Rusai remia Putiną ir karą

Vašingtone įsikūręs Strateginių ir tarptautinių tyrimų centras (CSIS) naujoje savo ataskaitoje tvirtina, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai agresyviame kare Ukrainoje pasiekė apie 35 tūkst. kariškių per mėnesį (žuvusiųjų ir sužeistųjų). Tačiau per visus 2025 m. Maskvai pavyko okupuoti tik 0,8 proc. Ukrainos teritorijos (apie 4 831 kv. km).
Apskaičiuota, kad nuo 2022 m. vasario iki 2025 m. gruodžio Rusijos pajėgos patyrė apie 1,2 mln. nuostolių, įskaitant iki 325 tūkst. žuvusiųjų. Ukrainos nuostoliai vertinami maždaug 600 tūkst. aukų, įskaitant apie 140 tūkst. žuvusiųjų, rodo centro skaičiavimai.
Ko gero, tokia menka pažanga karo lauke Rusijos kariškius verčia intensyvinti atakas prieš Ukrainos civilius ir energetikos infratruktūrą: 2025–2026 m. žiema Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pasitenkinimui – išties šalta (prieš tai dvejus metus tokių šalčių Ukrainoje nebuvo). Ir kaip dera tikram sociopatui, jis su pasitenkinimu stebi, kaip jo užpultos šalies didmiesčių gyventojai priversti kęsti neturėdami šilumos ir elektros energijos.
Karas tęsiasi jau beveik ketverius metus. V.Putino generolai įtikinę savo bosą, kad padėtis karo laukuose rusams yra palanki bei dinamiška. Ir atrodo, kad diktatorius tomis labai optimistinėmis ataskaitomis iš principo tiki.
Šią savaitę viešai paskelbti du Rusijos visuomenės nuotaikų tyrimai, kuriuose yra įdomių faktų apie pačių rusų požiūrį, kaip jie vertina savo padėtį ir karo pasekmes sau.
Pirmasis tyrimas buvo pristatytas Europoje. Berlyne (Vokietija) nevyriausybinis „Levados“ tyrimų centras įvykusioje konferencijoje pasakojo apie tai, ar rusai jaučia karo nuovargį. „Levados centro“ vadovas Levas Gudkovas auditoriją nuvylė: savo kariuomenės veiksmus Ukrainoje 2025-ųjų pabaigoje rėmė 76 proc. Rusijos gyventojų ir jis nematąs rimtų šio rodiklio pokyčių per paskutinius ketverius metus. Rusų požiūriui neturi įtakos ir, kai kurių Vakarų šalių lyderių požiūriu, katastrofiški „gyvosios jėgos“ nuostoliai.
„Deutsche Welle“ praneša, esą, L. Gudkovo požiūriu, taip yra dėl to, kad didelę dalį Ukrainoje kariaujančios armijos sudaro buvę kaliniai ir samdiniai. Šiokios tokios užuojautos gali tikėtis nebent prievarta mobilizuotieji nuo 2022 m.
„Levados centro“ vadovo nuomone, didelės įtakos požiūriui į karą nedaro augančios šalies ūkio problemos ar skausmingi Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje. Pastarasis veiksnys labiau pastebimas nebent Rusijos pasienio su Ukraina regionuose.
Rusai, be to, turi mažai informacijos apie tai, kokius nusikaltimus jų kariuomenė vykdo Ukrainoje ir tik maždaug dešimtadalis (8–10 proc.) jaučia atsakomybę ir kaltę už tai. Vis dėlto daugumos rusų karas Ukrainoje nejaudina. Diduma jų šią temą stengiasi išvalyti iš savo galvos. Tačiau 66 proc. apklaustųjų Rusijoje jaučia tam tikrą karo nuovargį ir pasisako už taikos derybas, tačiau tik Maskvos sąlygomis.
Provyriausybinė Rusijos sociologų kompanija VCIOM savo paskutinio tyrimo rezultatus paskelbė Maskvoje. Jie suskirstė šiuolaikinius rusus į keturias pagrindines kategorijas: „besidžiaugiančius gyvenimu“ (34 proc.), „santūriuosius“ (25 proc.), „susirūpinusius“ (23 proc.) ir „įsiaudrinusiuosius“ (18 proc.).
VCIOM vadovas Valerijus Fiodorovas tvirtina, kad pirmoji – „Besidžiaugiančiųjų gyvenimu“ grupė – tai dažnai 18-24 m. jaunimas, kuris gyvena pasiturinčiai, jiems patinka V.Putinas ir jie pasirengę balsuoti rinkimuose už „Vieningos Rusijos“ partiją. Prie Rusijos valdžios simpatikų priskiriami ir „įsiaudrinusieji“ – didumą jų sudaro 60 m. amžiaus ir vyresnės moterys, kurios taip pat palaiko valdžią. „Santūrieji“ tvirtina išvis nedalyvausiantys rinkimuose. Tarp „susirūpinusiųjų“ (vyrauja 25–34 m. amžius) yra santykinai daugiau tų, kurie neremia nei V. Putino, nei apskritai valdžios politikos.

Rytas Staselis