Vidurio Rytuose – naujas karas

Ištikimų sąjungininkų – JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Izraelio premjero Benjamino Netanjahu – duetas vidurio Rytuose sujudino širšių lizdą. Vasario 28 d. dviejų šalių aviacija ir raketos atakavo vieną galingiausių regiono šalių – Iraną (gyvena daugiau nei 90 mln. žmonių, teritorija – 1 648 000 km²). Iranui surengus atsakomuosius raketų bei dronų smūgius, tvirtinama, kad nuo tada į prasidėjusį karą jau įtraukta per dešimtį regiono šalių.
Per pirmąsias karo dienas nuo šių smūgių žuvo dešimtys Islamo Respublikos karinio ir politinio elito atstovų. Kai kurie jų savo pareigose spėjo pabūti vos keliolika valandų.
JAV ir Izraelio oficialieji atstovai tikina, kad pradėtų karo veiksmų tikslas – susilpninti šią šalį valdantį islamo mulų režimą taip, kad jis apibrėžtoje ateityje nekeltų grėsmės aplinkinėms šalims. Visų pirma Izraeliui. Žydų valstybės sunaikinimas yra oficiali Irano ideologija dar nuo čia įvykusios islamo revoliucijos 1979 m. laikų.
Karas buvo pradėtas praėjus vos porai dienų po to, kai nesėkme Šveicarijoje baigėsi JAV derybininkų – Steveno Wittkoffo bei Jaredo Kushnerio – derybos su Irano pasiuntiniais. Globalios medijos („The Wall Street Journal“, „Axios“) tvirtina, esą šalims nepavyko susitarti dėl trijų esminių klausimų: dėl Irano branduolinės programos ir urano sodrinimo, balistinių raketų gamybos Irane projektų bei dėl paramos su iraniečių režimu susijusių grupuočių (dažniausiai teroristinių) regione rėmimo.
Teigiama, esą JAV derybininkai pasiūlė Iranui neapibrėžtą laiką tiekti nemokamą branduolinį kurą čia veikiančiai branduolinei Bušero jėgainei, jei tik šis nustos sodrinti uraną branduoliniam ginklui pasigaminti tinkamo lygio link. Tačiau iraniečiai tokios dovanos atsisakė. Iraniečiams, be to, užteko proto pasigirti, esą jų šalis turi tiek ginkluotei tinkamo urano, kurio gali užtekti pagaminti daugiau nei dešimt branduolinių užtaisų.
Irano atstovai jokia forma nesutiko apsvarstyti savo balistinių raketų gamybos galimybių. Amerikiečių požiūriu, negalima gyventi pasaulyje, kuriame radikalūs žmonės turi ne tik balistinių raketų, bet ir galimybių pasigaminti jų „šimtą per mėnesį“ ir sugriauti bet kurią gynybą.
Irano atstovai, be to, atsisakė aptarti jo „proksi grupuočių“ (dažniausiai musulmonų-šiitų) regione finansavimo temą, nors šios grupės („Hezbola“ Libane, „Hamas“ – Palestinoje, husiai – Jemene, gausios šiitų milicijos Sirijoje bei Irake), amerikiečių bei izraeliečių požiūriu, destabilizuoja politinę regiono architektūrą ir kelia egzistencinę grėsmę visų pirma Izraeliui.
Ekspertai iš esmės sutaria, kad dabartinė JAV bei Izraelio karinė operacija Irane vyksta sąlyginai sėkmingai, nes prieš metus Izraelio aviacija jau atakavo šios šalies priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos bei puolamosios raketinių pajėgų pozicijas, o vėliau prie jų prisidėjo JAV bombonešiai, specialia amunicija naikinę Irano branduolinės pramonės objektus. Tąsyk teigta, kad branduoliniams objektams buvo padaryta nemažos, gal net kritinės žalos, tačiau balistinių raketų gamybos objektai nukentėjo mažiau.
Prieš metus amerikietiškais lėktuvais ginkluota Izraelio aviacija faktiškai nušlavė sovietinės bei rusiškos kilmės gamybos oro gynybą. Šis faktas privertė viso pasaulio ginkluotės rinką suabejoti rusiškų sistemų efektyvumu. Dabar, regis, nemažą antireklamą patirs ir kiniškos gynybos technologijos. Mat vos per tris pirmąsias operacijos valandas buvo sunaikintos arba sugadintos trys oro gynybos sistemos HQ-9B, kurias Iranui pardavė Kinija.
Kairesnių pažiūrų apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Vidurio Rytuose vykstanti karo operacija beveik nesiskiria nuo to, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Nesėkmingos derybos = karas. Nors Irano keliama grėsmė truko daug ilgiau ir buvo itin apčiuopiama.
Ta proga yra klausiančiųjų: ar dabar matome naujosios JAV (D. Trumpo) politikos, dėl kurios pasaulyje visi gali kariauti su visais, jeigu tik dėl kažko nepavyksta susitarti derybomis, pasekmes? Kiti atšauna – Europos tūpčiojimas Irano raketų klausimu ilgus dešimtmečius nepadėjo sumažinti šios valstybės keliamos grėsmės kaimynams.

Rytas Staselis