Ūkininkavimas ir verslas papildo vienas kitą

Važiuojant iš Prienų Šilavoto link Prienlaukio kaime iš tolo akis užkliūva už sodybos, šviečiančios naujais pastatais. Kai kartu su „Metų ūkio“ konkurso apžiūros komisijos nariais užsukome į šios sodybos kiemą, maloniai nustebino statinių, gausybės augalų ir gamtos darna.
Mus pasitikęs ūkininkas Jurgis Žioba sakė, kad viso to sukurto grožio architektė žmona Aušra. Bet kartu prisipažino, kad ir jis mielai pritaria gimusiems sumanymams ir padeda juos įgyvendinti.
Anksčiau gyvenę Kaune Žiobai Aušros senelių žemėje sodybą pradėjo kurti naujoje vietoje. Kūrėsi neskubėdami, gerai pagalvodami, ko reikia ir ko nori. Iš pradžių išaugo namas, vėliau po kelelių metų iškilo garažas ir kiti reikalingi pastatai. Kartu atsirado ir erdvės laisvalaikiui, vaikų pomėgiams. Aušra ir Jurgis augina keturis vaikus. Vyriausias sūnus Šarūnas – jau rimtas talkininkas ūkio darbuose. Trys panelės, kaip juokaudamas sako tėtis, labiau mamos talkininkės.
Žiobų ūkio valdos – 200 ha žemės, 45 ha iš jų – nuosava, yra ir miško. Ūkis – augalininkystės. Jame auginami rapsai, kvietrugiai, kviečiai, žirniai ir kitos grūdinės bei ankštinės kultūros.
Užsiimdamas ir individualia veikla, susijusia su statybos ruošos, kelių ir komunikacijų įrengimo darbais, Jurgis Žioba gerai supranta, kad ir žemės ūkis, kaip ir kitos verslo sritys, neįsivaizduojamos be pažangių technologijų. Šie metai tik patvirtino, kad jie buvo itin sunkūs tiems ūkininkams, kurie neturi savo grūdų džiovyklų, valymo įrangos. Už drėgnų grūdų džiovinimą, šiukšlinių priemaišų valymą ir kitas paslaugas jiems tenka mokėti reikšmingas sumas. Tokios išlaidos apsunkina ūkio išlaikymą ir kelia klausimą, kaip išgyventi šiame rinkos žaidime.
Žiobų ūkyje yra visa reikalinga technika, šiemet įsigytas naujas traktorius padidino našumą darbuose, įrengtos tinkamos patalpos trąšoms, chemikalams ir kurui laikyti. Planuose – ir naujas kombainas. Per trylika ūkininkavimo metų, bendraujant su Žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistais, semiantis patirties seminaruose, besidomint pažanga, ūkyje įdiegta nemažai naujovių. Didelis dėmesys skiriamas dirvožemio gerinimui, taikoma beariminė žemdirbystė.
Žiobų ūkis atviras naujoms idėjoms ir bendradarbiavimui, jame dirba ir samdomų darbuotojų.
Po apsilankymo Žiobų ūkyje, pasivaikščiojus po jų sodybą, dar kartą įsitikini, kad jie – iš tų ūkininkų, kurie keičia ir ūkininkavimo stilių, ir kaimo veidą. Žavi ir Aušros Žiobienės idėja šalia sodybos įrengti erdvę, skirtą poilsiui ir saviugdos edukacijoms.
Ramutė Šimukauskaitė