„Moravskio niekada nebus per daug…“

Liepos 24 dieną, kaip ir kasmet, gydytojo, rašytojo Stanislovo Moravskio kūrybos tyrinėtojai, leidėjai, skaitytojai ir gerbėjai iš įvairių Lietuvos kampelių susirinko į Birštono kurhauzą.
Šįkart – į tris dešimtmečius lauktos, iš naujo į lietuvių kalbą išverstos jo knygos „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje. Atsiskyrėlio atsiminimai (1818–1825)“, parašytos Ustronėje (Jundeliškėse, Birštono sav.) sutiktuves.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistas naujas S.Moravskio Vilniaus atsiminimų leidimas papildytas redaktorės, istorikės dr. Redos Griškaitės parengtais išsamiais komentarais, kurie sudėti į atskirą dvitomio knygą. Per juos mums labiau atsiskleidžia dingęs Vilnius, jo viešasis gyvenimas, išsamiau pristatomi visuomenės tipažai, garsių žmonių portretai. Neabejotinai, šis leidinys turės pasisekimą, nes ir šiandien netrūksta žmonių, besidominčių krašto praeitimi, literatūros istorija. Nemažai jų kasmet susirenka ir į Moravskio skaitymus Birštone. Ir šiemet atvyko kaip į savotiškus atlaidus ir tiesiog „ore“ išgraibstė atvežtą naujieną dailiais viršeliais…
Renginyje, kurį vedė architektūros istorikas, architektas, hum. m. dr. Marius Daraškevičius, tradiciškai skambėjo ištraukos iš minėtų S.Moravskio atsiminimų – jas skaitė aktorius Henrikas Savickis. Apie tai, kaip Stanislovas Moravskis atsirado jos tyrimų lauke, kas paskatino imtis Vilniaus atsiminimų vertimo, o vėliau – ir naujos laidos, papasakojo Lietuvos istorijos instituto vyresn. mokslo darbuotoja dr. Reda Griškaitė. Pirmiausia ji padėkojo gausiai susirinkusiesiems, jos pastebėjimu, toks susidomėjimas S.Moravskio kūryba ir naująja knyga, kasmetinis dalyvavimas skaitymuose yra pats svarbiausias jos darbo įvertinimas. Pasak istorikės, skaitymai išskirtiniai tuo, kad suburia ir tuos, kurie jau pakankamai žino apie S.Moravskį bei šioje auditorijoje apie jį yra skaitę paskaitas, ir tuos, kuriuos palyginti neseniai pradėjo domėtis šia tema. Juk S.Moravskiu negali nesižavėti, jis įtraukia ir nepaleidžia. Taip atsitiko ir jos atveju.
Įvairiapusišką S.Moravskio asmenybę ji apibūdino taip: „žmogus – orkestras“. Visų pirma, jis buvo talentingas rašytojas, poetas, pastabus savojo laikmečio metraštininkas. Be to, ir Vilniaus universiteto auklėtinis, diplomuotas gydytojas, medicinos daktaras, poliglotas, mokėjęs daugelį kalbų, grojęs fortepijonu, tapęs ir piešęs. Studijų metais aktyviai bendravo su filomatais bei filaretais, buvo masonų ložės „Uolusis lietuvis“ narys. Atskiruose kontekstuose minimas kaip teisininkas, filantropas. Apibūdinamas kaip netipiškas dvarininkas, „Ustronės atsiskyrėlis“, kuris mėgo sodininkauti, Birštono krašte išpopuliarino jurginus, važinėjo po apylinkes ir užrašinėjo etnografinę medžiagą. Moravskio skaitymuose per du dešimtmečius jau buvo paliestas ne vienas iš šių veiklos aspektų, bet jo kūryboje ir gyvenime vis dar atrandama naujų, vertų aptarimo temų.
Dr. Reda Griškaitė palygino abi knygas: 1994 metais pasirodžiusį pirmąjį A.Moravskio rankraščių vertimą bei dešimt metų rengtą ir šiemet išleistą mokslo leidinį. Pastarasis dvitomis, sudarytas iš S.Moravskio atsiminimų ir paaiškinamojo priedo jo tekstui. R.Griškaitės parengtus komentarus galima skaityti ir kaip savarankišką Vilniaus ir XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios Lietuvos istoriją. Specialistų teigimu, iki šiol taip pateiktos mokslinės istorijos šaltinių publikacijos Lietuvos istorijos moksle nebuvo.
Be paaiškinimų iš archyvinių šaltinių, leidinyje gausu iliustracijų iš S.Moravskio gyvenamojo laikmečio. Pirmąją knygą puošia šeši unikalūs paties Moravskio piešiniai bei ano meto Vilniaus atmosferą perteikiantys 25 vilniečio Marcelio Januševičiaus ir jo sūnaus Stanislovo Januševičiaus peizažai, antroje – komentarų – knygoje panaudoti 149 joje minimų istorinių asmenybių portretai, kai kurie jų – iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinio.
Knygos autorė padėkojo svarbiausiems savo talkininkams, žmonėms, kurie prisidėjo prie knygos leidybos, pagreitino jos atėjimą pas skaitytojus. „Pirkite, skaitykite, dovanokite šią knygą – ji vertinga ir graži, papuoš jūsų namų bibliotekas,“ – atidavusi knygą skaitytojų vertinimui, jų palaikymo vylėsi dr. R.Griškaitė.
Savo mintimis apie knygos reikšmę pasidalino kiti svečiai – literatūrologė Asta Vaškelienė, vertėja, prof. dr. Regina Koženiauskienė, knygos leidėjas Gytis Vaškelis, leidybą parėmęs gydytojas Saulius Špokevičius, kolekcininkas ir renginio mecenatas Rimvydas Baranauskas. Jie papasakojo ir apie asmeninį santykį su S.Moravskio kūryba, ir apie tai, kas juos traukia į ne vieną dešimtmetį trunkančius skaitymus Birštone.
Kiekvienas jų pabrėžė išskirtinį knygos sudarytojos Redos Griškaitės indėlį, prikeliant iš užmaršties, grąžinant Lietuvos kultūrai ir išpopuliarinant S.Moravskio kūrybą, atskleidžiant visos XIX a. epochos vaizdą, dėkojo jai už pasišventimą, kantrybę ir dešimtmečius, skirtus S. Moravskio kūrybinio palikimo tyrinėjimams.
Prof. dr. Reginos Koženiauskienės įsitikinimu, R.Griškaitės išversti S.Moravskio atsiminimai yra labai kinematografiški. Vilniaus gatvių, aukštuomenės salonų, realiai gyvenusių asmenų elgesio, manierų, kalbos, drabužių aprašymai yra tokie vaizdingi, kad tai galėtų tapti atradimu kino filmų scenaristams ir režisieriams.
Tam pritarė ir literatūrologė Asta Vaškelienė, sakydama, kad S.Moravskio memuarai, kuriuos itin kruopščiai, su dideliu profesionalumu parengė dr. R.Griškaitė, yra aukščiausios prabos istorijos šaltinis. Jis atskleidžia, kaip po XVIII a. kataklizmų, trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, patekusi į Rusijos imperijos sudėtį gyveno tuometinė visuomenė. Neatsitiktinai leidybinio projekto autorius Gytis Vaškelis dr. R. Griškaitės parengtą knygos antrąjį tomą pavadino išsamia to laikmečio enciklopedija.
Verslininkas ir mecenatas Rimvydas Baranauskas kasmet atvyksta į S.Moravskio skaitymus ne tik kaip klausytojas, jis kaskart nustebina kokia nors staigmena iš savo kolekcijos. Vienų skaitymų metu A.Moravskio kūrybos vertėjai ir tyrinėtojai R.Griškaitei jis padovanojo pačios pirmosios 1924 metų laidos Vilniaus atsiminimus. O šįkart jai įteikė vieno ryškiausių lenkų muzikos romantizmo kūrėjų Stanislovo Moniuškos biografiją. Kodėl jis vylėsi, kad istorikė į savo mokslinio susidomėjimo lauką įtrauks būtent šį kompozitorių? S.Moniuška buvo glaudžiai susijęs su Vilniumi, 18 metų čia gyveno, buvo vedęs Miulerių dukrą Aleksandrą. O Miulerių namuose, dabartinėje Vokiečių gatvėje, kur vykdavo aukštuomenės pamėgti pokyliai ir susitikimai, lankėsi ir Stanislovas Moravskis, savo prisiminimuose rašęs apie bičiulystę su Miuleriais.
R.Baranauskas renginyje pademonstravo ir kolekcines retenybes – žymių XVIII – XIX a. mokslininkų, profesorių, brolių J. ir A.Sniadeckių, padariusių didelę įtaką Vilniaus universiteto (jame mokėsi ir S.Moravskis) suklestėjimui, originalius portretus.
Tai, kad išskirtinis kultūros reiškinys – naujos knygos sutiktuvės – neaplenkė Birštono krašto, kur gyvenęs S.Moravskis ir parašė savo atsiminimus, pasidžiaugė merė Nijolė Dirginčienė, padėkojusi knygos autorei, leidėjams bei Birštono viešajai bibliotekai ir „Gyvenimo“ redakcijai už kraštiečio kūrybos sklaidą tradiciniuose skaitymuose.
Renginio organizatorių – bibliotekos direktorės Alinos Jaskūnienės ir „Gyvenimo“ redaktorės Ramutės Šimukauskaitės – padėkos buvo skirtos naują knygą pristačiusiems vakaro svečiams, aktoriui Henrikui Savickiui, fleitininkei Jurgitai Otienei bei renginio rėmėjams – Birštono savivaldybei ir mecenatams Baranauskams.
Tradicinių skaitymų gerbėjus nudžiugino paskelbta žinia apie kitų metų renginio temą – ji pakvies aptarti tėvų ir vaikų santykius, ano meto švietimo sistemą, patyčias mokykloje, remiantis S.Moravskio kūryba. „Moravskio niekada nebus per daug,“ – renginio vedėjui skanduote ir aplodismentais pritarė skaitymų dalyviai.
Renginio organizatorių ir Jundeliškių verslininkų Rutkauskų bei KęstučioVasiliausko rūpesčiu Stanislovo Moravskio gerbėjai ir šiemet turėjo progą pagerbti Ustronės atsiskyrėlį tylos minute bei žvakės šviesa Nemajūnų kapinių koplyčioje, apsilankyti Jundeliškėse, apžiūrėti dvarą, tapusį S.Moravskio ramybės ir kūrybos užutekiu, ir patirti šio krašto gyventojų vaišingumą netoliese iškilusiame šiuolaikiškame dvarelyje.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas