Šūviai į rusų simbolius, logistiką ir sau į kojas

Į Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą Rusijoje susirinkusius vizituotojus pasitiko juodų dūmų debesys. Ukrainos kariuomenė bepiločių orlaivių smūgiais čia padegė Sankt Peterburgo naftos eksporto terminalo komplekso saugyklas. Kremlius forumo metu galės paieškoti investuotojų, kurie sutiktų šią naftos eksporto infrastruktūrą atkurti. Specialistai tvirtina, kad tokio dydžio kaip sunaikintosios atstatyti trunka maždaug pusantrų–dvejus metus. Ir dar nėra tikra, kad ukrainietiškų bepiločių smūgiai nesveikins forumo dalyvių kasryt: ir ketvirtadienį, ir penktadienį.
Be to, Ukrainos kariškių pranešimais, to pat antpuolio metu jiems pavyko pataikyti mažiausiai į vieną laivą šalia šiaurinės Rusijos sostinės įsikūrusioje Kronštato karinėje bazėje.
Oficialiosios rusų medijos apie ataką – nė kriukt. Tačiau į expo kompleksą besirenkantiems forumo dalyviams juodų dūmų debesys – akivaizdus patvirtinimas apie tai, kur jie pateko. Beigi mįslė – ar iš tikrųjų, kaip tvirtino JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rusų užpultoji Ukraina savo rankose „nebeturi kortų“?
Dar įspūdingiau atrodo ukrainiečių dronų aviacijos smūgių pasekmės Ukrainos pietiniuose regionuose. Ankstesniais smūgiais gerokai apriboję vadinamojo Krymo (arba Kerčės) tilto ir keltų perkėlos krovininį pralaidumą, dabar oro bepiločiai sutelkė savo smūgius į sausumos kelius. Iki šios savaitės pradžios okupantų Azovo jūros pakrante nutiesta „Novorosijos“ (Rostovas prie Dono – Džankojus) automagistralė buvo atakuota daugiau nei šimtą kartų. Taikiniai: benzovežiai, kitus krovinius gabenantys sunkiasvoriai automobiliai, kurių degėsius regi ir gausiai filmuoja šiuo keliu keliaujantys civiliai. Pasekmė – į dar 2014 m. Rusijos okupuotą ir aneksuotą Krymą nėra efektyvaus būdo pristatyti pakankamą naftos produktų kiekį. Benzinas ir kiti autodegalai Kryme ir šalia jo esančiuose regionuose kuro degalinėse parduodamas ribotai. Pirmenybė – kariniam ir specialiajam transportui. Kitiems – ribotas kiekis (20–30 litrų) į vienas rankas arba pateikus taloną (kortelę).
Kuro trūkumą ima jausti ir kiti šalies–agresorės regionai. Ir tada, kada jo paklausa, tarkime, žemės ūkio sektoriuje yra viena didžiausių sezono metu.
Reikalo esmė, kad Ukrainoje pavyko sukurti atitinkamas technologijas, kurios lemia, kad vadinamieji vidutinio nuotolio dronai geba nuskraidinti sprogmenų užtaisą net 150–200 km už fronto linijos. Tuo pačiu tai reiškia, kad ir fronte esanti rusų kariuomenė patiria aprūpinimo problemų. Jei anksčiau galvą skaudėjo dėl karinės technikos gyvybingumo (tai atsiliepė abiems kariaujančioms šalims), dabartinis rusų galvasopis yra logistika.
Liūdniau ukrainiečiams sekasi kai kuriuose fronto ruožuose, kur dronai neturi lemiamos reikšmės. Tarkime, svarbus Donbaso regiono miestas Konstatinivka šiandien yra apsuptas puslankiu. Rusų kariuomenės pajėgos čia naudoja jiems įprastą mėsos šturmų praktiką, kuri, atrodo, pasiteisina. Sudėtinga padėtis ir kai kuriuose kituose rajonuose Zaporyžės, Charkivo srityse. Priežastis – daugmaž vienoda: nepakankamas karių skaičius apkasuose, technikos trūkumas.
Dar blogiau, kad paskutiniąją savaitę radosi ideologinių plyšių Ukrainos santykiuose su viena svarbesnių šalies rėmėjų Europoje – Lenkija. Prezidentas Volodymyras Zelenskis grupei kariuomenės dalinių nusprendė suteikti II Pasaulinio karo metu veikusios Ukrainos sukilėlių armijos (ukr. UPA) vardą. Lenkai šią organizaciją ligšiol laiko atsakinga už lenkų kilmės žmonių skerdynes Voluinės regione (Ukrainos Vakaruose). Radikalių pažiūrų Lenkijos prezidentui Karoliui Nawrockiui nėra labai svarbu, kad Voluinės regionas (kaip ir Vilniaus kraštas Lietuvoje) buvo Lenkijos okupuotas, o civilių gyventojų skerdynės buvo vykdomos abiejų pusių (ukrainiečių žudymą vykdė nacių okupacijos metais čia veikusi lenkų Armija Krajowa).
Lenkijos pusė ligšiol reikalauja, kad II Pasaulinio karo metu nužudytų lenkų kilmės žmonių palaikai būtų ekshumuoti bei nuodugniai ištirti. Ukrainiečiai iki šiol su tuo nesutinka. K. Nawrockis grasina iš V.Zelenskio dėl to atimti aukščiausiąjį valstybės apdovnojimą – Baltojo erelio ordiną. Buvęs Lenkijos ambasadorius šalyje jau atsisakė ukrainietiško apdovanojimo dėl Ukrainos prezidento sprendimo simboliškai pagerbti UPA.
Jeigu šalys neras kompromiso, kaip interpretuoti praeitį, gali sumažėti Lenkijos politinė bei karinė parama Ukrainai karo metu, taip pat šiuo metu kariaujančios šalies kelyje į Europos Sąjungą.

Rytas Staselis