Kiek kainuoja ištikimybė žemei ir tradicijoms? Apie tai praėjusią savaitę buvo nemažai kalbama ir respublikinėje „Metų ūkis – 2019“ šventėje, vykusioje Kaune, ir tradicinėje Prienų krašto ūkininkų šventėje Prienuose. Taip jau šiemet sutapo, kad viena šventė sekė kitą. Trečiadienį konkurso dalyvius sveikinome Prienų kultūros centre, o penktadienį nugalėtojai ir prizininkai buvo pagerbti Girstučio kultūros rūmuose. Ant scenos tarp didelio būrio šaunių Lietuvos ūkininkų buvo ir mūsiškiai šių metų konkurso nugalėtojai Auksė ir Rolandas Aleksandravičiai bei antrąją vietą pelnęs Donatas Šimukonis. Apdovanojimų ceremonijoje nedalyvavo tik trečios vietos laimėtojas Juozas Bukevičius iš Kisieliškių kaimo. Derindamas ūkininkavimą su ugniagesio darbu, J.Bukevičius dalyvavo Alytuje vykusio gaisro gesinimo darbuose, tad šiuo metu stiprina sveikatą gydymo įstaigoje.
Tačiau praėjusi savaitė žemdirbiams buvo kupina ne tik šventinių akimirkų, bet ir rūpesčių. Tad žemdirbiai turėjo dar daugiau pagrindo pagalvoti ne tik apie tai, kiek kainuoja technika, trąšos, dyzelinas, bet ir formuojamas požiūris apie be žemės ūkio laimingesnę Lietuvą bei ūkininkų, kaip išlaikytinių, kastą. Nors, pasak Prienų ūkininkų subuvime dalyvavusio Seimo nario, ūkininko ir buvusio žemės ūkio ministro Kazimiero Starkevičiaus, Lietuvos ūkininkai turi daug mažiau lengvatų nei kitų Europos šalių žemdirbiai. Tad, jeigu dar savi politikai ir valdžia gerovės valstybės pamatams lėšų ieškos lįsdami į ūkininkų kišenes, bus sudarytos visos sąlygos Lietuvos ūkininkams tapti
nekonkurencingiems rinkoje ir bankrutuoti.
K. Starkevičiaus nuomone, pats didžiausias „gyvulių ūkis ganosi“ būtent mieste, iš kurio ir sklinda neteisingas gandas apie tai, kad Lietuvos kaimas gyvas tik lengvatomis. Miestiečiai jų turi ne ką mažiau, pavyzdžiui, kad ir šildymo lengvata, nulinis akcizas dujoms ir kt. Tad, kaip tvirtino Seimo narys, svarbu ne priešinti kaimą ir miestą, bet aktyviai diskutuojant ieškoti teisingų sprendimų. O lozungas „atimkim ir padalinkim“ K.Starkevičiui labiau primena bolševikinius laikus.
Seimo nariui antrino ir Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis, teigdamas, kad Lietuva yra ne aborigenų, bet Europos Sąjungos narė, todėl ir mūsų
ūkininkai turi teisę į vienodas išmokas. Pažėręs skaičių apie mažėjančias karvių bandas ir besitraukiančius ūkius, J. Vilionis kvietė ūkininkus būti aktyvesniems ir vieningesniems.
Apie tai, jog susivieniję ūkininkai gali už save pastovėti, liudija ir žalių kryžių akcija, privertusi valdžios žmones pradėti kalbėtis. Penktadienį Birštono savivaldybės ūkininkų šventėje dalyvavęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis jau pasidžiaugė tuo, kad Seimas grąžino Vyriausybei biudžeto projektą, kuriame neturėtų likti drastiškų siūlymų dėl mokesčių bei akcizo raudonam dyzelinui didinimo, o akcizas žaliam dyzelinui didėtų tik nežymiai.
Kad šiandien ūkininkams labai reikia vienybės, savo kalbose mintijo ir konkurso „Metų
ūkis – 2019“ nugalėtojas Rolandas Aleksandravičius, ir Prienų rajono savivaldybės tarybos Kaimo ir bendruomenių reikalų komiteto pirmininkas Vaidas Kupstas, ir Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius, neprarandantys tikėjimo bei vilties, kad ir nedideli šeimos ūkiai turi perspektyvą. Juo labiau, kad pasaulyje, pasak M.Butkevičiaus, vis daugiau dėmesio skiriama sveiko maisto gamybai. Tad, pirmininko manymu, pats laikas atsigręžti į tuos, būtent nedidelius ūkius, kuriuose karvės ganosi ganyklose, gyvuliai šeriami natūraliais pašarais.
Prienų ir Birštono krašto ūkininkų sąjungos vadovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad išmokę
pagaminti ūkininkai dar vis nemoka brangiau parduoti savo produkcijos bei pigiau pirkti trąšas, techniką. Patikėti kooperatyvų nauda ūkininkus kvietė ir kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“ atstovas. Vasaros pradžioje su ūkininkų sukurto kooperatyvo veikla turėjo progos susipažinti ir Prienų krašto grūdų augintojai.
…Šventės nuvilnijo, bet jose išsakytos mintys neliko tik pasikalbėjimais be atsako. Pasiruošimas antram akcijos „Lietuva, kaimas miršta“ etapui – važiavimui su traktoriais savivaldybių keliais, parodė, kad ir Prienų bei Birštono krašto ūkininkai vienijasi. Jeigu reikės, darnia kolona pajudės ir į Vilnių. Visai, kaip jų proseneliai ar seneliai 1936–aisiais valstiečių streiko, beje, prasidėjusio Veiverių krašte, metu. Tik, žinoma, jau ne su arklių traukiamais vežimais ir šakėmis…
Ramutė Šimukauskaitė