Šiais metais sukanka 50 metų, kuomet Birštone buvo įkurta Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorija. Nuo pat 1967 metų šiai įstaigai vadovavo žymus gydytojas kurortologas Vytautas Jurgis Meška. Kurortologijos laboratorija pratęsė tarpukario gydytojo Jurgio Venckūno ir pokario gydytojų mokslininkų darbą bei tyrimus kurortologijos srityje.
Gyd. Vytautas Jurgis Meška (1930 – 2015).
20 amžiaus šeštajame dešimtmetyje Birštone dirbo ir savo disertacijas apsigynė prof. A. Žiugžda, prof. J. Dievaitienė, dr. Bumblys, mokslinius tyrinėjimus pradėjo Vytautas J. Meška. Prof. J. Dievaitienė plačiai aprašė atliktus mokslinius tyrimus savo darbuose ,,Velniabliūdžio durpyno purvo aplikacijų gydomasis veikimas į žmogaus organizmą“ ir ,,Sąnarių susirgimų gydymas Birštono kurorte“. Anot mokslininkės, ,,1954 – 1956 metais Birštono kurorte pravesti purvo gydomojo veikimo į žmogaus organizmą tyrimai, turint tikslą išaiškinti, kaip keičia kai kurias organizmo funkcijas Birštono kurorte naudojamos Velniabliūdžio durpyno purvo aplikacijos, ir patikslinti šiame kurorte naudojamą gydymo purvu metodiką.“
J. Dievaitienės teigimu, ,,gydymo purvu metodika Birštono kurorte šimtmečio eigoje keitėsi keletą kartų. Paskutinių 20 metų laikotarpyje Birštono kurorte gydymui naudojamas sausas, garais sušildytas purvas aplikacijų pavidalu. Purvo aplikacijų temperatūra taikoma nuo + 38 iki + 50 laipsnių, parenkant tai individualiai. Procedūros trukmė 10 – 20 minučių. Gydymas purvo aplikacijomis pravedamas tam tikslui įrengtoje gydykloje. Atskiroje kabinoje ligonis guldomas ant šilta antklode, cerata ir paklode apdengtos kušetės. Gydytojo paskyrimu nurodytos galūnės ar kūno dalys užpilamos atitinkamos temperatūros sausu purvu, sunaudojant tam tikslui nuo vieno iki keturių kibirų purvo. Po to ligonis įvyniojamas į ceratą ir šiltą antklodę, paliekant atvirą krūtinės ląstą, kur širdies plote uždedama šaltu vandeniu suvilgyta skarelė. Po 15 ar 20 minučių ligonis numaudomas šiltoje 37 – 38 laipsnių mineralinėje vonioje, ir po to jis 30 minučių pailsi poilsio kambaryje ant kušetės“. 1954 – 1956 metais Birštono kurorte buvo atlikti 200 ligonių purvo aplikacijų veikimo stebėjimai.
Gydytojai J. Naginevičius, G. Gorinienė ir J. Bunevičius laboratorijoje.
,,Visi stebėtieji asmenys neturėjo žymesnių kardiovaskulinės sistemos pakenkimo reiškinių. Stebėjimo eigoje, be subjektyvių nusiskundimų, tirtas pulso ir kvėpavimo dažnumas per minutę, kraujo spaudimas, dermografizmas, atlikti kraujagyslių tyrimai ir kraujo tyrimas prieš purvo aplikaciją ir po jos. Subjektyviai beveik visi ligoniai nurodydavo, kad purvo aplikacijos metu jautė malonų šilumos ir nuovargio jausmą, dažnai aplikacijos metu tekdavo kovoti su miegu, o po aplikacijos dalis ligonių užmigdavo poilsio kambaryje. Aukštesnės temperatūros purvo aplikacija dažniausiai sukeldavo didesnį silpnumą, prakaitavimą ir širdies plakimą.“ Mokslininkė savo išvadose teigia, jog ,,į vietinės purvo aplikacijos kompleksinį – mechaninį, terminį, fizinį, cheminį veikimą reaguoja visas organizmas neurorefleksiniu keliu.“
Pokario gydytojų ir mokslininkų tyrimus kurortologijos srityje pratęsė Birštone įsteigtoje Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijoje dirbę gydytojai. Į mokslinį darbą įsijungė ir gydytojai – praktikai. Čia savo disertacijas parengė dr. Jonas Bunevičius, dr. Jonas Naginevičius, dr. Galina Gorinienė. Šiai laboratorijai nuo 1968 iki 1990 metų vadovavo gydytojas kurortologas Vytautas Jurgis Meška, drauge su kolegomis atlikę daug tyrimų kurortologijos srityje ir diegę Birštone naujausius pasiekimus medicinos kurortologijos srityje. Birštono muziejuje saugomi Vytauto J. Meškos metodiniai nurodymai ,,Individualus purvo – balneologinių procedūrų poveikio vertinimas autokalometrijos duomenimis“ (1974 m.). Vytautas Meška teigia, jog ,,pagrindinis įvairių purvo – balneologinių procedūrų veikimo faktorius yra šiluma, kurios tam tikras kiekis minėtų procedūrų priėmimo metu patenka į organizmą ir skatina visą eilę fiziologinių funkcijų ir biocheminių reakcijų. Poveikiai, kuriuos duoda sistemingai taikomos purvo – balneologinės procedūros, treniruoja organizmo adaptacijos diapazoną. Todėl kurortinio gydymo pabaigoje, pagerėjus įvairioms organizmo reguliacinėms funkcijoms ir racionaliau veikiant homeostazės mechanizmams, purvo – balneologinių procedūrų metu į organizmą šilumos turėtų patekti mažiau negu gydymo pradžioje. Purvo – balneologinių procedūrų metu patenkančio į organizmą šilumos kiekio nustatymas yra svarbus kurortinei praktikai, nes leidžia individualiai vertinti kiekvienos mineralinės vonios arba purvo aplikacijos efektyvumą, nustatyti bendrą jų kursinio panaudojimo poveikį organizmo neuroreguliacinėms funkcijoms. Be to, pagal pirmos purvo – balneologinės procedūros metu patenkančios į organizmą šilumos kiekį galima individualiai koreguoti jų dozes (temperatūrą, trukmę, koncentraciją). Jeigu kurortinio gydymo pabaigoje po test purvo – balneologinės procedūros (t.y. tokio pat intensyvumo, kaip ir gydymo pradžioje) į organizmą šilumos patenka mažiau negu kurortinio gydymo pradžioje, tas liudija, kad organizmo neuroreguliacinių funkcijų, o visų pirma – termoreguliacijos mechanizmų veikla pagerėjo.“
Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijos tikslas buvo ruošti kurortinius profilaktikos, gydymo ir medicininius ligonių reabilitavimo metodus, efektyviau panaudoti kurorto gydomuosius veiksnius, derinant su naujausiais medicinos pasiekimais. Tenka apgailestauti, jog 1992 m. Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorija Birštone buvo uždaryta ir moksliniai tyrimai šioje srityje neatliekami.
Angelė Sabaliauskaitė
Birštono muziejaus
vyr. fondų saugotoja
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“