Paneigta „Financial Times“ sensacija

Šios savaitės trečiadienį rimtas britų verslo dienraštis „The Financial Times“ (FT), remdamasis savo šaltiniais, paskelbė, esą jau vasario 24 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbs apie prezidento rinkimus savo šalyje. Taip pat visos tautos referendumą dėl Rusijos okupuotų rytinių teritorijų ateities, t.y. dėl tarp JAV-Rusijos-Ukrainos suderinto taikos Ukrainoje plano.

Publikacijoje dar teigta, esą tokį Ukrainos lyderio apsisprendimą lėmė JAV ir prezidento Donaldo Trumpo politinis spaudimas surengti rinkimus bei referendumą iki š.m. gegužės 15 d. Jeigu spaudimo Ukrainos valdžia nepaisysianti, esą JAV pagrasino atsisakyti suteikiamų saugumo garantijų kariaujančiai šaliai.

Skuba, anot FT, susijusi su JAV administracijos noru Ukrainos „klausimą“ kaip nors užbaigti ligi š.m. birželio, nes vėliau JAV Baltųjų rūmų komandos laukia tikėtinai sunkokas pasirengimas JAV Kongreso vidurio kadencijos rinkimams, kurie numatyti lapkričio 3 d.

Publikacijos paskelbimo dieną, iš pat labo ryto, ši žinia tapo viena svarbiausių tarptautinės politikos naujienų. Reikalas tas, kad FT – visame pasaulyje gerbiamas leidinys, netransliuojantis nesąmonių ir besilaikąs itin aukštų žurnalistikos ir etikos standartų (dar galėtume pridurti, kad paprastai verslui skirta žiniasklaida yra palyginti konservatyvesnė už populiariąją, nes jos skelbiamos žinios turi tiesioginės reikšmės pinigams), kita vertus, tokia naujiena kaip ir paneigė iš anksčiau žinomą Ukrainos valdžios poziciją, kad bet kokie rinkimai šalyje gali būti surengti tik atšaukus nepaprastąją padėtį ar, blogiausiu atveju – įsigaliojus tvarioms paliauboms fronto linijoje su agresore Rusija.

Nei V.Zelenskio biuras, nei JAV ambasada Ukrainoje laikraščiui nepatvirtino, esą Ukrainos prezidentas: a) patiria JAV spaudimą šiuo klausimu, b) kad ketverių karo metų sukakties proga V. Zelenskis ketina ką nors panašaus skelbti. Tačiau priėjo prie išvados, kad taip V. Zelenskis rodo tikįs savo pergale prezidento rinkimuose, taip pat demonstruoja lojalumą D. Trumpo iniciatyvoms.

FT dar pridūrė, kad V. Zelenskio politinėje komandoje yra manančių, esą geriausios galimybės būti perrinktam antrai kadencijai yra būtent šiais metais, nes Ukrainos lyderis tebeturi apčiuopiamą savo visuomenės palaikymą nepaisant akivaizdaus jo aptrupėjimo nuo karo pradžios, kai pasitikėjimą Ukrainos prezidentu reiškė absoliuti diduma visuomenės.

FT tekstui išvydus dienos šviesą, jo esmę paneigė V. Zelenskio biuro pareigūnai. O vakarop pasirodė ir pats Ukrainos prezidentas. „Aš daug kartų kalbėjau apie rinkimus… Mes juos surengsime tada, kai bus suteiktos visos reikalingos saugumo garantijos. Rinkimų klausimą kelia vieni ar kiti Ukrainos partneriai. Pati Ukraina šito klausimo niekada nekėlė, tačiau mes, be abejonės, rinkimams esame pasirengę, – sakė jis. – Tai labai paprasta įgyvendinti: užtikrinkite paliaubas – bus rinkimai. Tai yra saugumo klausimas.“

V.Zelenskio administracijos pareigūnai, be to, pabrėžė, kad Ukraina nepatiria jokio spaudimo iš JAV. Nes esą ir Vašingtone vyrauja supratimas, kad paliaubų, saugumo, rinkimų Ukrainoje klausimai dabar priklauso nuo Maskvos. O ji dabar savo užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo lūpomis išsisukinėja, esą ligi Maskvos JAV, Ukrainos ir europiečių suderintas „20 punktų“ taikos plano projektas Rusijos nepasiekė. Arba kelia vis naujus reikalavimus S. Lavrovo pavaduotojo Aleksandro Gruško lūpomis apie tai, kad plane aptariamos saugumo garantijos Ukrainai, o tokių labiausiai reikia Rusijai, jog ši būtų tikra, kad nei Ukraina, nei kažkas iš jos teritorijos Rusijos nemėgins ateityje užpulti. Nors Maskva apie tai kelis kartus kalbėjo europiečiams.

Vis dėlto, grįžtant prie FT publikacijos, kuri akivaizdžiai „prašovė“, turime pagrindo manyti, kad tai eilinis „neįvardytais šaltiniais“ grįstos žurnalistikos falšas, sujudinęs iki šiol tvirtą FT reputaciją.

Tarsi ir suprantama: nuožmi konkurencija medijų rinkoje karo sąlygomis yra nepavydėtinas veiksnys. Tačiau dar blogiau, kuomet auditorija ima galvoti, ko siekė tie keli, pasak FT, Ukrainos ir Vakarų šaltiniai. Paleisti balioną (t.y. į viešąją erdvę išmesti kažkokią žinią ir žiūrėti, kaip į ją bus sureaguota), padidinti politinį spaudimą kariaujančiai Ukrainai, kad ji nusileistų esminiais galimo susitarimo klausimais (rinkimai Ukrainoje buvo tarp „28 taikos plano punktų“, kurį prieš keletą mėnesių parengė rusų derybininkai).

Rytas Staselis

Rubrikoje Nuomonė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *