Tarpukaris, pradžia
Pirmoji Prienų rajono Išlaužo pradžios mokykla pradėjo veikti 1926 metais, gražioje vietoje prie plento Garliava – Prienai, Viktoro Sūnelaičio sodyboje. Pirmajai mokytojai Antaninai Aleksaitytei buvo nelengva: ankštoje patalpoje ji mokė apie dvidešimt įvairaus amžiaus mokinių. Po metų ją pakeitė sesuo Emilija Aleksaitytė. O 1930–1935 metais mokytoju dirbo Viktoras Rutkauskas. Buvo pakeista ir mokyklos vieta: nuo 1930 metų pradžios mokiniai mokėsi Šaltupio kaime, Antano Stravinsko sodyboje.
Aktyvių Išlaužo parapijos komiteto narių (klebono Vytauto Gurevičiaus, Antano Aukštakalnio, J. Vasiliausko ir kt.) dėka 1926 metais Išlauže buvo įsteigtos ir kitos „visuomenės įstaigos“: paštas, vaistinė, kooperatyvas, pieninė. 1930–1931 metais sudegusio Išlaužo dvaro kumetyno vietoje parapijiečių iniciatyva statoma nauja mūrinė keturių klasių Išlaužo pradžios mokykla, įvardijama kaip „gražiausia Marijampolės apskrityje“. 1931 m. kovo 19 d. mokiniai pradėjo mokytis dviejų komplektų naujojoje
mokykloje, esančioje dabartinėje Išlaužo Žvejų gatvėje. Oficialiai mokyklos įšventinimo šventė suorganizuota tik 1931 m. vasarą. Tai buvo neeilinis įvykis Išlauže. Į šventę susirinko ne tik parapijiečiai, bet ir Prienų valsčiaus pareigūnai, atstovai iš Marijampolės apskrities. Mokykloje pradėjo dirbti antrasis mokytojas – Bernardas Bendinskas. Jis buvo ir mokyklos vedėjas.
1935 metais mokyklai pradėjo vadovauti (taip pat dirbo mokytoju) Antanas Prapuolenis ir (1894-1962) bei jo žmona Marija Prapuolenienė. A. Prapuolenis buvo apsiskaitęs, iniciatyvus pedagogas, esperanto kalbos žinovas. Jis reikšmingai prisidėjo prie esperanto kalbos puoselėjimo Lietuvoje, parašydamas šios kalbos vadovėlį (Kaunas, 1936 m.), kuris saugomas Biržų krašto
muziejuje. Antanas Prapuolenis dalyvavo Prienų gimnazijos direktoriaus Felikso Martišiaus 1925–1934 m. organizuotuose sodininkystės kursuose, kuriuose patirtimi dalinosi Dotnuvos žemės ūkio akademijos profesoriai. Juose išmoko, kaip veisti ir prižiūrėti medelyną. Tuo metu mokyklai skirta 5 ha Išlaužo dvaro žemės, todėl mokytojas kartu su mokiniais nuolat prižiūrėjo didžiulį sodą. A. Prapuolenio idėja sodinti vaismedžius užsikrėtė ir kiti Išlaužo gyventojai. Mokytojas ne tik sodino, bet ir augino naujus obelų sodinukus, dalino juos išlaužiečiams, mokė medelius prižiūrėti, skiepyti. Jis buvo ne tik puikus mokytojas, bet ir viso kaimo švietėjas. Prasidėjus Antrojo pasaulinio karo sunkumams, jis ir toliau atkakliai bei ištikimai ugdė Išlaužo mokinius, tvarkė mokyklos
reikalus. Vaisingas A. Prapuolenio švietėjiškas darbas nutrūko 1946 m., kai juo susidomėjo NKVD. Kad nebūtų ištremtas į Sibirą, mokytojas su šeima išsikėlė gyventi į Kauną ir pedagogu daugiau nebedirbo.
Daugiau medžiagos apie Antaną Prapuolenį publikuota jo sūnaus išleistame leidinyje: Algis Prapuolenis. „Prisiminimai ir pasakojimai. Marijos Geniušaitės ir Antano Prapuolenio šeimos bei giminių gyvenimo nuotrupos“, – Raudondvaris, 2010. Leidinys saugomas Užnemunės pagrindinės mokyklos Išlaužo skyriaus muziejuje.
Pokaris, sovietmetis
1946 m. vietoje pradinės mokyklos įkurta Išlaužo progimnazija. Jai pradėjo vadovauti
Petras Geniušas. Jis buvo puikus pedagogas, atsidavęs savo darbui senosios kartos inteligentas, tikras eruditas. Jis mylėjo ir mokinius, ir mokytojus, jais rūpinosi palaikydamas sunkiu pokario laikotarpiu. To labai reikėjo, nes į mokyklos darbą nuolat kišosi saugumiečiai, Prienų rajono partinis biuras. Mokytojai ir mokiniai buvo verčiami stoti į komjaunimą. Naktimis pedagogų butuose, išnuomotuose pas gyventojus, lankėsi ir enkavadistai, ir Lietuvos partizanai, veikiantys Pakuonio apylinkėse. Tokių apsilankymų metu sovietiniai karininkai mokytojus tardydavo, apie ką jie kalba per pamokas mokiniams, ar moko „tiesų“ apie socialistinę santvarką. Šiuo sunkiu laikmečiu Petras Geniušas dirbo petys petin kartu su kitais mokyklos mokytojais: E. ir O. Klinauskaitėmis, S. Žulyte, L. Stalmočenkaite, P. Karpavičiene, J. Gutausku, A. Krušinsku.
Šešiose klasėse ugdėsi 82 mokiniai. Mokyklos materialinė būklė buvo labai sudėtinga. Pedagogai patys sunkiai vertėsi, todėl negalėjo padėti neturtingose šeimose dar labiau vargstantiems mokiniams. Daugelį metų puoselėtą mokyklos medelyną Antrojo pasaulinio karo metais išvažinėjo tankai, likusių obelų niekas neprižiūrėjo, todėl sodas taip reikalingos naudos nedavė. Mokiniai ir mokytojai, naikindami karo pėdsakus, savo jėgomis tvarkė nuniokotą mokyklos aplinką. Teko remontuoti ir patį mokyklos pastatą, nukentėjusį nuo bombų skeveldrų. Susitelkusios mokyklos bendruomenės pastangų dėka mokyklos aplinka tapo jaukesnė, o mokiniai sėkmingai ugdomi. 1948 metais progimnaziją baigė pirmoji ketvirtos klasės laida – dešimt aštuoniolikos devyniolikos metų jaunuolių. Deja, visą mokyklos bendruomenę nuliūdino skaudi žinia – 1948 m. gegužės 22 d., nuvargintas sunkios širdies ligos, mirė visų mylimas progimnazijos direktorius Petras Geniušas.
Bus daugiau
Išlaužo mokyklos 100-mečio paminėjimo darbo grupė
Artėja labai svarbi šventė –
Išlaužo mokyklos 100 metų jubiliejus
Pasitinkame jį turėdami lūkesčių. Svarbiausias iš jų – atgaivinti istorinę mokyklos atmintį bei priminti kiekvienam, kad „mokykla yra gyvenimas“ (E.G. Hubbard).
Skirdami savo laiką, idėjas, darbus, stengiamės, kad šie metai taptų šventiniais Išlaužo mokyklos bendruomenei. Tačiau vien mūsų norų ir entuziazmo nepakanka – reikia lėšų.
Todėl nuoširdžiai kviečiame Jus – visus, kas galite – prisidėti prie šios svarbios datos paminėjimo.
Visas gautas lėšas, pervestas į atskirą sąskaitą Nr. LT057189900001142166, skirsime kuriamam filmui apie mokyklą bei kitiems šimtmečio renginiams.
Dėkojame visiems – prisidėsiantiems!
Visų Prienų r. Užnemunės pagrindinės mokyklos
Išlaužo skyriaus darbuotojų vardu – l.e. direktoriaus pareigas Ramūnas Makaveckas














Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 35534 Eur).