Perdegusiai kartai – į Birštoną: „Eglės sanatorijos“ vadovas apie tai, ko užsieniečiai moko lietuvius apie poilsį“

Prie pat Nemuno įsikūrusi „Eglės sanatorija“ Birštone veikia trylika metų, tačiau jos vadovui Artūrui Saldai šis kurortas – ne tik darbas, bet ir vieta, kurioje kasdien stebima, kaip keičiasi žmonės bei jų santykis su sveikata. Jis pasakoja, kodėl vis daugiau užsieniečių atranda Birštoną, ko galėtume iš jų pasimokyti ir kodėl Lietuva gali didžiuotis savo sanatorinio gydymo lygiu pasauliniu mastu.
Pasak A. Saldos, per pastaruosius dešimtmečius sanatorijos pasikeitė iš įstaigų, į kurias žmonės važiuodavo siunčiami valstybės, darbovietės ar pagal sveikatos draudimą. Vienaip buvo sovietmečiu, dar kitaip – nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau pagrindinis pokytis yra tas, kad dabar žmonės važiuoja savo noru ir savomis lėšomis. Tai rodo sąmoningai augantį sanatorijų ir jų paslaugų pripažinimą – žmonės vertina savo sveikatą ir ieško būdų ją pagerinti asmeninėmis lėšomis.

Kelias į Birštoną
Sprendimą steigti sanatoriją Birštone prieš trylika metų paskatino keli veiksniai. Pirmasis –Birštonas jau turėjo savo sanatorinio gydymo istoriją. Be to, atsirado galimybių pastatą iš dalies rekonstruoti ir statyti prie pat Nemuno. Trečiasis veiksnys – savivaldybės palaikymas ir noras, kad atsirastų nauja sanatorija. Šis apsisprendimas pasiteisino: tai buvo postūmis ir pačiam Birštonui, ir „Eglės sanatorijai“, kuri čia rado augimo erdvę.
„Tos institucinės atminties ir patirties yra daugiau nei 13 metų, nes Druskininkų „Eglės sanatorija“ veikia jau 54 metus, tad į Birštoną atsinešėme savo gerąsias patirtis, dalį specialistų, gydomąjį purvą. Specialiai nedarome skirties tarp sanatorijų – stengiamės, kad procedūros, specialistai, įranga, mokymai būtų vienodi“, – sako A. Salda. Vadovas teigia, kad Birštoną renkasi tie, kurie ieško ramybės. Dėl savo dydžio, kompaktiškumo ir jaukumo kurortas turi ramybės aurą. Čia yra ką nuveikti, vyksta daug kultūrinių renginių, yra gražių pasivaikščiojimo vietų, bet Birštonas labiausiai traukia tuos, kurie vertina išskirtinę ramybę.
Pašnekovas griauna populiarų mitą, kad sanatorinis poilsis – tai gulėjimas. Pasak jo, judėjimas visada buvo kurortinio gydymo šerdis: tradicinės sanatorijos buvo projektuojamos taip, kad lankytojai natūraliai judėtų nemažais atstumais tarp korpusų, procedūrų kabinetų ir valgyklų. Birštone tai turi papildomą vertę – kompaktiška kurorto aplinka, Nemuno pakrantės takai ir pušynai kviečia judėti lauke net tarp procedūrų, taip surenkant populiariuosius dešimt tūkstančių žingsnių beveik nejučia.

Inovacijų „lubos“
„Eglės sanatorijos“ vadovas pastebi, kad kiekvienais metais klientų lūkesčiai kyla, poreikiai auga, o tai verčia pasitempti visas įstaigas. Pasikeitė ir įranga, kuri sparčiai modernėja. Nors bazinės sanatorijų funkcijos išliko tos pačios – kaip ir anksčiau gydoma elektra, magnetiniu lauku, šviesa ar lazeriu, bet patys įrenginiai dabar galingesni ir tikslesni. Šiuolaikinės technologijos leidžia gauti grįžtamąjį ryšį, aparatai mato, kaip tiksliai kūnas reaguoja į tam tikrą stimuliaciją ir adaptuoja savo veikimą. Tai suteikia žymiai geresnį rezultatą nei anksčiau.
„Kiekvienais metais su „Eglės sanatorijos“ delegacija vykstame į medicininės įrangos parodas, ieškome, ką dar galima būtų įsigyti. Nuvykus ir džiugu, ir liūdna tuo pačiu metu, nes praktiškai viską turime sanatorijoje, kas šiuo metu rinkoje geriausia. Randame tik nedidelę dalį tarp tų šimtų tiekėjų – kokį nors aparatą, kuris suintriguoja ir yra kažkas nauja“, – šypsosi pašnekovas.
A. Salda teigia, kad nors viskas sparčiai keičiasi ir tobulėja, bet sanatorinio gydymo pamatas, susidedantis iš penkių elementų, išliko iki šių dienų: tai judėjimas – kineziterapijos užsiėmimai, mankštos lauke ir salėje; gydomasis masažas; gamtinių išteklių procedūros – purvas, mineralinis vanduo, kurie yra Lietuvos ir Birštono sveikatinimo pagrindas; aparatinė fizioterapija ir relaksacinės procedūros.

Lietuva – tarp geriausių pasaulyje
Tyrimais įrodyta, kad didžiausią sanatorinio gydymo efektą gauna tie, kurie sanatorijoje praleidžia dešimt parų ar dvi savaites. Tokia praktika būdinga užsienio svečiams, daugiausia iš Izraelio ir Vokietijos, kurių vidutinis buvimo laikas „Eglės sanatorijoje“ – dvylika parų. Lietuviai apsistoja ilgiau nei keturias paras, o tai vienas aukščiausių rezultatų tarp šalies sanatorijų, tačiau, A. Saldos požiūriu, to vis tiek per mažai: „Suprantame, kad pučiame prieš vėją, nes visuomenė dabar skuba, bėga, planuoja, bet sanatorijos duoda tą prabangą sustoti. Jei negalite atvažiuoti savaitei, atvažiuokite keturioms paroms, bet ne vienai ir ne dviem. Tų dviejų papildomų investuotų dienų grąža žmogui labai didelė.“
Paradoksalu, bet sanatorinis gydymas ypač veiksmingai suveikia tiems, kuriems to labiausiai reikia – perdegusiems, paveiktiems streso, nuolat skubantiems. Struktūruotas režimas tampa pagrindiniu terapijos įrankiu. „Atvažiuoji, nueini gydytojo konsultacijai, tau paskiria procedūras ir grafiką, kurį turi vykdyti, tad nebelieka laiko galvoti apie kitus dalykus. Nervų sistema atsipalaiduoja pati“, – aiškina A. Salda.
Jis prideda ir kitą svarbų aspektą: grynas kurorto oras, intensyvi fizinė veikla, gilus atsipalaidavimas leidžia žmogui kokybiškai išsimiegoti. Klaipėdos universiteto atliktas mokslinis tyrimas Lietuvos sanatorijose parodė, kad tokio apsilankymo teigiamas efektas tęsiasi kelis mėnesius net ir grįžus namo.
Tokius rezultatus A. Salda sieja su bendra Lietuvos sanatorinio gydymo tradicija: „Drąsiai galiu teigti, kad esame tarp TOP 3 šalių pasaulyje pagal kurortinio gydymo kokybę greta Čekijos ir Slovakijos. Nebesame pigiausia šalis – kažkada viliojome kaina, dabar galime vilioti tik paslaugų kokybe, inovacijomis ir žmogišku dėmesiu. Svarbiausia – išlaikyti šią lyderystę, diegti naujoves ir paskatinti žmones atvykti ilgesniam laikui“, – pokalbį užbaigia „Eglės sanatorijos“ vadovas A. Salda.
Birštono TIC informacija