą.
Valdykite stresą. Gebėjimas susidoroti su neigiamomis emocijomis palengvina gyvenimą. Kiekvienas gali atrasti savo nusiraminimo būdą, pavyzdžiui, meditaciją, vizualizaciją, kvėpavimo pratimus ar jogą. Pastaroji turi teigiamą poveikį vegetacinei nervų sistemai, normalizuoja širdies darbą.
Sportuokite. Fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, apsaugančių mus nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei stiprinančių svarbiausią mūsų organizmo gyvybinį organą – širdį. Jeigu aktyviai judėsite bent 30 min. per dieną, jau po savaitės kraujospūdį gali pavykti sumažinti 4 – 9 mmHg. Sėdimąjį darbą dirbantys žmonės turėtų išbandyti aerobiką, taip pat tinka spartesnis ėjimas, šiaurietiškas ėjimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu. Sportuoti reikia reguliariai. Judant suaktyvėja kraujotaka, kvėpavimas ir širdis geriau aprūpinama deguonimi.
Sureguliuokite svorį. Nuoseklūs tyrimai parodė, kad atsikračius 5 kg galima tikėtis geresnių kraujospūdžio rodiklių. Idealus KMI yra 18,5 – 24,9.
Sveikai maitinkitės. Rekomenduojama atsisakyti lengvai skylančių angliavandenių (cukraus, miltinių patiekalų), rinktis neskaldytų grūdų gaminius, vengti gyvūninės kilmės riebalų, kepto maisto. Vietoj mėsos valgykite žuvį bent du tris kartus per savaitę, kuri yra omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių šaltinis.
Valgykite daugiau daržovių ir šviežių vaisių. Valgykite daugiau šviežių, sezoninių daržovių ir vaisių (300 – 400 g/d.). Žaliose lapinėse daržovėse (špinatuose, brokoliuose, briuseliniuose kopūstuose), sėklose, riešutuose, žirniuose ir pupelėse yra širdžiai reikalingo magnio ir folio rūgšties. Kraujospūdį mažina spanguolių, bruknių uogos ir jų sultys.
Papildykite mitybą kaliu. Šio širdžiai reikalingo mikroelemento atsargas galime papildyti, valgydami daugiau bananų, bulvių su lupenomis, pupelių, džiovintų vaisių (razinų, slyvų), pomidorų. Rekomenduojama, kad per parą suaugęs žmogus gautų 4700 mg kalio.
Venkite druskos ir naudokite natūralius prieskonius. Gaminamą maistą gardinkite mišiniais be druskos, žolelėmis, citrinų sultimis. Rinkitės šviežius bazilikus, kardamonus, imbierą, cinamoną.
Išbandykite vaistažolių arbatas. Teigiamai žmogaus organizmą veikia: kinrožių arbata, gudobelių, krapų sėklų, sukatžolių, takažolių nuovirai.