XV BIRŠTONO VASAROS MENŲ AKADEMIJA

Tikroji Birštono vasaros menų akademijos vertė matuojama ne koncertais ar dalyvių skaičiumi, o idėjomis, kurios čia gimė ir vėliau tęsė savo gyvenimą.

Vieta, kur gimsta idėjos

Kartais vienas pokalbis pakeičia ne tik vieną projektą, bet ir visą kūrybinį kelią.

2011 metais susitikimas su Birštono mere Nijole Dirginčiene atvėrė duris idėjai, kuri anuomet atrodė gana drąsi – sukurti vasaros akademiją, kurioje svarbiausia būtų ne konkursinė kova, ne laureatų medžioklė ar diplomų dalybos, o kūryba. Tuo metu Lietuvoje vasaros meistriškumo kursų dar nebuvo daug, tačiau dauguma jų rėmėsi tradiciniu modeliu – pamokos, koncertas, konkursas. Birštone buvo pasirinktas visai kitas kelias.

Čia jaunieji muzikai buvo kviečiami ne rungtis, o ieškoti. Kartu su žymiais Lietuvos ir užsienio pedagogais jie gilinosi į interpretacijos paslaptis, mokėsi sceninės kalbos, judesio, Aleksanderio technikos, klausėsi paskaitų apie dramaturgiją, muzikos terapiją, vadybą, kultūros komunikaciją. Muzika čia buvo suvokiama ne kaip technikos demonstravimas, bet kaip visapusiškas kūrybinis procesas.

Ši kūrybinė laisvė netrukus davė vaisių. 2014 metais Birštone gimė instrumentinio teatro idėja, virtusi šešiais sceniniais spektakliais. Dar po metų čia buvo sukurta garso ir vaizdo instaliacija „Traviata 95“, skirta artėjančiam Lietuvos operos šimtmečiui. Tuo metu dar niekas nevartojo sąvokos „medijų opera“, tačiau būtent šis darbas tapo pirmuoju žingsniu kuriant naują teatro sampratą, šiandien plėtojamą Lietuvos muzikų sąjungos Muzikos svetainėje Vilniuje.

Per penkiolika metų Birštono vasaros menų akademija tapo ne vien edukaciniu forumu. Ji virto kūrybine laboratorija, kurioje gimė idėjos, peržengusios vienos savaitės stovyklos ribas ir įsiliejusios į platesnį Lietuvos muzikinį gyvenimą. Čia užsimezgusios pažintys virto profesinėmis partnerystėmis, ne vienas akademijos dalyvis vėliau tapo Lietuvos muzikų sąjungos nariu, o Birštone išbandyti sumanymai šiandien tęsiami naujuose projektuose.

Tai buvo tik pirmoji daugelio idėjų pradžia. Pokalbiai su Birštono mere Nijole Dirginčiene skatino galvoti ne tik apie jaunųjų atlikėjų ugdymą, bet ir apie tai, kaip muzika gali lydėti žmogų visą gyvenimą. Taip gimė iki šiol brandinama Senjorų muzikų namų su Menų inovacijos centru koncepcija – modelis, kuriame profesionali kūrybinė veikla, kartų bendrystė ir rūpinimasis žmogaus fiziniu bei dvasiniu gerbūviu sudarytų vieną visumą. Nors ši idėja dar laukia įgyvendinimo, ji liudija tą pačią Birštone užgimusią nuostatą – ieškoti naujų sprendimų ten, kur jų labiausiai reikia.

Penkioliktosios Birštono vasaros menų akademijos programa kuklesnė nei ankstesniais metais, tačiau nepakitusi svarbiausia akademijos vertybė – gyvas mokytojo ir mokinio dialogas. Šių metų dalyvius konsultuos profesorė Asta Krikščiūnaitė ir pianistas Paulius Anderssonas. Kaip ir pirmaisiais akademijos metais, svarbiausias tikslas išlieka tas pats – padėti jaunam muzikui atrasti savitą kelią į muziką.

Scena, kurioje susitinka kartos

Birštono vasaros menų akademijoje koncertai niekada nebuvo tik vakarinė programa. Jie tapdavo natūralia dienos darbų tąsa. Po individualių pamokų, meistriškumo kursų ir diskusijų scenoje gimdavo naujos interpretacijos, o klausytojai tapdavo ne vien jų liudininkais, bet ir kūrybinio proceso dalyviais.

Būtent todėl festivalis „Birštono vasaros muzika“ nėra savarankiškas renginių ciklas. Jis yra akademijos tęsinys. Dieną gimstančios interpretacijos ir kūrybiniai sumanymai vakare atgyja scenoje, o publika gali stebėti ne galutinį rezultatą, bet patį kūrybos procesą. Greta pripažintų atlikėjų čia visada koncertavo ir akademijos dalyviai. Jaunasis muzikas nelaukdavo, kol „užaugs“ didžiajai scenai – jis nuo pirmųjų dienų tapdavo jos dalimi.

Ši tradicija suformavo savitą Birštono bendruomenę. Per penkiolika metų čia užsimezgė ne viena draugystė, gimė kūrybiniai ansambliai, o nemaža dalis buvusių akademijos dalyvių šiandien patys koncertuoja, dėsto aukštosiose mokyklose, ugdo jaunąją kartą ir aktyviai dalyvauja Lietuvos muzikų sąjungos veikloje.

Šių metų festivalio programa tęsia tą pačią idėją. Ją pradės koncertas „Operos lobynai“, kviesiantis pažvelgti į baroko ir romantinės operos pasaulį. Antrąjį vakarą scenoje susitiks akademijos pedagogas Paulius Anderssonas ir jo mokinė Elinga Stigaitė – gyvas mokytojo ir mokinio dialogo pavyzdys. Toliau skambės kamerinės muzikos vakaras „Meilės keliai“, kuriame muzikuos Asta Krikščiūnaitė ir Audronė Kisieliūtė, pianistės Šviesės Čepliauskaitės rečitalis „Atodūsiai ir aistros“, jaunųjų atlikėjų programa „Garsų spalvos“, o festivalį užbaigs fortepijono vakarai „Čiurlionio keliu“ ir „Baltijos aidai“, atveriantys Lietuvos ir Baltijos šalių muzikos pasaulį. Kiekvieną vakarą pradės akademijos dalyvių pasirodymai, dar labiau sustiprinantys ryšį tarp skirtingų kartų.

Iš pirmo žvilgsnio šie koncertai labai skirtingi. Tačiau juos jungia bendra mintis. Birštone muzika nėra perduodama vien iš natų ar vadovėlių. Ji perduodama iš žmogaus žmogui – iš pedagogo mokiniui, iš scenos meistro jaunajai kartai, iš patyrusio atlikėjo pradedančiajam. Todėl festivalis pasakoja ne tik apie muziką. Jis pasakoja apie jos tęstinumą.

Galbūt todėl Birštono vasaros menų akademijos negalima vertinti vien pagal kiekvienų metų programą ar dalyvių skaičių. Tikroji jos vertė matuojama idėjomis, kurios čia gimė ir vėliau tęsė savo gyvenimą kitose erdvėse, kitais pavidalais ir naujose iniciatyvose. Vienos jų jau tapo Lietuvos muzikinio gyvenimo dalimi, kitos dar laukia savo laiko. Tačiau visų jų pradžia buvo ta pati – tikėjimas, kad muzika gali būti ne tik profesija ar scena, bet ir būdas kurti bendruomenę.

Šiemet Birštone prasidės jau penkioliktoji šios istorijos vasara. Kaip ir anuomet, 2011-aisiais, ji prasidės nuo žmonių susitikimo. O visa kita – naujos interpretacijos, nauji atradimai ir galbūt dar viena idėja, kuri po daugelio metų pakeis Lietuvos muzikinį gyvenimą.

 

Trys pirmieji vakarai – trys muzikiniai atradimai

Operos istorijoje slypi balsų, kurių šiandien nebegalime išgirsti, fortepijono muzikoje – kūrinių, keičiančių instrumento galimybių ribas, o kameriniame repertuare – dainų, kurios per kelias minutes papasakoja visą meilės istoriją. Pirmieji trys festivalio BIRŠTONO VASAROS MUZIKA vakarai kvies ne tik susitikti su atlikėjais, bet ir atrasti tai, ko kasdienėse koncertų programose pasitaiko retai.

Balsas, kurio neįmanoma atkurti

Festivalį pradės koncertas „Operos lobynai“, kuriame dainuos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Julija Stupnianek, o fortepijonu skambins Giedrė Muralytė-Eriksonė.

Šio vakaro intriga slypi Riccardo Broschi muzikoje. Kompozitorius dalį savo arijų rašė jaunesniajam broliui Carlo Broschi, į operos istoriją įėjusiam Farinelli vardu. XVIII amžiuje jis buvo laikomas vienu garsiausių Europos dainininkų – publiką stulbino nepaprastu balso diapazonu, ilgomis vienu atsikvėpimu išdainuojamomis frazėmis, drąsiais registro šuoliais ir akinamu koloratūrų virtuoziškumu.

Tikrojo Farinelli balso šiandien atkurti neįmanoma. Gérard’o Corbiau filme „Farinelli“ jo skambesį mėginta sukurti skaitmeniniu būdu sujungus koloratūrinio soprano ir kontratenoro balsus, o kai kurias frazes sumontavus net nata po natos. Tačiau gyvame koncerte galima išgirsti pačią muziką, sukurtą neeiliniam balsui, – Riccardo Broschi vaizduotę, jo keliamus iššūkius dainininkui ir baroko operos pasaulį, kuriame žmogaus balsas buvo stumiamas iki, regis, neįmanomų ribų.

Greta retai atliekamų Riccardo Broschi arijų skambės Antonio Vivaldi, Georgo Friedricho Händelio, Henry Purcello, Christopho Willibaldo Glucko ir Antoníno Dvořáko kūriniai. Taip nuo baroko vokalinio virtuoziškumo bus keliaujama romantinės operos jausmų gelmės link.

Rugpjūčio 3 d., pirmadienį, 19 val. – „Operos lobynai“

Bachas, peržengęs savo epochą

Koncerto „Fortepijono magija“ pradžioje susitiks mokytojas ir mokinė – pianistas Paulius Anderssonas ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivė Elinga Stigaitė. Tačiau šis vakaras kalbės ne tik apie kartų ryšį. Jo muzikinė intriga – kūrinio kelionė per laiką ir besikeičiančios fortepijono galimybės.

Elinga Stigaitė skambins Johanno Sebastiano Bacho Partitą Nr. 2 c-moll ir vieną poetiškiausių Frédérico Chopino noktiurnų. Paulius Anderssonas prie Bacho sugrįš jau per Franzo Liszto vaizduotę – atliks jo fortepijonui transkribuotus Preliudą ir fugą a-moll.

Tai bus proga išgirsti, kaip tas pats muzikinis mąstymas persikelia iš baroko į romantizmo epochą. Bacho polifoninė architektūra Liszto rankose įgyja XIX amžiaus koncertinio fortepijono galią, platesnę dinamiką, orkestrinį mastą ir virtuozinį spindesį. Transkripcija čia tampa ne paprastu kūrinio perrašymu, o dviejų genialios vaizduotės kūrėjų susitikimu, nors juos skiria daugiau kaip šimtmetis.

Vakaro kulminacija – Roberto Schumanno „Kreisleriana“, vienas sudėtingiausių ir paslaptingiausių romantinio fortepijono kūrinių. Joje nuolat keičiasi būsenos: pakilimą staiga nutraukia nerimas, audringą proveržį – susimąstymas, o lyrinį epizodą – groteskiškas šuolis. Ši muzika reikalauja ne tik techninio meistriškumo, bet ir gebėjimo suvaldyti prieštaringą, sunkiai nuspėjamą romantinės vaizduotės pasaulį.

Paulius Anderssonas į Birštoną grįžta ne tik kaip šešiolikos tarptautinių konkursų laureatas ir „Auksinio disko“ laimėtojas, bet ir kaip Tarptautinės Birštono vasaros menų akademijos pedagogas. Tad jo ir Elingos Stigaitės pasirodymas scenoje pratęs tai, kas dieną vyksta akademijos auditorijose – patirties, interpretacijos ir atsakomybės už muziką perdavimą.

Rugpjūčio 4 d., antradienį, 19 val. – „Fortepijono magija“

Meilė, išliekanti atmintyje

Trečiojo festivalio vakaro pavadinimą padiktavo Franciso Poulenco daina-valsas „Meilės keliai“. Iš pirmo žvilgsnio tai lengva, žavi, kone nerūpestinga melodija. Tačiau po jos skaidrumu slypi išsiskyrimo nuojauta ir meilės prisiminimas, kuris išlieka net tuomet, kai bendri keliai jau išsiskyrė.

Šį kūrinį atliks Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Asta Krikščiūnaitė ir pianistė Audronė Kisieliūtė. Jas sieja daugelį metų puoselėjama kūrybinė partnerystė, todėl koncerto programa nėra atsitiktinai sudėliotų gražių kūrinių rinkinys. Kiekviena daina jau išgyventa scenoje, išmėginta bendruose koncertuose ir nugludinta taip, kad balsas ir fortepijonas galėtų kalbėti kaip lygiaverčiai pašnekovai.

Vakare skambės Franzo Schuberto dainų lyrika, Ernesto Chaussono rafinuotumas, subtilios Maurice’o Ravelio spalvos ir savitas Franciso Poulenco pasaulis, kuriame elegancija dera su humoru, švelniu liūdesiu ir intymia išpažintimi.

Kamerinė muzika nereikalauja teatrinio gesto ar didelės scenos. Jai svarbesni žodis, frazės kvėpavimas, tylos akimirka ir vos pastebimas nuotaikos pokytis. Nedidelėje salėje klausytojas gali pajusti, kaip dvi atlikėjos kartu formuoja sakinį, kaip fortepijonas ne lydi balsą, o pratęsia jo mintį, ir kaip iš atskirų dainų pamažu susiklosto vienas pasakojimas – apie meilės artumą, jos netektį ir atmintyje pasiliekančius kelius.

Rugpjūčio 5 d., trečiadienį, 19 val. – „Meilės keliai“

Pirmieji trys festivalio vakarai atvers tris skirtingus pasaulius: legendiniam Farinelli sukurtą baroko operos muziką, Bacho kūrinių kelionę į romantinį fortepijoną ir meilės istorijas, pasakojamas balso bei fortepijono dialogu. Tai koncertai klausytojams, ieškantiems ne vien pažįstamų pavardžių, bet ir muzikos, kurią dar galima atrasti.

Festivalis BIRŠTONO VASAROS MUZIKA
2026 m. rugpjūčio 3–9 d.
Birštono kurhauzas, B. Sruogos g. 2, Birštonas

Bilieto kaina – 10 Eur, senjorams – 5 Eur.
Su Birštoniečio kortele įėjimas nemokamas.
Bilietai platinami „Bilietai.lt“ ir renginio vietoje likus valandai iki koncerto.

Festivalio globėja – Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.
Organizatorius – Lietuvos muzikų sąjunga.

Pamirštas „Faustas“

Ar žinojote, kad pirmąją muziką Goethe’s „Faustui“ sukūrė ne Charles’is Gounod ir ne Hectoras Berliozas?

Dar gerokai prieš juos šio kūrinio ėmėsi Vilniuje gimęs kunigaikštis Antanas Henrikas Radvila – politikas, violončelininkas, kompozitorius ir vienas artimiausių Johanno Wolfgango von Goethe’s bičiulių. Jie ilgus metus bendravo, o pats Goethe sekė, kaip gimsta muzika jo garsiajam kūriniui. Šiandien Radvilos vardas minimas retai, nors jo „Faustas“ laikomas pirmąja operine šio literatūros šedevro interpretacija.

Būtent ši istorija taps netikėtu pianistės Šviesės Čepliauskaitės rečitalio „Atodūsiai ir aistros“ atradimu.

Vakaro programoje skambės Fryderyko Chopino ir Ferenco Liszto muzika – romantizmo pasaulis, kuriame susipina svajonės, ilgesys ir virtuozinis fortepijono spindesys. Tačiau programos ašimi taps pačios pianistės sukurta Fantazija Antano Henriko Radvilos muzikos Goethe’s „Faustui“ temomis. Tai ne tik naujas kūrinys, bet ir muzikinis tiltas į beveik pamirštą Lietuvos ir Europos kultūros istorijos puslapį.

Šviesė Čepliauskaitė jau daugelį metų garsėja gebėjimu koncertą paversti gyvu pasakojimu. Jos rečitaliuose muzika neatsiejama nuo istorijų apie kompozitorius, jų epochą ir kūrinių gimimą. Todėl šis vakaras bus ne vien fortepijono muzikos koncertas. Jis taps kelione po romantizmo pasaulį, kuriame Chopino lyrika, Liszto virtuoziškumas ir Radvilos vizija susitiks vienoje dramaturginėje linijoje.

Rugpjūčio 6 d., ketvirtadienį, 19 val. – „Atodūsiai ir aistros“

Kai instrumentai pradeda kalbėtis

Ar fleita gali skambėti kaip žmogaus balsas?
Ar akordeonas gali priminti vargonus?
O gal fortepijonas kartais tampa ne pagrindiniu solistu, o subtilia spalva bendrame muzikiniame paveiksle?

Į šiuos klausimus kvies atsakyti koncertas „Garsų spalvos“.

Tai neįprastas vakaras, kuriame svarbiausias herojus nėra vienas instrumentas. Čia pagrindiniu veikėju tampa garso spalva. Skirtingų sudėčių ansambliai nuolat keisis: solo epizodus keis duetai, fleita susitiks su fortepijonu, vėliau – su akordeonu, o pažįstami kūriniai atsivers vis kitokiais tembrais.

Jaunosios kartos atlikėjos Polina Chistova ir Rugilė Melytė, muzikuojančios duete Cantabile, į Birštoną pakviestos po įspūdingo pasirodymo Vilniuje. Jų muzikinis dialogas išsiskiria retu jautrumu – fortepijonas čia nėra akompanimentas, o lygiavertis partneris, asistuojantis fleitai.

Trečią spalvą į šį muzikinį paveikslą įneš akordeonininkas Edgaras Dičpinigaitis. Fleitos ir akordeono duetas koncertų salėse skamba retai, tačiau būtent todėl jis ir intriguoja. Skaidrus fleitos tembras susilieja su sodriu, tarsi kvėpuojančiu akordeono garsu, sukurdamas visai kitokią klausymosi patirtį.

Programoje susitiks Bachas, Scarlatti, Griegas, Doppleris, Gaubertas, Enescu ir kiti autoriai. Tačiau šįkart svarbiausia ne pavardžių sąrašas. Įdomiausia stebėti, kaip ta pati muzika keičiasi keičiantis instrumentų deriniams. Vienas kūrinys išryškina melodiją, kitas – tembro niuansus, trečias atskleidžia netikėtas ansamblio spalvas.

Šis koncertas kviečia klausytis ne tik natų. Jis kviečia klausytis garso atspalvių.

Rugpjūčio 7 d., penktadienį, 19 val. – „Garsų spalvos“

 

Du keliai į tylą ir šviesą

Festivalio BIRŠTONO VASAROS MUZIKA pabaigoje – du fortepijono vakarai, kurių programose muzika kalba ne garsumu, o vidine erdve. Viename jaunas pianistas Čiurlionio kūrybą gretins su didžiąja Europos romantizmo tradicija, kitame trijų Baltijos šalių muzika susijungs į subtilų tylos, gamtos ir šviesos pasakojimą.

Kai Čiurlionis susitinka su Brahmsu ir Lisztu

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninės miniatiūros dažnai trunka vos kelias minutes. Tačiau jose telpa stebėtinai platus pasaulis – liaudies dainos atgarsis, gamtos nuojauta, nerimas, prisiminimas ir begalybės ilgesys.

Koncerto „Čiurlionio keliu“ intriga – išgirsti šią muziką ne atskirai, o greta Johanneso Brahmso ir Ferenco Liszto kūrinių. Toks sugretinimas leidžia Čiurlionį pažinti ne vien kaip savitą lietuvių kompozitorių, bet ir kaip kūrėją, gyvenusį didžiosios Europos romantizmo tradicijos lauke.

Brahmso muzikoje romantinis jausmas sutelkiamas į griežtą formą ir vidinę įtampą, Liszto kūryboje jis virsta drąsiu polėkiu ir virtuozine fortepijono galia. Čiurlionio pasaulis iš pirmo žvilgsnio santūresnis, tačiau ne mažiau intensyvus: didelės būsenos čia sutelpa į kelis garsus, trumpą motyvą ar staiga atsiveriančią tylą.

Šią programą atliks jaunasis pianistas Povilas Ušinskis, nuosekliai besigilinantis į Čiurlionio kūrybą ir pristatantis ją Lietuvos bei užsienio publikai. Koncerto pavadinimas kalba ir apie jo paties kelią – nuo pirmųjų susitikimų su šia muzika iki tarptautinių konkursų, koncertų ir vis gilesnio jos pažinimo.

Mums šis vakaras ypač brangus. Šiais metais Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnaziją baigęs Povilas su Lietuvos muzikų sąjunga ir Birštono vasaros menų akademija bendrauja dar nuo penktos klasės. Šios gražios bičiulystės iniciatorė – puiki fortepijono pedagogė Raimonda Sližienė.

2025 metais Povilas Ušinskis laimėjo Rygos tarptautinį jaunųjų pianistų konkursą ir pelnė stipendiją dalyvauti fortepijono akademijoje „Feuerwerk Einbeck 2026“. Tačiau Birštono vakaro vertė slypės ne apdovanojimų sąraše. Įdomiausia bus išgirsti, kaip jaunas atlikėjas supranta muziką, kurioje svarbu ne vien tai, kas suskamba, bet ir tai, kas lieka nepasakyta.

Rugpjūčio 8 d., šeštadienį, 19 val. – „Čiurlionio keliu“

Kiek garsų reikia begalybei?

Ar įmanoma iš kelių natų sukurti didelę vidinę erdvę?

Estų kompozitoriaus Arvo Pärto muzika įrodo, kad kartais vieno garso pakanka daugiau nei ištisam orkestrui. Latvio Pēterio Vasko kūriniuose tyla gali virsti gamtos alsavimu, nerimo ženklu ar šviesos laukimu. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio miniatiūrose keli taktai atveria peizažą, prisiminimą ir neaprėpiamos erdvės nuojautą, o Zitos Bružaitės muzika šį Baltijos pasakojimą papildo savita šiandienos lietuviška intonacija.

Šių keturių kūrėjų muzika susitiks pianistės Monikos Dars rečitalyje „Baltijos aidai“. Birštono publika šią programą išgirs pirmoji – vėliau ji bus pristatyta festivalyje „Nessun dorma“ Vilniuje.

Tai nebus įprastas koncertas, sudarytas pagal valstybių ar epochų principą. Jo esmė – išgirsti, kas sieja labai skirtingas muzikines kalbas. Čiurlionio romantinė vaizduotė, Pärto skaidrus tintinnabuli skambesys, Vasko gamtos ir žmogaus būties apmąstymai bei Bružaitės muzikinis pasaulis susijungs per bendrą jautrumą tylai, erdvei ir vos pastebimam garso pokyčiui.

Ši muzika klausytojo nestulbina išoriniu efektu. Ji reikalauja sustoti, įsiklausyti ir pastebėti, kaip garsas gimsta iš tylos ir vėl į ją sugrįžta. Todėl koncerto pavadinime minimi aidai nėra vien poetinė metafora. Kiekvienas kūrinys tarsi palieka erdvėje pėdsaką, kuris dar ilgai tęsiasi jau nutilus fortepijonui.

Monika Dars koncertuoja Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, yra pasirodžiusi su Lietuvos ir užsienio orkestrais, pelniusi tarptautinių konkursų apdovanojimų. Tačiau šiame vakare svarbiausia bus jos gebėjimas išlaikyti muzikos trapumą, girdėti pauzę ir leisti kiekvienam garsui įgyti savo svorį.

Rugpjūčio 9 d., sekmadienį, 19 val. – „Baltijos aidai“

Festivalio pabaigos koncertai pasiūlys du skirtingus klausymosi kelius. Pirmasis leis išgirsti Čiurlionį greta Brahmso ir Liszto ir pajusti, kaip lietuviška muzikinė vaizduotė įsilieja į Europos romantizmo pasaulį. Antrasis kvies ieškoti to, kas jungia trijų Baltijos šalių kūrėjus – tylos, gamtos, šviesos ir iš nedaugelio garsų gimstančios vidinės erdvės.

Festivalis BIRŠTONO VASAROS MUZIKA
2026 m. rugpjūčio 3–9 d.
Birštono kurhauzas, B. Sruogos g. 2, Birštonas

Bilieto kaina – 10 Eur, senjorams – 5 Eur.
Su Birštoniečio kortele įėjimas nemokamas.
Bilietai platinami „Bilietai.lt“ ir renginio vietoje likus valandai iki koncerto.

Festivalio globėja – Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.
Organizatorius – Lietuvos muzikų sąjunga.