Šiek tiek pavydus žvilgsnis į tarptautinę Izraelio politiką

Antradienį, rugsėjo 9-ąją, Izraelio kariuomenės oro pajėgos tikslia amunicija smūgiavo objektui Kataro (valstybė prie Persijos įlankos) sostinėje Dohoje. Žydų valstybės ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu šio kovinio smūgio autorystę pripažino tą pačią dieną. Ir pripažino taip, kad niekam nekiltų jokių abejonių, kodėl staiga sprogo konkretus pastatas, ir kieno rankomis atliktas tasai darbas.
Pranešta apie tai, kad į tą pastatą Dohoje susirinko visas teroristų organizacijos „Hamas“ taip vadinamas „politinis biuras“ (aukščiausieji vadovai). Būtent „Hamas“ surengė kruvinąjį išpuolį prieš Izraelį prieš dvejus metus – 2023-iųjų spalio 7 d., kada šalia Gazos sektoriaus esančioje Izraelio teritorijoje buvo nužudyta beveik pusantro tūkstančio žmonių, o per du šimtus buvo paimti įkaitais.
Izraelis po šio išpuolio pradėjo ligi šiol tebesitęsiančią karinę operaciją prieš „Hamas“ (ši teroristų organizacija valdo Gazos miesto sektorių. Ir dėl to yra kritikuojama kairuoliškų pažiūrų žmonių bei politikų visame pasaulyje.
Nors dėl smūgio pasiektų rezultatų informacija kol kas prieštaringa – Izraelio pareigūnai tvirtina, kad Dohoje žuvo bent keli „Hamas“ lyderiai, arabų šaltinių požiūriu, žuvo tik keli su „Hamas“ organizacija susiję antraeiliai „veidai“.
Nors 2023 m. spalio 7-osios išpuolį surengė Gazos sektoriaus „Hamas“ organizacijos lyderiai, tačiau diduma „Hamas“ vadų jau seniai leidžia savo prašmatnų gyvenimą būtent Katare. Izraelio vyriausybė tvirtina, esą Kataro valdžia „Hamas“ veiklą Gazos miesto ruože gausiai rėmė grynaisiais pinigais, padėjo ruoštis išpuoliui 2023-iaisiais. Žinovai net tvirtina, kad be Kataro pinigų „Hamas“ nebūtų gebėjusi įrengti tankios požeminių tunelių sistemos, kuri visos karinės operacijos metu kelia galvos skausmą Izraelio kariškiams.
Vis dėlto nuo pat 2023-iųjų pabaigos Izraelis susilaikė nuo išpuolių prieš Katarą, nepaisydamas šios šalies vyriausybės priešiškumo žydų valstybei. Maža to – Kataras, kartu su Egiptu bei JAV, Izraelio buvo pripažintas derybų su palestiniečių teroristais tarpininku (izraeliečiai paprastai su teroristinėmis organizacijomis nesidera tiesiogiai). Esant JAV politiniam spaudimui (Kataras yra vienas svarbiausių JAV sąjungininkų regione), Kataro pozicija derybose dėl įkaitų-izraeliečių išlaisvinimo kartais buvo gana aštri – Dohoje reziduojantiems „Hamas“ lyderiams buvo grasinama juos išsiųsti iš šalies. Tiesa, tie grasinimai per porą metų nebuvo įgyvendinti.
Vidurio Rytų regiono ekspertų požiūriu, Izraelio oro smūgį Katare galėjo išprovokuoti dvi esminės priežastys. Viena vertus, „Hamas“ vilkina atsakymą dėl naujausių JAV pasiūlymų karinę krizę Gazos ruože sureguliuoti. Kitas dalykas – praėjusį pirmadienį Izraelio sostinėje Jeruzalėje du vėliau nukauti teroristai autobusų stotelėje sušaudė keliolika žmonių (šeši žuvo įvykio vietoje, keli sunkiai sužeisti šiuo metu gydomi ligoninėje), o „Hamas“ arogantiškai prisiėmė atsakomybę dėl teroristų išpuolio.
Būtent šis įvykis Jeruzalėje esą paskatino B.Netanjahu duoti įsakymą Oro pajėgoms smogti teroristų vadams Katare.
Šis oro smūgis – be jokios abejonės yra ir demonstratyvus, ir, švelniai tariant, prieštaringas tarptautinės teisės požiūriu. Tačiau Izraelio vyriausybei už nepalankią tarptautinę reakciją (įvykį jau svarsto Jungtinių Tautų Saugumo taryba) yra svarbiau parodyti, kad su prieš jų valstybę kovojančiais teroristais flirtuojančios šalys negalės jaustis „baltomis beigi pūkuotomis“, taip pat būti saugios. Nepaisydama neigiamos reakcijos viešumoje, nepalankių politinių sprendimų (kaip tautai grandinine reakcija tapęs Palestinos „valstybės“ pripažinimas Vakaruose).
Žodis Izraelio politikoje nėra veiksmas. Veiksmas yra veiksmas.
Ir žvelgiant tokiu kampu kyla labai natūralus klausimas: o kiek dar kariniai rusų dronai, skirti žudyti Ukrainos žmones ar dezorientuoti ukrainiečių oro gynybą, netrukdomi skraidys NATO ir ES šalių teritorija? Jie jau buvo Rumunijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Trečiadienio naktį į Lenkijos teritoriją jų įskrido jau net devyniolika ir toje šalyje sukėlė nemažą visuomenės ir valdžios sąmyšį.
Žinia – niekas nesiūlo atsakyti Rusijai karinėmis priemonėmis. Tačiau kas trukdo imtis skausmingų Maskvai atsakomųjų veiksmų? Antai Lietuva pagal ES ir Rusijos susitarimą vykdo transporto tranzitą tarp „motininės“ Rusijos ir jos Kaliningrado regiono.
Ar įskristų į ES teritoriją dar bent vienas Rusijos kovinis dronas (net ir per klaidą), jeigu Maskva žinotų, kad kitą dieną jos patogiam susisiekimui su jos eksklavu prie Baltijos pakrantės – amen?

Rytas Staselis