Tai, kad šiemet Prienų „Žiburio“ gimnazijos organizuotame tradiciniame Lietuvos respublikos jaunųjų kalbininkų konkurse, skirtame kalbininkams Jonui Kazlauskui ir Antanui Lyberiui atminti, dalyvavo per trisdešimt esė ir tiriamųjų darbų autorių liudija, kad jaunųjų kalbininkų gretos nemažėja. Ačiū darbų autoriams ir juos paskatinusiems mokytojams. Plečiasi ir gimnazijų geografija.
Šiemet be gausaus būrio žiburiečių, darbų konkursui sulaukta ir iš Palangos Senosios, Šiaulių rajono Kuršėnų Lauryno Ivinskio, Kauno „Saulės“, Alytaus Šv. Benedikto, Klaipėdos „Aitvaro“, Kauno technologijos universiteto gimnazijų ir Marijampolės rajono Mokolų progimnazijos.
Konkursas vyko jau 28 kartą.
Skaitant parašytus darbus, visada džiugina jų autorių kūrybinės paieškos ir dėmesys kalbai. Bet kiekvienas konkursas pažeria ir savo perliukų. Kuo įsimintinas šių metų konkursas? Daugumos darbų autoriai nudžiugino savo autentiškumu ir noru būti savimi. Smagu, kad darbų autoriai nebijo dvejoti ir ieškoti atsakymų į laikmečio aktualijas, kad rašo apie asmenines patirtis, juntamas šalia ir kiekvieną dieną, ir taip pat provokuojančias gilesnes diskusijas, gimusias visai netikėtai.
Esė darbai įvairūs ir savo problematika, ir pasirinkta rašymo forma bei netikėtomis detalėmis.
Beveik kiekvieno iš autorių patirtis sava, bet tuo ir įdomi. Vieniems atrasti ryšį su mus supančiu žodžiu padėjo seneliai, tėvai, kitiems – daina ar dalyvavimas Dainų šventėje, stabtelėjimas besiaiškinant savo vardo kilmę, pamąstymai apie tai, kodėl šiuolaikinė visuomenė stokoja drąsos išsakyti savo nuomonę, ir kitos pačios netikėčiausios situacijos. Pavyzdžiui, kad ir paties autoriaus ginčas su skyrybos koja ar klaidžiojimai nosinių raidžių labirintuose ir kitos. Tai ir dar vienas paliudijimas, kad apie apie kalbą galima rašyti ir šmaikščiai, ir linksmai.
Manau, kad tikrai nesvarbu, ar gimtoji kalba glosto, ar kiša koją sudėtinga gramatika, ar verčia galvoti apie tai ar apskritai gali būti įgimtoji kalba, ir ar jau reikia skambinti 112 ir gelbėti lietuvių kalbą, – svarbiausia, kad jauni žmonės neabejingi ir ieško atsakymų į rūpimus klausimus. Todėl labiausiai ir nudžiugino konkurso dalyvių esė darbai.
Ramutė Šimukauskaitė Vertinimo komisijos narė
Aurelija Tamulionienė
Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams, vertinimo komisijos narė
2026 m. konkursui buvo pateikti 4 kalbos tiriamieji darbai: Kauno „Saulės“ gimnazijos (1 darbas), Prienų „Žiburio“ gimnazijos (2 darbai) ir Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos (1 darbas).
Pirmiausia norisi pasidžiaugti ir padėkoti visiems kalbos tiriamųjų darbų autoriams ir jų mokytojams už itin aktualias temas, išsamius tyrimus, kurių rezultatai svarbūs ne tik tuo, kad ištirta viena ar kita kalbos tema, bet prisideda ir kalbos mokslo tyrimų. Juk viskas nuo to ir prasideda.
Kalbos tiriamasis darbas „Verbalinė bei neverbalinė emocijų raiška Kauno „Saulės“ gimnazijos mokinių šnekamojoje kalboje“ parodė, kad emocijų išraiška priklauso nuo pačios emocijos pobūdžio. Stiprios neigiamos emocijos, tokios kaip pyktis, reiškiamos intensyviai – vartojami keiksmažodžiai, žargonas ir ryški kūno kalba. Tuo tarpu liūdesys ir baimė dažniau išreiškiami santūriau, labiau per neverbalinius signalus. Teigiamos emocijos, kaip džiaugsmas ar susižavėjimas, reiškiamos laisvai ir įvairiai, pasitelkiant tiek žodžius, tiek kūno kalbą. Tyrimas taip pat atskleidė, kad jaunimo kalboje svarbi vieta tenka užsienio (ypač anglų) kalbai, o merginos emocijas linkusios reikšti atviriau nei vaikinai. Apibendrinant galima teigti, kad mokinių emocijų raiška yra įvairi, priklausoma nuo situacijos ir emocijos stiprumo, o neverbaliniai elementai dažnai yra tokie pat svarbūs kaip ir žodžiai.
Kalbos tiriamasis darbas „Prienų „Žiburio“ gimnazijos pirmokų (gimusių 2010 m.), jų tėvų ir senelių vardų kalbinė analizė“ ir jo rezultatai atskleidė ir patvirtino, kad vardas yra svarbus ne tik asmens tapatybės, bet ir šeimos tradicijų bei kultūrinio konteksto atspindys. Tiriamajame darbe analizuoti Prienų „Žiburio“ gimnazijos pirmokų, jų tėvų ir senelių vardai, siekiant nustatyti jų kilmės ir reikšmės dėsningumus. Tyrime dalyvavo 26 mokiniai, pateikę savo ir šeimos narių vardus. Rezultatai parodė, kad vardų suteikimo tradicijose vyrauja tęstinumas – gausu kalendorinių krikštavardžių ir senųjų baltų vardų. Tačiau jaunesnėje kartoje ryškėja naujų, skolintų vardų populiarėjimas, rodantis globalizacijos įtaką. Tuo tarpu senelių kartoje tokie vardai pasitaiko rečiausiai. Taip pat nustatyta, kad vardų reikšmės pasirinkimo tendencijos išliko panašios visose kartose – dažniausiai vardai siejami su teigiamomis, abstrakčiomis savybėmis, o ne konkrečiais objektais. Apibendrinant galima teigti, kad nors šiuolaikinėje visuomenėje stiprėja naujų vardų įtaka, tradiciniai vardai ir jų simbolinė reikšmė išlieka svarbi šeimos ir kultūros dalis.
Kalbos tiriamajame darbe „Vytauto Mačernio sonetų aplinkybių analizė“ analizuojama 20 sonetų iš ciklo „Metai“, siekiant ištirti aplinkybių vartojimą, jų rūšis, gramatinę raišką ir semantiką. Kelta hipotezė, kad griežta soneto forma ir filosofinis turinys lemia aplinkybių gausą, pasitvirtino. Iš viso rasta 233 aplinkybės, dažniausiai – vietos, laiko ir būdo, iš kurių vyrauja vietos aplinkybės. Tyrimas parodė, kad aplinkybės dažniausiai reiškiamos neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis ir vardažodžiais, o jų įvairovė padeda kurti intensyvų, sudėtingą ir metaforišką pasaulio vaizdą. Apibendrinant galima teigti, kad aplinkybių gausa Mačernio sonetuose atspindi ne tik poetinį meistriškumą, bet ir gilų filosofinį mąstymą bei siekį per kalbą atskleisti žmogaus egzistencijos sudėtingumą.
Kalbos tiriamasis darbas „Zoomorfizmai mokinių kalboje: kultūrinės reikšmės ir etnolingvistinis požiūris“ yra tęstinis ir jo autorė šiame konkurse dalyvauja kelerius metus iš eilės. Šis tyrimas ir jo rezultatai parodė, kad zoomorfizmai yra svarbi kalbinės raiškos dalis, glaudžiai susijusi su kultūra, pasaulėvaizdžiu ir visuomenėje vyraujančiomis vertybėmis. Tiriamajame darbe analizuojami mokinių vartojami zoomorfizmai, siekiant nustatyti jų reikšmes, funkcijas ir ryšį su tradiciniu lietuvių kultūriniu kontekstu. Tyrimas parodė, kad dauguma dažniausiai vartojamų zoomorfizmų (pvz., „višta“, „ožys“, „žiurkė“) išlaiko tradicines, dažniausiai neigiamas reikšmes ir atspindi nusistovėjusius kultūrinius stereotipus. Kartu pastebėta, kad dalis zoomorfizmų įgyja naujų ar platesnių reikšmių – jos gali būti tiek teigiamos, tiek neigiamos, o tai rodo kalbos dinamiškumą ir šiuolaikinės kultūros, ypač medijų bei popkultūros, įtaką. Tuo tarpu kai kurie tradiciniai įvaizdžiai (pvz., „žaltys“) jaunimo kalboje vartojami rečiau, kas leidžia daryti išvadą, jog dalis mitologinių reikšmių praranda aktualumą. Apibendrinant galima teigti, kad zoomorfizmai mokinių kalboje nėra atsitiktiniai – jie atspindi tiek paveldėtą kultūrinį pasaulėvaizdį, tiek šiuolaikinius pokyčius. Per juos atsiskleidžia jaunimo mąstymas, vertinimai, bendravimo ypatumai ir kalbos kaip nuolat kintančio reiškinio prigimtis.
Apibendrinus visus keturis kalbos tiriamuosius darbus, ryškėja viena svarbi idėja – kalba nėra tik bendravimo priemonė, bet gyvas, nuolat kintantis reiškinys, glaudžiai susijęs su žmogaus mąstymu, emocijomis, kultūra ir visuomene. Emocijų raiškos tyrimas atskleidė, kaip jaunimas derina verbalinius ir neverbalinius būdus, prisitaikydamas prie situacijos ir emocijos stiprumo. Vardų analizė parodė tradicijų ir globalizacijos sąveiką, atskleidžiančią kultūrinį tęstinumą ir naujų tendencijų įtaką. Vytauto Mačernio kūrybos tyrimas išryškino kalbos gebėjimą perteikti sudėtingus egzistencinius išgyvenimus, o zoomorfizmų analizė atvėrė kalbos kaip kultūrinio pasaulėvaizdžio veidrodžio reikšmę.
Visi šie darbai rodo, kad kalba atspindi ne tik tai, ką sakome, bet ir tai, kaip mąstome, jaučiame bei suvokiame pasaulį. Ji jungia skirtingas kartas, tačiau kartu keičiasi veikiama šiuolaikinių procesų – socialinių tinklų, globalizacijos, kultūrinių įtakų. Mokinių darbai rodo gebėjimą analizuoti, apibendrinti ir matyti platesnį kontekstą. Linkiu drąsiai kelti klausimus, nebijoti ieškoti atsakymų ir toliau augti kaip mąstančioms, kuriančioms asmenybėms.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).