Pasibaigus mokslo metams kiekvieną vasarą, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija pakviečia Birštono gimnazijos moksleivius į dienos stovyklą. Stovyklos tikslas – supažindinti vaikus su gamta, išmokyti ją pažinti ir su naujomis žiniomis nugalėti baimes. Stovyklautojams tenka apsilankyti unikaliose kurorto vietose, išbandyti turistams siūlomas pramogas, nes čia gyvenantys retai arba visiškai jomis nesinaudoja.
Šiemet dviejose stovyklos pamainose stovyklavo 29 moksleiviai – ir pirmokai, ir šeštokai. Moksleiviai įvairaus amžiaus, todėl iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jų interesai galbūt nesuderinami, bet draugiškumas, pagalba mažesniam buvo svarbiausi stovyklos tikslai.
Pirmą dieną dalyviai kūrė taisykles, stovyklos pavadinimą, keliavo po Birštoną, susipažino su kurorto augmenija, išbandė Kneipo sodo takelius, sužinojo, kodėl skirtingose Birštono kurorto vietose skirtingas klimatas. Stovykloje veikla vyko sklandžiai, nors kartais ir sutrukdydavo lietus, bet ne veltui sakoma, kad „nėra blogo oro, o tik bloga apranga“, svarbiausia – būti geros nuotaikos.
Stovyklaujant teko pakeliauti ir po parko teritoriją. Aplankėme aukščiausią Lietuvos medį – maumedį, augantį Degsnės maumedyne, pasigrožėjome Nemuno vingiu nuo Balbieriškio atodangos, pasižvalgėme po Vaivos Buliauskienės pieno ūkį Balbieriškio seniūnijoje.
Pieno ūkio šeimininkė parodė vaikams, kaip auginamos karvytės ir gaunamas pienas, supažindino su sūrio, varškės ir grietinės gamyba. Pavaišino visomis pieniškomis gėrybėmis. Vaikai stebėjo, kaip šeriamos karvytės, kokie įrengimai reikalingi jų priežiūrai ir pieno produktų kokybiškam pagaminimui, pasidžiaugė kiemo augintiniais, pasivažinėjo traktoriuku, pasijautė tikrais kaimo gyventojais. Vaikai pirmą kartą pamatė, kas gaminama iš pieno, ir sužinojo, kaip pieniški produktai pasiekia parduotuvių lentynas.
Stovyklautojams teko išbandyti žygio malonumus ir, nors tai nebuvo daug ištvermės reikalaujantis žygis, kiekvienas galėjo sužinoti, kokius sunkumus patiria žygeiviai. Žygio metu vaikai mokėsi išgyventi gamtoje, aiškinosi, kokios uogos valgomos, iš kokių augalų galima išvirti arbatą, kaip sukrauti laužą, kaip įskelti ugnį neturint degtukų, bandė pasistatyti palapinę nuo lietaus ir sužinojo dar daug kitokių gudrybių, kurios visada gali praversti atsidūrus miške. Miško gėrybes svarbu pažinti keliaujant mišku, nes pamatyta viliojanti uoga gali būti nuodinga, skinamas augalas nudeginti rankas, o iš pažiūros nekaltas vabaliukas įkąsti. Visos baimės prapuola, kai, įžengęs į mišką, jautiesi saugus, nes žinai, kas tave supa, bet visada reikia laikytis Pasibaigus mokslo metams kiekvieną vasarą, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija pakviečia Birštono gimnazijos moksleivius į dienos stovyklą. Stovyklos tikslas – supažindinti vaikus su gamta, išmokyti ją pažinti ir su naujomis žiniomis nugalėti baimes. Stovyklautojams tenka apsilankyti unikaliose kurorto vietose, išbandyti turistams siūlomas pramogas, nes čia gyvenantys retai arba visiškai jomis nesinaudoja.
Šiemet dviejose stovyklos pamainose stovyklavo 29 moksleiviai – ir pirmokai, ir šeštokai. Moksleiviai įvairaus amžiaus, todėl iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jų interesai galbūt nesuderinami, bet draugiškumas, pagalba mažesniam buvo svarbiausi stovyklos tikslai.
Pirmą dieną dalyviai kūrė taisykles, stovyklos pavadinimą, keliavo po Birštoną, susipažino su kurorto augmenija, išbandė Kneipo sodo takelius, sužinojo, kodėl skirtingose Birštono kurorto vietose skirtingas klimatas. Stovykloje veikla vyko sklandžiai, nors kartais ir sutrukdydavo lietus, bet ne veltui sakoma, kad „nėra blogo oro, o tik bloga apranga“, svarbiausia – būti geros nuotaikos.
Stovyklaujant teko pakeliauti ir po parko teritoriją. Aplankėme aukščiausią Lietuvos medį – maumedį, augantį Degsnės maumedyne, pasigrožėjome Nemuno vingiu nuo Balbieriškio atodangos, pasižvalgėme po Vaivos Buliauskienės pieno ūkį Balbieriškio seniūnijoje.
Pieno ūkio šeimininkė parodė vaikams, kaip auginamos karvytės ir gaunamas pienas, supažindino su sūrio, varškės ir grietinės gamyba. Pavaišino visomis pieniškomis gėrybėmis. Vaikai stebėjo, kaip šeriamos karvytės, kokie įrengimai reikalingi jų priežiūrai ir pieno produktų kokybiškam pagaminimui, pasidžiaugė kiemo augintiniais, pasivažinėjo traktoriuku, pasijautė tikrais kaimo gyventojais. Vaikai pirmą kartą pamatė, kas gaminama iš pieno, ir sužinojo, kaip pieniški produktai pasiekia parduotuvių lentynas.
Stovyklautojams teko išbandyti žygio malonumus ir, nors tai nebuvo daug ištvermės reikalaujantis žygis, kiekvienas galėjo sužinoti, kokius sunkumus patiria žygeiviai. Žygio metu vaikai mokėsi išgyventi gamtoje, aiškinosi, kokios uogos valgomos, iš kokių augalų galima išvirti arbatą, kaip sukrauti laužą, kaip įskelti ugnį neturint degtukų, bandė pasistatyti palapinę nuo lietaus ir sužinojo dar daug kitokių gudrybių, kurios visada gali praversti atsidūrus miške. Miško gėrybes svarbu pažinti keliaujant mišku, nes pamatyta viliojanti uoga gali būti nuodinga, skinamas augalas nudeginti rankas, o iš pažiūros nekaltas vabaliukas įkąsti. Visos baimės prapuola, kai, įžengęs į mišką, jautiesi saugus, nes žinai, kas tave supa, bet visada reikia laikytis
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“