Amerikietiška atsakomybės lygybė

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisako susitikti taikos derybų su Ukrainos lyderiu Volodymiru Zelenskiu, nors to labai pageidavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Šia tema praktiškai neišlįsdamas iš globalių medijų ekranų porino Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas (V. Putinui tylint).
Diplomatijos vadovas iš Maskvos iš esmės kartojo savo šalies požiūrį į Ukrainoje sukelto agresyvaus karo priežastis, neigė tai, kas, amerikiečių požiūriu, buvo sutarta JAV ir Rusijos lyderių susitikime Aliaskoje anksčiau šį mėnesį, ir, atkartodamas rusišką propagandą, mėgino įtikinti pasiekiamą auditoriją, esą V.Zelenskis nėra legitimus (teisėtas) savo šalies lyderis. Mat, šis savo pareigas eina daug ilgiau, nei jam buvo suteiktas rinkimuose balsavusiųjų ukrainiečių mandatas (Ukrainos prezidentas yra renkamas 5 metams, o V. Zelenskis juo tapo dar 2019-aisiais).
S. Lavrovas savo duotuose interviu prikalbėjo ir daugiau niekų. Apie tai, kad siekiant taikos Ukrainoje reikia ne tiek saugumo garantijų Ukrainai, kiek pačiai Rusijai (galima pagalvoti, kad Rusiją kažkas ruošėsi užpulti). Apie tai, kad saugumo arba taikos užtikrinimo pajėgoje neturėtų būti kariškių iš Europos ir kitų Vakarų šalių. Anot jo, Maskva tebesiekia, kad rusų kalbai Ukrainoje būtų užtikrintas antros valstybinės kalbos statusas (nors net iki karo rusiškai laisvai bendravę ukrainiečiai šiandien iš principo stengiasi kalbėti ukrainietiškai), taip pat nebebūtų persekiojama Maskvos patriarchato jurisdikcijai priklausanti stačiatikių bažnyčia, kurios oficiali doktrina nuo pat karo pradžios – karo kurstymas, skatinimas ir bendradarbiavimas su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Kitaip tariant, atkartojo V. Putino leksiką, kurią jis naudojo norėdamas pateisinti Rusijos agresiją.
Grįžę kelis mėnesius į praeitį prisiminsime, kad ir JAV prezidentas kartą abejojo V. Zelenskio buvimo valdžioje teisėtumu, pridurdamas, kad Ukrainos prezidento reitingas tarp ukrainiečių yra artimas grindjuostei. Šitai tąsyk buvo paneigta. Galbūt todėl šią savaitę, komentuodamas Rusijos pareigūnų postringavimus apie V. Zelenskio teisėtumą, panaudojo aštresnį išsireiškimą „it’s is bullshitt“ (liet. – mėšlas). Be to, paskelbė apie tai, kad Ukraina per šešias artimiausias savaites gaus daugiau nei 3 tūkst. naujų amerikietiškų raketų „ERAM“ siuntą, kurią nupirks Europos šalys.
Bet rusai negailestingai paneigė D. Trumpo anksčiau transliuotą politinę teoriją, esą geriausios JAV saugumo garantijos Ukrainai yra amerikietiškos investicijos į jos ekonomiką, kada jos raketos beveik sunaikino amerikiečių elektrotechnikos gamyklą Vakarų Ukrainoje.
D.Trumpas dėl Rusijos rodomo derybų vilkinimo demonstruoja susierzinimą, tačiau vis dar yra neaišku, ar yra nuoširdus. Jam vis dar atrodo, kad su V. Putinu jis galįs susitarti. Rusijos diktatoriui tai patinka. Rusijos propaganda po V. Putino ir D. Trumpo susitikimo Aliaskoje nėrėsi iš kailio mėgindama parodyti, esą sena Rusijos elito svajonė – dvišaliais santykiais spręsti viso pasaulio problemas – pamažu pildosi. Ir tokioje iliuzijoje V. Putinui kalbėtis tiesiogiai su V.Zelenskiu yra tiesiog nuopuolis. Kita vertus, ir V. Putinas, ir jo komanda kuo puikiausiai supranta, kad, kalbantis su Ukrainos lyderiu, jo nepavyks taip lengvai vedžioti už nosies istoriniais išmislais, kaip kokį amerikiečių vlogerį Tackerį Carlsoną (jam dar pernai V. Putinas davė išskirtinį interviu) ar specialų D. Trumpo pasiuntinį Steve’ą Wittkoffą. V. Zelenskis žino ir istoriją, ir karo-taikos temą.
Nors V. Putino padėtis – ne pyragai. Jo kariuomenė 2022 m. netikėtai pradėto karo metu įsiveržusi ir užėmusi ženklią dalį Ukrainos teritorijos, dabar sunkiai stumiasi į priekį, prarasdama tūkstančius gyvybių per savaitę. Ekonomika stoja (nebeauga net karo produkciją gaminanti pramonė), dėl akcentuotų ukrainiečių smūgių naftos perdirbimo įmonėms ir kuro bazėms bepiločiais orlaiviais auga ne tik benzino kainos. Vis daugiau šalies regionų patiria kuro deficito problemą (žemės ūkio derliaus ėmimo laikotarpiu).
Tačiau, kaip ir anksčiau, nieko gera nežada manding fundamentali JAV lyderių nuostata dėl karo Ukrainoje veik vienodai kaltinti ir Maskvą, ir Kyjivą. Kritikuodamas V. Putiną D. Trumpas nepamiršta pažymėti, kad dėl kažko kaltas yra ir V.Zelenskis. JAV viceprezidentas J. Vance’as, NBC paklaustas apie rusų raketų smūgį amerikietiškai gamyklai Ukrainoje tarsi mantrą kartoja, esą „man tai nepatinka, tačiau tai yra karas, ir todėl mes norime sustabdyti žudynes. Rusai padarė daug dalykų, kurie mums nepatinka. Žuvo daug civilių. (…) Mane piktina tebesitęsiantis karas.“

Rytas Staselis