Alytaus profesinio rengimo centro Mykolo Krupavičiaus žemės ūkio ir verslo skyriuje Balbieriškyje pasirašyta Lietuvos ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus ir centro bendradarbiavimo sutartis.
Sutartį pasirašė LŪS Prienų skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius ir Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubrus.
Sutarties pasirašyme dalyvavę LŪS Prienų skyriaus tarybos nariai, šeimininkų pakviesti, apžiūrėjo mokymo bazę, o vėliau dalykiško pokalbio metu su centro vadovais aptarė ne tik konkrečias bendradarbiavimo sritis, bet ir žemės ūkio specialistų rengimo galimybes bei Balbieriškio skyriaus perspektyvą. Abiejų pusių nuomonė sutapo – Mykolo Krupavičiaus žemės ūkio ir verslo skyrius reikalingas ir turi ateitį. Ir ne tik todėl, kad čia šeimininkiškai tvarkantis išsaugota ir pagal galimybes atnaujinta materialinė bazė, kad čia, kaip sakė Balbieriškio seniūnijos ūkininkė Gita Astrauskienė, sukurta jauki ir šilta mokymosi aplinka, dirba kompetentingi dėstytojai ir meistrai. Bet, svarbiausia, kad modernėjant ūkiams, juose daugėja sudėtingos technikos ir kartu auga kvalifikuotų mechanizatorių bei gyvulininkystės specialistų poreikis. Juo labiau, kad, kaip teigė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas ir Prienų rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Vilionis, žemės ūkio politikoje brėžiamas posūkis į šeimos ūkius ir gyvulininkystės šakos atgaivinimą bei plėtrą. Tad šiandien jau naivu manyti, jog šiuolaikinėje fermoje, kurioje sumontuotos naujos melžimo ar pašarų ruošimo linijos, kur naudojama moderni šaldymo įranga, viskas kompiuterizuota ir dirbama pagal pažangiausias technologijas, galės dirbti iš Darbo biržos atsiųsti ir profesinio pasirengimo neturintys atsitiktiniai žmonės. Kuris ūkio šeimininkas ryšis tokiam darbininkui patikėti brangią techniką ir įrengimus? Ko gero, nė vienas. Šiandien jiems reikia specialisto, kuriam galėtų patikėti naujus traktorius ir kitą techniką, ir kuris būtų pasirengęs prisiimti atsakomybę už savo darbą. Bet, kita vertus, kaip net ir geriausiai besimokęs vaikinas ar mergina gebės savyje suderinti abi šias reikalingas savybes, jeigu tą techniką ir naujus įrengimus bus matęs tik paveikslėliuose.
Tad viena iš sričių, kurioje centras ir ūkininkai pirmiausia žada plėtoti partnerystės ryšius – tai gamybinė praktika ir atvirų durų dienos ūkiuose, kurių metu su meistrais ir dėstytojais atvykę moksleiviai turėtų galimybę iš arti pamatyti ūkius, pabendrauti su juose dirbančiais žmonėmis ir pajusti, kokia perspektyva laukia. Galbūt taip padidėtų ir besimokančiųjų motyvacija ir, pasak Vidmanto Rasimo, sumažėtų tokių, kuriems reikia tik parašo apie atliktą praktiką.
Beje, kaip pastebėjo Saulena Krūvelienė, savo ūkyje mielai priimanti praktikantus, mokymo įstaigos turėtų lanksčiau derinti praktikos laiką. Nes dabar būna ir taip, kad būsimo mechanizatoriaus sulaukia ne arimo ar sėjos metu.
– Aišku, ūkyje visada surandi darbo, bet to, kas būsimam specialistui aktualiausia, pasiūlyti negali, – kalbėjo ūkininkė, kviesdama kolegas nebijoti praktikantų ir su jais nuoširdžiai bendrauti, parodyti jauniems žmonėms dėmesį ir supratimą.
Veiveriškis Ovidijus Drūlia, taip pat nuolat turintis praktikantų, atkreipė dėmesį į kitą – grįžtamojo ryšio problemą.
– Jeigu tu priimi jauną žmogų praktikai, turi su juo dirbti, o tai kainuoja nemažai žmogiškųjų išteklių. Jų tikrai nebūtų gaila, jeigu vėliau buvęs praktikantas sugrįžtų, bet būna ir taip, kad tavo parengtą specialistą „mielai“ pasiima kiti tuo momentu pasiūlę didesnius pinigus,- sakė auginantis javus, gaminantis biokurą ir turintis žirgyną ūkininkas.
Ūkininkų mintims pritarė ir posėdyje dalyvavęs UAB „Biržų žemtiekimas“ direktorius Saulius Silickas. Jų įmonės veikla tik patvirtina, jog, besikeičiant ekonominei situacijai, Lietuvos rinkoje augo ir auga vakarietiškos kokybiškos technikos poreikis. Pasak direktoriaus, „Biržų žemtiekimas“ kasmet parduoda vis daugiau vokiškos, itališkos, austriškos, švediškos, suomiškos, itališkos ir kitos Vakarų šalyse pagamintos technikos bei įrengimų. Ir ne tik parduoda ją, bet ir montuoja, pritaiko, pamoko su ja dirbti, prižiūri. Direktoriaus teigimu, kasdien po Lietuvą pasklisdami jų įmonės specialistai galėtų sudaryti galimybę ir būsimiems technikos ar įrenginių priežiūros specialistams ne tik stebėti jų darbą, susipažinti su naujausiomis technologijomis, bet ir susitikti su ūkininkais, o gal ir būsimais darbdaviais ir iš „Biržų žemtiekimo“.
– Mums kvalifikuotų ir motyvuotų specialistų taip pat reikia, todėl ir imamės šio socialinio projekto,- sakė Saulius Silickas.
Centro direktorių Vytautą Zubrų ir Balbieriškio skyriaus vedėją Marijoną Mitrulevičienę žinia apie dar vieną labai svarbų bendradarbiavimo partnerį, padėsiantį įgyvendinti keliamus tikslus, be abejo, nudžiugino. Juo labiau, kad tikslai pakankamai ambicingi: ir gerinant materialinę bazę, ir tobulinant mokymo procesą, ir rengiant projektus. Vytauto Zubraus manymu, susitikimas su rajono ūkininkais ir „Biržų žemtiekimo“ vadovais ir pasirašyta sutartis padės greitai reaguoti į rinkos darbo pokyčius ir nuolat tobulinti ugdymo kokybę ir priimti itin svarbius sprendimus dėl Mykolo Krupavičiaus žemės ūkio ir ir verslo skyriaus dalyvavimo Europos Sąjungos ir valstybės remiamose programose. Jono Vilionio teigimu, kvalifikuotų žemės ūkio specialistų rengimo problema buvo aptarta ir Žemės ūkio ministerijoje, todėl balbieriškiečiai turi būti pasirengę pasinaudoti visomis galimybėmis.
Ramutė Šimukauskaitė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“