Dar geriau pažinsime Stanislovą Moravskį

Balandžio 15-ąją sausakimšoje Vilniaus paveikslų galerijos salėje vyko Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleisto ir dr. Redos Griškaitės parengto dvitomio leidinio „Stanislovas Moravskis „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje. Atsiskyrėlio prisiminimai (1818–1825)“ sutiktuvės.

.

Knygos pristatymo vakare įžvalgomis dalijosi gausus būrys ekspertų ir kultūros lauko atstovų: leidinio sudarytoja dr. Reda Griškaitė, prof. dr. Brigita Speičytė, dr. Asta Vaškelienė, dr. Saulius Špokevičius, aktorius dr. Egidijus Stancikas, Rimvydas Baranauskas ir Erika Valčiukienė. Renginį moderavo Gytis Vaškelis.
S. Moravskis savo tekstuose kuria itin gyvą ir pulsuojantį miesto vaizdą. Skaitytojai kviečiami į „lėtojo skaitymo“ procesą, kuriame skleidžiasi XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios asmenybių likimai ir kasdienybės mizanscenos. Leidinį praturtina reta vizualinė medžiaga: nuo paties S. Moravskio piešinių iki 149 istorinių asmenybių portretų, kurių dalis visuomenei pristatoma pirmą kartą.
„Tai tikra laikotarpio enciklopedija. Išraiškinga S. Moravskio žodinė personažų tapyba ir surinkta vizualinė medžiaga prieš akis atveria didžiausią to meto Vilniaus portretų galeriją“, – teigia leidinio rengėjai.
Pirmą kartą istorikės Redos Griškaitės parengta knyga „Keleri jaunystės metai Vilniuje. Atsiskyrėlio atsiminimai“ buvo išleista 1994 metais. Joje buvo Stanislovo Moravskio tekstai su keliais komentarais.
Naujasis leidimas – tai jau dvitomis, kuriame daug vietos yra skiriama ir komentarams. Šios dvi knygos – tai dešimties metų kruopštaus dr. REDOS GRIŠKAITĖS darbo rezultatas. 1848 m. sukurti STANISLOVO MORAVSKIO (1802–1853) Vilniaus laikų atsiminimai pirmą kartą skelbiami kaip solidus istorijos šaltinis. Svarbiausias šios akademinės laidos akcentas – teksto komentarai, kurie tapo savarankiška leidinio dalimi (knyga). Komentarams skirta knygos dalis gali būti skaitoma ir kaip aiškinamasis priedas atsiminimų tekstui, ir kaip savarankiška Vilniaus ir net XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios Lietuvos istorija.
Kitaip tariant, tai kūrybingas dviejų autorių dialogas, jo dalyviai – XIX a. pirmųjų dešimtmečių Vilniaus istorijos liudytojas STANISLOVAS MORAVSKIS ir XIX a. istorijos specialistė, istorikė, Moravskio kūrybos tyrėja ir vertėja REDA GRIŠKAITĖ.
Savo pasakojime Moravskis kuria gyvą, paveikų, itin kinematografišką, pulsuojantį miesto ir jo gyventojų paveikslą. Iliustruotas tikslingai mokslininkės parinkta vaizdine medžiaga, šis kūrinys tampa tikra laikotarpio enciklopedija, apdovanoja išskirtiniu lėtojo skaitymo malonumu. Ir ne tik – Moravskio ir Griškaitės duetas kiekvienam knygos skaitytojui padeda užmegzti gyvybingą ryšį su XIX a. istorija, formuoja keliasluoksnį žvilgsnį į miestą ir jo paveldą, prikelia ir visam laikui vaizduotėje apgyvendina įspūdingas ano meto asmenybes bei jų gyvenimo mizanscenas.
Leidinyje surinktos išskirtinės iliustracijos: pirmąją knygą puošia šeši unikalūs paties Moravskio piešiniai bei ano meto Vilniaus atmosferą perteikiantys 25 vilniečio Marcelio Januševičiaus ir jo sūnaus Stanislovo Januševičiaus peizažai, antroji – komentarų – knyga iliustruota 149 joje minimų istorinių asmenybių portretais ir autoportretais (43 – iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinio), kai kurie iš jų – ypač reti, išlikę tik laikotarpio spaudiniuose. Išraiškinga, ekspresyvi Moravskio žodinė personažų tapyba ir išskirtinė vizualinė leidinio medžiaga prieš akis atveria didžiausią XVIII a. antros pusės – XIX a. pirmos pusės Vilniaus portretų galeriją.
Kodėl mums toks svarbus šių knygų pristatymas? Todėl, kad svarbiausius savo kūrinius vienas žymiausių XIX amžiaus memuaristų Stanislovas Moravskis parašė gyvendamas mūsų krašte savo dvarelyje Ustronėje (dabar – Jundeliškės). Mes su miela Reda Griškaite ir kitais Stanislovo Moravskio kūrybos gerbėjais susitiksim tradicinių Moravskio skaitymų metu. Jie šiemet vyks liepos 24 dieną. Ir jų tema – naujojo dvitomio pristatymas.
Parengta pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Vilniaus paveikslų galerijos informaciją